Vaikai, kuriems reikia tėvų
|

Vaikai, kuriems reikia tėvų

Mari buvo įvaikinta aštuonerių. Vaikų namuose ji buvo linksmas ir mielas vaikas. Mama seniai paliko mergaitę, kuri prieš tai kelerius metus gyveno pas močiutę. Pastaroji nepajėgė tinkamai pasirūpinti anūke. Mama nusprendė dukrą atiduoti kitiems žmonėms. Tai buvo bevaikė pora, kuri džiaugsmingai priėmė mergaitę. Iš pradžių ji labai stengėsi tapti naujų žmonių dukra, bet vėliau prasidėjo ginčai. Mari buvo netvarkinga, nenorėdavo atlikinėti mokyklinių užduočių, nemokėjo elgtis su pinigais. Mergaitė sakydavo mamai, kad ji yra negraži, sėsdavosi kiekvienam ant kelių. Mokykloje Mari neturėjo draugų, buvo nedėmesinga, dažnai slėpdavo savo prišlapintas kelnes, neklausdama leidimo imdavo saldumynus, pinigus, įrankius. Vaikams mergaitė pasakodavo, kad namuose duodama mažai valgyti, tėvai su ja blogai elgiasi. Kiekvieną dieną kildavo ginčai. Mari tik tada prisipažindavo, jei būdavo užklupta. Tėvai labai kentėjo, jie jautė, kad neranda ryšio su Mari. Kartą mama abejodama pasakė: „Ko nori šis svetimas vaikas iš mūsų?“ Po kelių dienų ji pridūrė: „Mes nesiskirsime su Mari, tai būtų per daug skaudu. O tai, kas miela ir vertinga, aš galiu vėl tik tada matyti, kai „išgedėsiu“ viską, ko, mano manymu, mergaitei trūksta. Privalau gyventi su jausmo dvilypumu“. Jeigu šeima nusprendžia įvaikinti vyresnį vaiką, tai svarbu, kad ji žinotų, jog reiks gyventi su dvasiškai pažeistu, išgyvenusiu praradimą vaiku. Tokio vaiko integracijos procesas į šeimą nėra paprastas.

|

Po cunamio: mitai ir vaiduokliai

Kai per Kalėdas Tailando pakrantę užgriuvo cunamis, viešbutyje, kuriame 40-metė Džinda Sinta dirbo administratore, kilo chaosas. Ponia Sinta puolė prie telefono ir iškvietė greitąją pagalbą sąmonės netekusiam berniukui, bet gelbėtojai jo nesugebėjo atgaivinti. Džinda Sinta pasakoja, kad kitą savaitę berniuko vėlė grįžo į šio viešbučio vestibiulį. Ji vilkėjo tuos pačius drabužius. „Žuvusio dešimtmečio berniuko vėlė lakstė po viešbutį ir žaidė“, – sakė administratorė. Po to vaiduoklis dingo. Šiandien tailandiečiams iškilo dar viena problema – vaiduokliai. Tai stichinės nelaimės, kurią jie patyrė prieš mėnesį, pasekmė. Dauguma tailandiečių tiki dvasiomis ir vaiduokliais. Kai žmones staiga ištinka smurtinė mirtis, kaip tai įvyko gruodžio mėnesį užgriuvus cunamiui, jų sielos nenori apleisti kūnų ir vietų, kuriose juos ištiko mirtis. Tailando gyventojams atrodo, kad dvasios, kuriomis virto žuvusieji, nesuvokia, kaip persikelti iš gyvųjų pasaulio pas mirusiuosius. Psichologai tvirtina, kad šie „vaiduokliai“ iš tikrųjų yra cunamį išgyvenusių žmonių vizijos, skaudžių moralinių traumų pasekmė. Bet daugeliui tai rimta problema, kurią reikia spręsti praktiškai, o ne gydyti. „Jei mes neišvarysime dvasių, jos liks ten, kur mirė žmonės, – pasakoja 60-metis budistų šventyklos dvasininkas. – Jei jos neišeis, tai liks čia ir mus persekios. Ir jei jie nesužinos, kaip reikia pereiti į kitą gyvenimą, tai galbūt pamėgins pasiimti kai kuriuos iš mūsų“.

Pasaulio pabaiga…

Pasaulio pabaiga…

Dažnai vaikai pyksta ant tėvų, kad šie neišsaugojo santuokos, kad dabar jų šeima irsta. Vaikai gali pykti ir ant savęs, manydami, kad tai dėl jų kaltės tėvai dažnai barėsi ir išsiskyrė. Tai ypač dažnai pasitaiko, kai tėvai vaiko akivaizdoje ima ginčytis dėl auklėjimo, bausmių ir kitų dalykų. Pvz., mama neleidžia žiūrėti televizoriaus, o tėtis jai prieštarauja ir pasisodina vaiką šalia. Tuo metu į kilusį ginčą vaikas vargu ar sureaguos, tačiau per skyrybas tai prisimins ir jausis kaltas. Mažyliams sunku parodyti pyktį, be to, jie bijo, kad jei tėtis pastebės šį slepiamą jausmą, atstums, dar labiau nutols. O jei pyks ant mamos, su kuria liko gyventi, ji irgi gali palikti. Pyktį išlieti lengviau ant mažiau ,,pavojingo“. Todėl po skyrybų galite pastebėti, kad jūsų iki šiol švelnus sūnelis spardo katę, muša mažesnį brolį ar darželio vaikus. Kaip padėti vaikui? Nebarkite ir juolab į vaiko pyktį neatsakykite dar didesniu pykčiu. Nubaudę mušeiką tik dar labiau paaštrinsite padėtį, dar labiau jį įskaudinsite ir nuvilsite. Pasišnekėkite su vaiku, ramiai pasakykite jam, kad jūs suprantate, ką jis dabar išgyvena, ir pasiūlykite ,,bokso“ terapiją. Vaikas gali išlieti susikaupusius blogus jausmus daužydamas pagalvę, nupiešdamas savo pyktį popieriaus lape ir paskui šį suplėšydamas. Jei vaikutis dar nėra tokio amžiaus, kad galėtų kalbėti apie savo jausmus, pažaiskite su juo šeimą: meškutis tėtis, meškutis mama ir mažas meškutis vaikas. Mažyliai patys kurs scenarijų, vaidins nemalonias padėtis ir išlies jausmus.

| |

NOKIA N92 telefono pristatymas: televizija tampa mobilia

NOKIA N92 telefonas turi keturis skirtingus paprasto ir nesudėtingo naudojimo režimus. Naujasis peržiūros režimas yra pritaikytas televizijos ir vaizdo informacijos peržiūrai. Norėdami pradėti žiūrėti mobiliąją televiziją*, vartotojai tiesiog turi įjungti NOKIA N92 telefoną peržiūros režimu ir paspausti Multimedijos klavišą. Elektroninių paslaugų vedlys (ESG) turi savyje informaciją apie pasiekiamus televizijos kanalus, programas ir paslaugas. Kitos savybės, kuriomis pasižymi mobilioji televizija, yra galimybė žiūrėti programas iki keturių valandų, įrašyti vaizdą bei rodyti 30 sek. kartojimą. Mobilusis ryšys leidžia žmonėms interaktyviai sąveikauti su televizija, naudotis tokiomis paslaugomis, kaip balsavimas, programos vertinimas ir papildoma interneto informacija. Be to, NOKIA N92 telefonas yra suderinamas su NOKIA interneto naršykle, turinčia minižemėlapį, kuris savo ruožtu suteikia pusiau permatomo atitolinto vaizdo galimybę. Taip vartotojai gali gretai orientuotis mažame ekrane. Matydami visą interneto tinklapio sandarą, vartotojai gali intuityviai visur naršyti ir iškart matyti originalią puslapio struktūrą.