XX amžiaus pabaigoje amerikiečių mokslininkai, atlikę didelės apimties tyrimą, nustatė, kad net 75 proc. visų sutrikimų įtakos turėjo psichologiniai veiksniai bei pakitęs nervų sistemos jaudrumas. Pastaruoju metu dažnai vartojamas terminas “psichosomatinis sutrikimas” kaip tik ir atspindi svarų streso, nerimo ir depresijos vaidmenį vystantis ligai, pvz., skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, padidėjusiam kraujospūdžiui ir t.t. Gydymas vaistažolėmis gali normalizuoti nervų sistemos veiklą ir padėti išvengti minėtų ligų. Vaistinius augalus gydymo tikslu žmonės vartojo nuo neatmenamų laikų. Gydymas vaistažolėmis (fitoterapija) buvo plačiai paplitęs Egipte, Kinijoje, Indijoje, Graikijoje, Romoje, Asirijoje ir kt. Šiandien tai, ko gero, yra dažniausia gydymo įprastais medikamentais alternatyva. Gydymas vaistažolėmis domina tiek pacientus, tiek gydytojus. Pirmųjų nuostatą apie vaistinių augalų pranašumą, palyginti su sintetiniais, lemia įsitikinimas, kad natūralūs vaistai “nenuodija organizmo”. Be to, svarbios liaudies medicinos tradicijos (pvz., nuo gripo gelbsti liepžiedžių arbata, česnakas ir pan.). Kita svarbi detalė – santykinai maža šios grupės preparatų kaina, palyginti su sintetiniais. Gydytojų susidomėjimas fitoterapija paaiškinamas tuo, kad daugelio vaistinių augalų terapinė vertė yra pripažinta akademinės medicinos ir patvirtinta kruopščiai atlikus klinikinius tyrimus, pvz., jonažolės veiksmingumas gydant depresiją.