| |

2003 metai tinklų saugumo ekspertams ir sistemų administratoriams nebus lengvi

Analitikų vertinimais, 2003 metai tinklų saugumo specialistams ir sistemų administratoriams bus itin sunkūs ir įtempti. Naujausios tinklų saugumo bendrovės “Internet Security Systems” (ISS) ataskaitos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį piktadarių aktyvumas internete smarkiai padidėjo. Hakeriai ir virusų kūrėjai, negailėdami savęs, ypač aktyviai “darbavosi” penktadieniais ir savaitgaliais. Ataskaitoje apie interneto rizikos poveikį (IRIS), kurią parengė tyrimų padalinys “ISS X-Force”, pažymima, jog bandymų įsibrauti ir įvykdytų išpuolių skaičius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 36,6 procento.

|

Dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo

Lietuvos Respublikoje sukurta vartotojų apsaugos sistema, kurios pagrindą sudaro Vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti teisės aktai kurie numato, kad jų laikymosi priežiūrą vykdo vartotojų teisių gynimo valstybinės įstaigos ir visuomeninės vartotojų organizacijos, kurias remia ir teikia finansinę paramą valstybė. Tačiau vartotojų teisių apsaugos praktika parodė, kad vartotojų teisių gynimo valstybinių institucijų ir visuomeninių vartotojų organizacijų veikla yra nesuderinta ir viena kitos nepapildo. Paaiškėjo, kad Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostata (29 str.) įsteigti Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos, susidedančią iš penkių narių, turinčių valstybės tarnautojo statusą, yra iš esmės klaidinga, nes šioje Taryboje nėra atstovaujami vartotojų teisių apsauga suinteresuotos valstybinės, verslo ir visuomeninės organizacijos. Šių organizacijų interesai pagal įstatymą numatomi realizuoti per Vartotojų teisių apsaugos komisiją, kaip patariamąją instituciją, kurią vėlgi sudaro ir tvirtina Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Nustatyta, kad šiai Komisijai vadovauja Nacionalinės tarybos pirmininkas.

|

Vartotojai prieš monopoliją dujų rinkoje

Lietuvos vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos atvirame kreipimesi į šalies Seimą ir Vyriausybę išreiškė susirūpinimą dėl AB “Lietuvos dujos” akcijų pardavimo. Derybose su “Gazprom” minima sąlyga, jog 70 proc. dujų numatoma tiekti per AB “Lietuvos dujas”, o “Gazprom” siekia, kad įstatymu būtų panaikintas valstybinis dujų kainų reguliavimas laisviesiems vartotojams. “Nuogąstaujame, jog įsigaliojus šioms nuostatoms, “Lietuvos dujos” užims dominuojančią padėtį dujų pardavimo rinkoje ir įgis galimybę didinti dujų kainas šilumos tiekėjams”, – teigė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė. Pasak jos, šis “Gazprom” scenarijus jau įgyvendintas kaimyninėse šalyse – dujų pardavimo kainos po privatizavimo Estijoje ir Latvijoje padidėjo apie 30 proc. “Sekant kaimynų pavyzdžiu, šilumos energijos kaina neabejotinai kiltų ir galutiniams centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams – daugiau kaip 2 mln. šalies gyventojų”, – sakė Lietuvos vartotojų asociacijos viceprezidentas Stanislovas Juodvalkis

| | |

Antano Sniečkaus partinės veiklos bruožai 2 dalis

Bolševizmas, kaip ir fašizmas, yra internacionalus. Lietuva, išgyvenusi hitlerinės Vokietijos okupaciją, pokario metais pateko ne į geresnes sąlygas. Bolševizmo pasireiškimo formos pokario Lietuvoje buvo kur kas drastiškesnės negu tuometinėja Tarybų Sąjungoje. Priežastis – ne tiek atvykusių, kiek vietinių komunistų nihilistinis požiūris į nacionalinę savimonę, kultūrą, valstybingumą ir kt. Dar 1922 m. V. Leninas pastebėjo, kad “yra žinoma, jog surusėję kitataučiai visuomet persūdo – stengiasi būti rusiškesni net už pačius rusus”. Šios formuluotės tiesiogiai A. Sniečkui taikyti negalima, nors pokario meto elgesys buvo labai artimas šiai V. Lenino minčiai.

| | |

Švietimo reforma Lietuvoje

Apie švietimo reformą Lietuvoje galima atsiliepti įvairiai. Vienų politologų ar visuomenės veikėjų akimis tai buvo sistemos tobulinimas su tikslu demokratinti valstybę, kad galėtume integruoti į Vakarų Europą. Kiti manė, kad reforma yra tik įsigyvenusių tvirtų ir patikrintų tradicijų sujaukimas. Pasikeitus politinei situacijai, Lietuvoje buvo bandoma “apsivalyti” nuo senosios santvarkos institucijų, darbuotojų ir t.t. Kaip teigia ex-sekretorius švietimo bei mokslo ministerijoje pagal atskirų srovių ir asmenų rekomendacijas “apsivalyti” nebuvo atleistas nė vienas ministerijos darbuotojas. Žinoma, spaudimą dėl kadrų darę nesulaukė juos tenkinančių veiksmų, buvo imtasi įvairių priemonių. Pavyzdžiui, 1995m. birželio mėnesį LDDP frakcijos Seime valdyba priėmė nutarimą “Dėl švietimo ir jo problemų Lietuvoje” ir įteikė Vyriausybės bei ministerijos vadovams. Jame reikalauta reorganizuoti Pedagogikos institutą, Pedagogų kvalifikacijos institutą, Pedagogų kvalifikacijos centrą prie Pedagoginio universiteto ir vietoj jų iki 1995m. rugsėjo 1d. įsteigti Lietuvos pedagogikos tyrimo ir kvalifikacijos institutą.

| | |

Radvilų giminė ir jos įnašas į LDK kultūros ir politikos gyvenimą

Pati įtakingiausia, galingiausia ir turtingiausia bajorų giminė LDK buvo Radvilos. Jie turėjo daug dvarų ir rūmų Vilniuje, Kėdainiuose, Svėdaruose, Biržuose, Dubingiuose, Nesvyžiuje. Šios giminės atstovai darė didelę įtaką Žygimantui Augustui, Steponui Batorui ir Varoms. Su jais tarėsi valdovai, jie užimdavo svarbias valstybines pareigas, buvo išsilavinę, plačių pažiūrų, suvokė save, kaip LDK piliečius ir visur gynė jos interesus bei savarankiškumą. XVI a. buvo susiformavusios dvi Radvilų giminės atšakos: Biržų ir Nesvyžiaus. Valdant Žygimantui Augustui (1544 – 1572 m.), labiausiai iškilo du pusbroliai: Mikalojus Radvila Juodasis (1515 – 1565 m.) ir Mikalojus Radvila Rudasis (1512 – 1584 m.).

| | |

Kūryba – visas Mikelandželo Buanaročio gyvenimas

Viena renesanso viršūnių – Mikelandželas Buonarotis. Jo ilgas gyvenimas – tai Heraklio gyvenimas, virtinė žygdarbių, kuriuos jis įvykdė sielvartaudamas ir kentėdamas, lyg ne savo valia, o priverstas savo genijaus. Mikelandželas buvo skulptorius, architektas, tapytojas ir poetas. Tačiau kad ir ko ėmėsi, pirmiausia ir visur jis – skulptorius; jo figūras, nutapytas ant Siksto koplyčios plafono, galima laikyti statulomis, jo eilėraščiuose, rodos, jauti skulptoriaus skaptą. Skulptūrą jis vertino labiau už visus kitus menus ir čia, kaip ir kitur, buvo Leonardo da Vinčio, menų ir mokslo karaliene laikančio tapybą, priešininkas.

| | | |

Kauno pilis

Senoji Kauno praeitis yra labiausiai susijusi su pilimi. Pradžioje pilis buvo medinė, o Kęstučio laikais jau buvo mūrinė. Vėliau ji buvo sustiprinta giliu grioviu nuo bažnyčios ir miesto pusės. Kauno įkūrėjas pagal legendą – Palemono sūnus Kunas, kuris 1030m. santakoje pastatęs pilį. Geriausiai apie pilį sužinome – 1362m. kada ją Ordinas buvo sugriovęs. Netrukus ji buvo atstatyta. Vytautas pilyje priiminėdavo svečius, vėliau pilyje įsikūrė administracinės įstaigos. 1549m. Ž. Augustas pilį užrašė žmonai Barborai Radvilaitei. XVI a. pab. pilis buvo gražiai įrengta. 1655m. rusų kariuomenė ją apgriovė. XVIII a. pilyje yra buvęs kalėjimas. Napaleonas pilį apnaikino. 1847m. caro administracija leido pilies rajone statyti namus. Pilies globa pradėjo rūpintis tarpukaryje. 1954m. buvo toliau vykdomi kasinėjimai. Paaiškėjo, kad pilis buvusi trapecijos formos ir turėjusi keturis bokštus. Pilis turėjo gynybinę paskirtį. Du bokštai ir šiaurinė siena buvo Neries nugriauta. Arch. J. Getnerio spėjimu – apatinė sienos dalis, statyta tik iš akmenų, yra pati ankstyviausia. Sienos iš akmenų ir plytų priskiriamos Kęstučio laikams, o viršutinė bokšto dalis, aptaisyta plytomis – Vytauto laikams.

| | |

Jogaila

Rytų metraščiai liudija, kad Algirdas turėjo gana didelę šeimą: 12 sūnų ir 7 dukteris. Prie jaunesniųjų Algirdo sūnų priklausė ir būsimasis Lietuvos ir Lenkijos valdovas – Jogaila. Jis gimė iš antrosios Algirdo žmonos Julijonos. Tačiau joks istorijos šaltinis tiksliai nepasako, kuriais metais Jogaila yra gimęs. Vis dėlto galima drąsiai teigti, kad šis Algirdo įpėdinis netrukus po 1345m. perversmo jau klausės Panerio kalnuose ošiančių girių, kurios gaudė aplink jo tėvo sostinę Vilnių. Jogaila užaugo Algirdui viešpataujant Vilniuje, kuris jau tuo metu buvo žymus politinis ir kultūrinis Lietuvos centras, kur kryžiavosi rytų ir vakarų kultūros srovės.

| |

Kiberpolicija kontroliuos ir lietuvišką internetą

Artimiausiu metu nebepriklausysime toms valstybėms, kurių gyventojai turi galimybę naudotis internetu, tačiau jų interesai nėra ginami. Netrukus Lietuva prisijungs prie šalių, bendrai kovojančių su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje ir pasirašys prieš dvejus metus Budapešte priimtą Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų “Convention on Cybercrime”. Prieš savaitę Vyriausybę kreipėsi į šalies vadovą, kad ambasadoriui prie Europos Tarybos Rokui Bernatoniui būtų suteikti visi tokiai sutarčiai pasirašyti reikalingi įgaliojimai. Pasirašius tokią tarptautinę sutartį, reguliuojančią veiksmus, nukreiptus prieš kompiuterinių sistemų, tinklų bei duomenų slaptumą, vientisumą ir prieinamumą, Lietuva dar labiau priartės prie Europos Sąjungos šalyse veikiančios tvarkos. Įtikima, kad tada su tokiomis baudžiamosiomis veikomis kaip elektroniai nusikaltimai bus lengviau kovoti, susekti jų vykdytojus, atlikti išsamius tyrimus bei teisminius persekiojimus. Tokiu būdu Lietuva prisijungs prie kovos, nukreiptos prieš nusikaltėlius, siaučiančius kompiureių dėka. “Interpolo” duomenimis, nuo 2001 m. internetas tapo sektoriumi, kur nusikalstamumas didėja nepavejamais tempais, o kibernusikaltėlių padaryti nuostoliai kasmet siekia milijardus dolerių. Ši tendencija tiesiogiai susijusi su milžiniškais tempais besivystančios kibernetinės erdvės augimu.