| |

Globalizacija ir Lietuvos ekonominė politika

Lietuvos ekonominę politiką, ypač pastaruoju prekybos liberalizacijos aspektu, kol kas taip pat galima apibūdinti kaip, geriausiu atveju, nepakankamai atsižvelgiančią į globalizacijos kuriamas sąlygas. Kai kuriose prekybos srityse tebeegzistuoja barjerų importui bei eksportui, ir laukiama naujų, susijusių su jungimusi į regioninius blokus. Todėl šis darbas ir bus skirtas aptarti globalizacijos padarinius Lietuvos užsienio prekybos politikai bei Lietuvos vyriausybės atsaką į rinkų integraciją, pirmiausia turint galvoje strateginę politinės integracijos kryptį — stojimą į Europos Sąjungą. Reikia pripažinti, jog šiame darbe bus daroma prielaida, jog Lietuva yra per maža valstybė ir per maža ekonominė galybė, kad būtų analizuojama kaip savarankiškas vienetas pasaulinėje rinkoje (tą netiesiogiai rodo ir santykinai nedidelis Lietuvos pažeidžiamumo laipsnis per pasaulines ekonomines krizes, bet aukšta priklausomybė nuo regioninių), išskyrus kai kuriuos atvejus, kai Lietuvos integracija į pasaulio ekonomikos struktūras, pirmiausia Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), buvo suvokiama ir kaip tam tikras precedentas būsimam Rusijos priėmimui, todėl susilaukė išskirtinio didžiųjų ekonominių galybių dėmesio. Tuo tarpu regioninio lygio analizė jau yra priimtina, nes Lietuvos stojimas į Europos Sąjungos bloką — didžiausią regioninį ekonominį susivienijimą pasaulyje — yra ne tik ir ne tiek precedento dalykas, kiek visapusiškos ekonominės integracijos pavyzdys, turėsiantis realios (nors, akivaizdu, visiškai asimetriško masto) įtakos abiejų pusių ūkių raidai. Todėl kalbant apie globalizaciją, Lietuvos ekonomikos atveju vis dėlto pirmiausia reikėtų skirti dėmesį regionalizacijai ir ekonomikos integracijos į Europos Sąjungą implikacijoms.

| | |

Sibiras

Pažįstame daug žmonių, kurie buvo ištremti toli nuo tėvynės, į Sibiro gilumą, iš kurių dauguma ir nesugrįžo į gimtąją žemę. Vienas iš mums artimų žmonių – dėdė Kazimieras Miliauskas. Jis gimė 1939 metų kovo antrą dieną, tuo metu, kai prasidėjo neramumai Lietuvoje. 1940 metų birželio viduryje į mūsų Lietuvą įžengė SSRS kariuomenė. Ginkluoti Sovietų kariai važiavo per Lietuvą tankais ir sunkvežimiais. Tuo metu dėdei Kazimierui buvo devyneri metai. 1948 metų gegužės dvidešimt antrą dieną, trečią valandą ryto į jų namus įsibrovė rusų kariai. Jis net nepagalvojo, kad paskutinį kartą sėdi ant savo lovos. Nežinojo, kad namų daugiau nepamatys, o bus tiktai vagonai. Išėjo visi vienmarškiniai, tik mama suspėjo pasiimti vos kelis būtiniausius daiktus.

| |

Graffiti vokalisto gyvenime kartojasi dainos “Keista” turinys

Pasirodo, kad Džordana Butkutė nėra vienintelė Lietuvos atlikėja, kuriai tam tikrus gyvenimo įvykius išpranašo naujai parašyta daina. Pasak Graffiti narių, dabartinis grupės vokalisto Klaido gyvenimas klojasi labai panašiai kaip ir naujausios Graffiti dainos „Keista“ žodžiuose bei dainos vaizdo klipe. „Matyt, Klaidas, rašydamas „Keista“ tekstą numanė, kad greitai jam ir pačiam gali tekti išgyventi tą keistą jausmą – būti vienišam“, – sakė Graffiti narys Lava, patvirtindamas informaciją, jog Klaidas susipyko su savo mergina.

N.Oželytė ėjo tikrinti aiškiaregės sugebėjimų
|

N.Oželytė ėjo tikrinti aiškiaregės sugebėjimų

Į tiesiogiai transliuojamos Lietuvos televizijos laidos “Agentūra SOS” studiją skambinantys žiūrovai tikisi, kad jų kasdienes problemas tarsi burtininkė išspręs šios laidos vedėja Nijolė Oželytė. Buvusi aktorė ir politikė sovietmečiu domėjosi bioenergetika bei mistinėmis paslaptimis. “Agentūros SOS” vedėja lankėsi ir pas dabar išgarsėjusią, tačiau tuomet mažai žinomą aiškiarege vadinamą gruzinę Leną Lolišvili. Sovietiniais laikais N.Oželytė sako pažinojusi vieną Kauno gydytoją. Dabar jau mirusi moteris nei užkalbėdavo, nei kaip nors gydydavo rankomis, tačiau turėjo kažkokių galių, slopinančių skausmą. Dėl šios priežasties pas ją gimdyti plūsdavo moterys iš visos Lietuvos. Aktorė teigia, kad ta gydytoja išties buvo kažkokia nežemiška, nes “jos sode serbentų krūmai augo sulig obelimis, o rožės stiebdavosi iki namo antrojo aukšto”. “Savęs nemistifikuoju, tačiau objektyviai sutinku, kad vienas žmogus gali veikti aplinkinius stipriau, o kitas – silpniau, – “TV publikai” sakė N.Oželytė. – Prieš keliolika metų, “perestroikos” laikais, su tuometiniu savo vyru dailininku Sauliumi Vaitiekūnu buvome jauni, tačiau jau profesionalūs žiniuonys. Tiesa, savo sugebėjimų niekada netaikėme praktikoje, o tik žaisdavome namie, treniruodavome savo jautrumą. Laikėme save patyrusiais bioenergetikos vilkais, nes galėdavome pajusti, ar kitas žmogus yra geras, ar blogas.

| | |

Kazys Grinius 1866 – 1950

Visą laisvalaikį K. Grinius dabar skyrė “Varpo” ir “Ūkininko” spaudos reikalams, varpininkų veiklai, rinko lėšas, prižiūrėjo laikraščių administracijų veiklą, redagavo straipsnius, dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. 1896m. vedė Joaną Dominiką Pavalkytę, kuri tapo artima visuomeninės vyro veiklos pagalbininke. Ji, padedama socialdemokrato V. Kapsuko, buvo net surengusi 111 Dono pėstininkų pulko, dislokuoto Marijampolėje, kareivių sukilimą, kuris nepavyko. Taip pat ji rašė straipsnius “Dėdienės” slapyvardžiu. Gyvendamas Marijampolėje, K. Grinius buvo tikras lietuviškos veiklos ramstis: organizavo demonstracijas, būrė ir sąmojino lietuvius, skelbdamas tautinius ir demokratinius idealus, veikdamas per slaptai leidžiamą spaudą, per lietuviškus chorus, spektaklius, suburdavo jaunimą, kovojo su Lietuvos rusinimu. Už tokią veiklą buvo ištremtas į Rusijos gilumą, į Poltavą, bet po 1905m. revoliucijos vėl grįžo į Marijampolę ir toliau varė kultūros bei švietimo darbą (pagal A. Eidintą jis išvengė tremties į Poltavą).

| |

V.Riaubiškytei atlikti parodijuotą kūrinį pasirodė ne juokas

Pirmą kartą išleistas albumas „Auksiniai Svogūnai 2003“, kuriame skamba net 13 parodijuotų šių metų apdovanuojimuose „Auksiniai Svogūnai“ skambėjusių kūrinių, žaibiškai užkariavo klausytojų simpatijas ir tapo vienu perkamiausių albumų Lietuvoje. Tačiau pasirodo, jog kai kuriems projekte pasirodžiusiems Lietuvos dainininkams atlikti parodijuotas dainas juokinga anaiptol nebuvo. „Man buvo ne juokinga, o greičiau – gana sudėtinga“, – prisipažino Violeta Riaubiškytė įdainavusi titulinę albumo dainą „Man Svogūną, Prašau, Padovanok!“.

| | |

Švietimo epocha. Pagrindinės švietėjų idėjos

Pirmą kartą istorijoj itin susidomėta mokslu bei švietimu. Tokiai pažiūrai davė pagrindą nauji mokslo atradimai ir technikos patobulinimai. Humanizmo idėjos vėl atgimė, tik jau pasikeitusios, visapusiškesnės. Esminis švietėjų bruožas – gyvas domėjimasis visuomeniniais klausimais. Svarbiausias švietėjų bruožas – laisvamanybė, suprantama kaip visų žmonių teisė svarstyti įvairius visuomeninius klausimus, nesibijant griauti senų tradicijų ir ilgus šimtmečius visuotinai pripažįstamų tiesų. Jie smerkė religinį nepakankamumą, neteisingus ir žiaurius įstatymus, luomų privilegijas, reikalavo žmonių lygybės prieš įstatymus. Švietimo amžių galima vadinti ir kosmopolitizmo amžiumi, nes įvairių tautybių žmonės skaitė, rašė ir kalbėjo viena kalba – prancūzų, juos vienijo masonų draugijos.

|

Velykų piramidė sugrįžta į Vilnių

Jau šį savaitgalį, Šv. Velykų dienomis Vilniuje iškils didžiausia pasaulyje Velykinių kiaušinių piramidė. Jau penktus metus iš eilės Lietuvoje statoma vis didesnė Velykų piramidė, pernai statyta Kaune, šiais metais sugryš į Vilnių, kur iškils šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Šiemet piramidės statybai numatyta panaudoti 33,000 virtų ir dažytų kiaušinių – margučių. Pirmą kartą ši piramidė bus pateikta kaip rekordas į pasaulinę „Guinness“ rekordų knygą. Balandžio 20-21 dienomis visi vilniečiai ne tik galės pamatytį šį rekordinį statinį, bet ir pasilinksminti šalia piramidės esančioje šventės teritorijoje. Scenoje koncertuos folkloriniai ansambliai, vyks margučių ridenimo ir įvairios kitos sportinės varžybos, veiks atrakcionų miestelis. Rekordinę piramidę bus galima lankyti visą dieną, o naktį ji bus originaliai apšviesta. Šalia didžiosios piramidės išaugs ir mažesnė piramidė, į kurią bus dedami vilniečių ir miesto svečių atnešti margučiai. Šventės metu bus išrinktas „Margučių karalius“, apdovanoti ir kiti gražiausi atnešti margučiai. Visiems atsinešusiems prie piramidės savo margučius bus įteikti rėmėjų prizai.

| |

PIKASO Dainiui teko susidurti su policija

Į PIKASO Dainiaus namus neseniai pasibeldė policijos pareigūnai. Jie atkaltino dainininką sienų tepliojimu. Kažkas policininkams pasufleravo, kad matė, kaip panašus į “pikasą” jaunuolis dažais išpurškė visą sieną. Policininkai patikino, kad Dainiui gresia bauda ir jis turės padengti sienos perdažymo išlaidas (maždaug 6000 lt.). “Visos istorijos vinis ta, kad ant ištepliotos sienos didelėmis raidėmis buvo užrašytas mano namų adresas. Kažkas taip pasielgė arba iš keršto, arba iš per didelės meilės”, – sakė Dainius. Po ilgų diskusijų su policijos pareigūnais Dainiui beveik pavyko įrodyti, kad tik beviltiškas kvailys rašytų ant sienos savo adresą. Labiau nei dainininko įtikinėjimai, policininkus paveikė tai, kad buvo sučiupti du vaikinai, kurie prisipažino sugadinę tą nelaimingą sieną.

| |

ALANAS CHOŠNAU – pelėda

Itin sėkmingą pirmąjį solinį albumą “Pusiau atmerktos akys” išleidęs Alanas Chošnau prisipažino, kad yra nepataisomas pelėda. Dainininkas po koncerto niekada nevažiuoja namo miegoti. „Dažniausiai po koncerto esu pilnas energijos ir įspūdžių. Nurimstu tik po trijų-keturių valandų. Todėl miegoti einu paryčiais”, – sakė Alanas. Blogiausia, kad pažįstami amžinai pamiršta, kad iki vidurdienio Alanas miega ir pradeda jo ieškoti. “Kartais draugai neprisiskambino man iki antros po pietų ir ima nervintis, ar tik kas neatsitiko. Vienas net atvažiavo namo įsitikinti, ar man viskas gerai.