Dėl savo likimo sunerimę Kauno aviakompanijos “Lietuva” darbuotojai artimiausiu metu ketina imtis žygių pas aukščiausius šalies pareigūnus su prašymu neskelbti bendrovei bankroto. Penktadienį susirinkusi “Lietuvos avialinijų” valdyba turėjo galutinai priimti verdiktą dėl “Lietuvos”. Tačiau nesant galutinių konsultantų išvadų, sprendimas atidėtas savaitei. Šiais metais bendrovė dirba pelningai – pernai per pirmąjį pusmetį patyrusi 0,5 mln. litų nuostolį, šiemet per penkis mėnesius uždirbo 880 tūkst. litų grynojo pelno. Šių metų pirmieji keturi mėnesiai buvo labai sėkmingi – keleivių vežta beveik 13 tūkstančių, vietų užimtumas padidėjo 11 proc. – iki 53,8 proc. Taip pat išaugo skrydžių skaičius. Pajamų taip pat gauta beveik 20 proc. daugiau. “Lietuvos” vadovybė mano, kad rezultatai būtų dar geresni, jei būtų gautas leidimas persikelti iš Kauno į Palangą ir skraidyti vakarietiškais lėktuvais. Tačiau dėl bendrovės bankroto iškėlimo sutinka ne tik motininės “Lietuvos avialinijos”, bet ir Susisiekimo ministerija. “Jei bus nuspręsta skelbti bankrotą, imsimės drastiškų žingsnių, visi lakūnai pasiruošę vykti į Vilnių ir Vyriausybės kabinetuose ieškoti teisybės”, – “Kauno dienai” teigė bendrovės profesinės sąjungos lyderis Romas Tokarčakas.

Artimiausiu metu galutinai turėtų paaiškėti Kauno bendrovės “Aviakompanija Lietuva” likimas. Planuojama bendrovę perkelti į Palangą. Kai aviakompanijos vadovai bei Susisiekimo ministerijos atstovai prabilo ir apie galimą bendrovės likvidavimą, aviatoriai savo darbdavius apkaltino neūkiškumu bei tyčiniais veiksmais žlugdant kompaniją. Iš nuostolių neišbrendančios bendrovės “Aviakompanija Lietuva” veikla bei finansiniai rodikliai vertinami neigiamai, pasigirdo nuomonių, jog ji ateityje gali būti privatizuota arba net likviduota. Tačiau pirmiausiai tapo žinoma, kad aviakompanija paliks tarptautinį Kauno oro uostą bei išsikels į Palangą, kur turi dvi atstovybes. Kaunui iškilo grėsmė apskritai prarasti keleivius, nes čia liks tik krovinių srautai.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas
http://www.vilnius-airport.lt
Statusas, priklausomybė – valstybės įmonė, Susisiekimo ministerija.
Kategorija, klasė – I kat.,4 E.
Nusileidimo – kilimo takas – asfaltbetonis, ilgis 2500 m., plotis 50 m., kursas 17-197, PCN 79.
Atstumas nuo miesto – 5 km.
Aviakompanijų, vykdančių reguliarius reisus, skaičius – 12.
Galimas oro uosto pralaidumas per metus – 1500 000 keleivių, 20 000 tonų krovinių.

Tarptautinis Kauno oro uostas
http://www.kaunasair.lt/lt
Statusas, priklausomybė – valstybės įmonė, Susisiekimo ministerija.
Kategorija, klasė – Non kat., 4 E.
Nusileidimo – kilimo takas – betonas/asfaltas, ilgis 3250 m., plotis 45 m., kursas 81-261, PCN 50.
Atstumas nuo miesto – 12 km.
Aviakompanijų, vykdančių reguliarius reisus, skaičius – 2.
Galimas oro uosto pralaidumas per metus – 500 000 keleivių, 20 000 tonų krovinių.

1990 m. buvo pradėta kurti nacionalinė oro transporto sistema, apimanti visas glaudžiai susijusias aviacijos veiklos sritis. Nors kiekvienos iš šių sričių uždaviniai ir funkcijos yra skirtingi, jas vienija bendras tikslas – saugus ir greitas keleivių bei krovinių gabenimas oru. Pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys civilinės aviacijos veiklą, yra LR Aviacijos ir LR Oro erdvės naudojimo įstatymai. Svarbiausi galiojantys poįstatyminiai aktai: Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo taisyklės; LR Oro erdvės naudojimo taisyklės; Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatai; Transporto paslaugų tarifų nustatymo ir taikymo tvarka; LR Civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatai ir jų nauja redakcija; LR Civilinių orlaivių registravimo, registracijos liudijimų ir tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo nuostatų nauja redakcija.

Nuo neatmenamų laikų viena didžiausių žmogaus svajonių – pakilti su paukščiais. Kartu tai ir sunkiausiai įgyvendintas žmonijos siekis, pareikalavęs daugybės skrajūnų gyvybių ir sveikatos. Skrydis reikalavo naujų, neįprastų žinių, tam tikro technikos plėtros lygio ir pažangių technologijų. Tai buvo pasiekta palyginti neseniai. Ir tik tada atsivėrė vartai į žydrąsias erdves. Skrydžiui bandyta pritaikyti kiekvieną naują techninę galimybę, kiekvieną tam tinkamą mokslo atradimą. Pirmiausia tapo prieinamas oro balionas. 1783 m. spalio mėn. prancūzų brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfjė sukurtu oro balionu pakilo pirmasis oreivis Fransua Pilatras de Rozjė. 1903 m. gruodžio 17 d. pirmą kartą pasaulio istorijoje 12 m atitrūkęs nuo žemės keletą sekundžių išbuvo ore ir nuskriejo pirmuosius 37 m brolių Orvilio ir Vilberio Raitų lėktuvas. 1961 m. balandžio 12 d., net po 311 metų nuo pirmojo mokslinio veikalo apie raketas – Kazimiero Semenavičiaus “Didysis artilerijos menas” paskelbimo, Žemės rutulį apskriejo pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tai esminiai pasaulio aeronautikos istorijos momentai. Trumpiausia yra valdomų skraidymo aparatų istorija. Neprabėgo dar nė 100 metų nuo pirmojo lėktuvo skrydžio, bet kaip toli pažengė aviacija! Kokie veržlūs jos plėtros tempai!

Aviacijos įmonės

http://www.lak.lt AB “Sportinė aviacija”
http://www1.omnitel.net/kag AB “Kauno aviacijos gamykla”
http://www.helisota.lt UAB “Helisota”
http://www.termikas.balt.net UAB “Termikas”

Aviakompanijos ir oro uostai

http://www.aiva.lt/cad/ Lietuvos civilinės aviacijos direkcija
http://www.lal.lt AB “Lietuvos avialinijos”
http://www.airlithuania.lt/
Aviakompanija “Lietuva”
http://www.vilnius-airport.lt/ Vilniaus oro uostas
http://www.airlithuania.lt/oro-uostas.html Kauno oro uostas
http://www.vilnius-airport.lt/palanga.html Palangos oro uostas
http://www.siauliai.sav.lt/airport/airp_lt.htm Šiaulių oro uostas

Jurgis Dobkevičius gimė 1900 m. kovo 23 d. Peterburge. Mokėsi Vyborgo komercinėje mokykloje, Petrogrado politechnikos instituto laivų statybos fakultete, Baku jūrų aviacijos mokyklos mechanikų kursuose. 1919 m. rugpjūčio 7 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tų pačių metų gruodžio 16 d. inžinerijos leitenanto laipsniu baigė Aviacijos mokyklą. 1920 m. paskirtas Oro eskadrilės vadu. Kovose su lenkais atliko 24 kovinius skridimus, 1920.12.1 jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. Pirmasis Lietuvoje atliko aukštojo pilotažo figūrą – „mirties kilpą”. Apdovanotas I-mos rūšies I-mo ir II-ro laipsnio Vyčio kryžiais. 1921-24 metais suprojektavo, pastatydino ir išbandė ore pirmuosius Lietuvoje originalios konstrukcijos lėktuvus Dobi-I, Dobi-II ir Dobi-III. 1923 m. išėjęs atsargon, studijavo Paryžiaus aukštojoje aeronautikos mokykloje (L’Ecole Superieure d’Aeronautique), kurią baigė 1925 m., tapdamas pirmuoju Lietuvoje profesionaliu lėktuvų konstruktoriumi. Dirbo Kaune, aviacijos dirbtuvėse jaunesniuoju inžinieriumi. 1926 m. birželio 8 d. tūpdamas su Dobi-III kliudė medį, ir nuo sužeidimų mirė ligoninėje.

Antanas Gustaitis gimė 1898 m. kovo 26 d Marijampolės apskr. Sasnavos vlsč. Obelinės kaime. Jaroslavlyje baigęs I pasaulinio karo metu evakuotą Marijampolės gimnaziją, mokėsi Petrogrado kalnų inžinerijos institute, Konstantino artilerijos karo mokykloje. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Aviacijos mokyklą. 1920 m. dalyvavo kovose su lenkais. 1922-1923 m. buvo aviacijos terminologijos komisijos pirmininku, dėstė Aviacijos karininkų kursuose. 1923 m. paskirtas Mokomosios oro eskadrilės vadu. 1923-1924 m. lankėsi Italijoje, Čekoslovakijoje, kur prižiūrėjo Lietuvai skirtų lėktuvų gamybą. 1928 m. baigęs Paryžiaus aukštąją aeronautikos mokyklą tarnavo Karo aviacijos viršininko padėjėju, Aviacijos parko dirbtuvių viršininku, Technikos skyriaus viršininku. Nuo 1934 m. gegužės 9 d. vadovavo Lietuvos karo aviacijai. 1937 m. suteiktas brigados generolo laipsnis. Dėstė Karo aviacijos mokykloje, VDU Technikos fakultete.

Daugelis pasaulio tautų įnešė indėlį į erdvės įsisavinimo istoriją. Joje amžiams išliks ir lietuvių vardai. Vilniaus universiteto auklėtinis K.Simonavičius knygoje “Didysis artilerijos menas” (1650 m.) pateikė daugiapakopių raketų projektus, Kauno valdininkas A.Griškevičius knygelėje “Žemaičio garlėkys” (1851 m.) aprašė aerostato ir garo mašinos pagalba skrendantį sunkesnį už orą aparatą, kurį pats suprojektavo ir statėsi. Jungtinėse Amerikos Valstijose išeiviai iš Lietuvos stebėjo aviacijos pradininkų O. ir W. Wright’ų pirmuosius sėkmingus skrydžius. Jiems pirmiesiems pavyko realiai pajusti skrydžio malonumą.