Paulius, parapsichologas: – Aš jau labai seniai domiuosi parapsichologija, nežemiškom būtybėm, tad į šį jūsų klausimą trumpai galėčiau atsakyti maždaug taip. Jei žmogus per savo gyvenimą padaro 33 didžiąsias nuodėmes arba bausmes, jis kitame pasaulyje būna beždžionė, jei 24, jis 12 metų būna meška ir pan. Sakykite, ar žinote, kad kiekvienas žmogus savyje “augina” 5000 kitų “žmogiukų”, kuriuos kai kas laiko dvasiomis, sielomis ar pan. Tie “žmogiukai” sugeba daugintis, tad, jei jų užauga iki 10 tūkst., žmogus išprotėja. Taip pat galėčiau jums pasakyti, kur nukeliauja kas 70 metų (maždaug per tiek laiko Žemėje įvyksta kartų pasikeitimas) mirę visi Žemės gyventojai. Į aplink Žemę skriejančias 5 planetas, kurių paprasti žmonės nemato.

„Reinkarnacija“ (lot. reincarnatio – sugrįžimas į kūną) reiškia tikėjimą, kad esminė žmogaus dalis (siela, dvasia, Aš) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų ar gyvūną. Kiti šio reiškinio pavadinimai: persikūnijimas, sielos keliavimas, metempsichozė (gr.) arba (dviprasmiškai) atgimimas. Tikėjimo reinkarnacija šaknys glūdi Indijoje, induizme. Upanišados (VIII a. pr. Kr.) moko, kad kitame gyvenime reikia laukti atpildo už šio gyvenimo darbus. Žmogaus karma („darbas“) nulemia, į kokią būtybę įsikūnys jo siela ir kokį likimą reikės iškentėti. Remiantis vėlesniais raštais, Vedanta, meditacijos ir pažinimo dėka žmogus gali pažvelgti į reinkarnacijų grandinę, suprasti savo ankstesnius įsikūnijimus.

Ketrin pas amerikiečių psichologą gydytoją Brianą Weissą pradėjo lankytis dėl fobijų, panikos priepuolių, nuolatinių košmarų bei sekinamos depresijos, kurie kankino ją visą gyvenimą ir pamažu vis stiprėjo. Prieš tai kiti gydytojai metus ją gydė tradicine psichoterapija, bet veltui. Nors Ketrin paniškai bijojo uždusti, vis tiek atsisakė antidepresantų, raminamųjų ir kitokių vaistų. Gydytojas B.Weissas nusprendė ją gydyti kitaip. Ketrin ilgai spyriojosi, bet galop sutiko pamėginti per hipnozę (stiprų susitelkimą į įtaigos turinį) sugrįžti į vaikystę ir išsiaiškinti nuslopintas arba pamirštas traumas, kurios, gydytojo manymu, galėjo būti svarbiausia jos problemų priežastis.

Karmos doktrina (paraidžiui išvertus šis žodis reiškia “veiksmą”) teigia, kad karma yra tai, kas iš esmės neigiama, kad veiksmai yra neteisingas dalykas. Karma yra tai, iš ko būtina išsilaisvinti. Viena vertus, karma yra elgetos skurdo, ligonio ligos ir engiamojo beviltiškos padėties priežastis. Jie nuima tik tai, ką pasėjo pareityje. Tačiau, kita vertus, karma taip pat yra turtuolio gerovės, sveikojo geros sveikatos ir engėjo palankios padėties priežastis. Jiems sekasi gerai, nes jie praeityje pasėjo gerą sėklą. Taigi karmos doktrinoje svarbus vaidmuo tenka savotiškam tikėjimui likimu. Karmos doktrina padeda įtikinti vargšus, ligonius ir engiamuosius susitaikyti su savo padėtimi, suvokti, kad ji yra neišvengiama.

Dauguma informacijos, kurią gauname iš Senovės kultūrų, prieštarauja šiuolaikiniam visuotinai priimtam pasaulėvaizdžiui, kuris siekia viską (įskaitant ir tokius dalykus kaip sąmonė ir gyvybė) redukuoti į paprastas materijos funkcijas. Todėl šis pasaulėvaizdis yra vadinamas “materializmu”. Tačiau tiek Rytų, tiek ir Vakarų didieji dvasiniai mokymai, o taip pat ir milijonų žmonių asmeninė patirtis teigia, kad gyvybė nei apsiriboja materija, nei yra jos produktas. Tokia pati yra ir pagrindinė informacija, kurią gauname iš Vedų raštų. Šiame kontekste esminė idėja yra ta, kad gyvybė egzistavo prieš šį gyvenimą ir toliau egzistuoja po mirties.