Šventojo, meilės ar svetimos kultūros diena?
| |

Šventojo, meilės ar svetimos kultūros diena?

Jei… neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis, ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula… Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

Kokios spalvos tavo meilė?
|

Kokios spalvos tavo meilė?

Ne kiekvienas „Aš tave myliu“ reiškia tą patį. Žmonės skirtingai suvokia ir apibrėžia meilę. Vienam ji – didžiausia laimė, gyvenimo tikslas ir prasmė, kitam – kančia ir tragedija. Skirtingas meilės suvokimas gali tapti kliūtimi kuriant abiem partneriam priimtinus tarpusavio santykius. Juk derinti jausmus, kaip ir spalvas, yra menas. Sociologui Džonui Li ir kilo mintis išreikšti jausmus spalvomis. Jis surinko apie keturis tūkstančius meilės apibūdinimų nuo Platono iki mūsų laikų bei pagal juos išskyrė šešis meilės tipus, kuriuos taip pat galima išreikšti ir pagrindinėmis spalvomis.

Rokas (SKYLĖ): “Meilė – tai menas mylėti ir kurti”
|

Rokas (SKYLĖ): “Meilė – tai menas mylėti ir kurti”

Viena kertinių roko metaforų visada buvo meilė. Deja, daugelis laisvą meilę supranta kaip laisvę palaidai gyventi, tuo pačiu susiaurindami meilės sąvoką iki vulgaraus, kūniško jos supratimo. Aš laisvą meilę suprantu kaip meilę, išsilaisvinusią nuo kūno, kaip meną mylėti ir kurti. Geras rokas – tai taip pat kūryba, kūryba mylinčio žmogaus. Manyčiau, vienintelė lietuviško roko ir meilės problema – kūrybiško priėjimo stoka

| | | |

Potraukis išlieka

Naujausi tyrimai gali paaiškinti, kodėl kai kurie kokaino nebevartojantys narkomanai net po kelių mėnesių jaučia jiems stiprų potraukį. Tyrimai su žiurkėmis rodo, jog gyvūnams kokaino poreikis išlieka net ir praėjus nemažai laiko. Jei šį faktą patvirtintų ir tyrimai su žmonėmis, tai galėtų pakoreguoti narkomanų gydymo programas. Požiūris, kad nuo kokaino atprantama nustojus jį vartoti, yra klaidingas, teigia dr. Yavinas Shahamas ir jo kolegos iš Baltimorės piktnaudžiavimo narkotikais nacionalinio instituto. Žmonės labiausiai pažeidžiami, kai atsisakius narkotiko praeina daug laiko, teigia jis.

Kariuomenėje – karas prieš narkotikus
| | | |

Kariuomenėje – karas prieš narkotikus

Įvertinę, kaip plačiai šiandien tarp paauglių paplitę narkotikai, ir supratę, kad po kokių trejų penkerių metų ši problema pasieks ir kariuomenę, nusprendėme iš anksto pradėti prevencinį darbą. Paaiškėjo, kad Lietuvoje daug šnekama apie problemą, bet nei valstybė, nei žinybos atskirų valstybės piliečių grupių atžvilgiu neatliko jokių rimtesnių tyrimų. Niekas negalėjo mums pasakyti, kokie narkotikai labiausiai išplitę, nes atlikti tik epizodiniai atskirų specialistų, gydytojų arba mokslininkų tyrimai savo reikmėms“, – sakė Karo medicinos tarnybos viršininkas pulkininkas leitenantas Leonardas Bakaitis. Būtent todėl nutarta pirmiausia įvertinti problemos mastą kariuomenėje ir atlikti narkotikų vartojimo monitoringą.

| | | |

Pilnėja pagalbos priklausomiems horizontas

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas atidarant centrą pripažino, kad kol kas ne kiekvienam liežuvis verčiasi sakyti, kad narkomanas ar alkoholikas yra ligonis. Meras tikino, kad miesto politikai supranta problemą ir klausė doc. E.Subatos – kiek galima žmonių įtraukti į programas, kad jie galėtų dirbti ir kituose centruose, kitose programose? A.Zuokas pasidalijo viena mintim – lankydamasis Čekijoje, buvo panašaus pobūdžio centre, kuris neprimena gydymo įstaigos, bet kuriame gydomos psichikos ligos. Įdomu, kad centras išlaiko keletą kavinių Prahos centre, kur dirba patys pacientai, beje, ir priklausantys nuo alkoholio. Kavinės gausiai lankomos, jos ir lėšų centrui uždirba, ir paslaugos vartotojai šalia pagundų nepalūžta. Mero nuomone, būtų drąsu įsteigti tokią kavinę, kur dirbtų priklausomi asmenys, bendrautų su rizikos grupėmis. A.Zuokas netgi susitarė, kad čekai priimtų grupę žmonių ir pasidalytų patirtimi, o pats sakė ilguose savivaldybės koridoriuose apsitaręs dėl patalpų, bendros programos su socialinės paramos centru – lieka tik įkurti tokią kavinę.

Gyvenimas su narkotikais
| | |

Gyvenimas su narkotikais

Neseniai knygynuose pasirodžiusią profesoriaus Maiklo Gossopo knygą “Gyvenimas su narkotikais” godžiai skaito Lietuvos visuomenė, tarp jų ir narkomanai – patyrę visas kvaišalų vartojimo pasekmes. Pastarųjų nuomone, ne visi psichotropinių medžiagų poveikiai aprašyti teisingai. Žinoma, yra nemažai knygų, gąsdinančių narkomanijos pasekmėmis – ši yra joms atsvara, tačiau perskaičius tik “Gyvenimą su narkotikais” galima susidaryti vienpusišką nuomonę apie kai kuriuos diskutuotinus klausimus, o ne specialistai rizikuoja klaidingai suprasti narkomanijos išdavas. Lietuvos AIDS centro Narkomanų reabilitacijos bendruomenės pacientai, kurių vartojimo stažas 2-15 metų, gerbdami autorių – Londono universiteto Psichiatrijos instituto profesorių – vis tik prieštarauja kai kuriems jo teiginiams.

Ar Lietuva kapituliuoja prieš narkomaniją?
| | | |

Ar Lietuva kapituliuoja prieš narkomaniją?

Narkomanijos kaip grėsmės nacionaliniam saugumui formulavimas skamba tarsi išgriebtas iš karinės terminijos. Bet, kaip neseniai pareiškė Lietuvos teisės universiteto dr. Eugenijus Nazelskis, ar tik nebus narkomanija šalyje tapusi veiksniu, jau turinčiu įtakos šalies saugumui? Kaip nepagrįstas grėsmės pervertinimas, taip ir neįvertinimas turi pasekmių. Visuotinai priimta, jog silpnos valstybės priverstos mažinti vidines grėsmes, kad nesukeltų grėsmės kaimynėms, tad Lietuva tarsi ir neturinti pasirinkimo. Anot dr. E.Nazelskio, kritikuotiname Lietuvos narkologinės priežiūros įstatyme narkomanija traktuojama kaip psichikos liga. Taigi Lietuvoje nulemia požiūris “liga“: išgydysim-išguisim.

Gyvenimas su narkotikais – kelias į pražūtį
| | | |

Gyvenimas su narkotikais – kelias į pražūtį

“Kampanijos, vykdomos tam, kad pasaulis atsikratytų narkotikų, yra neapgalvotos ir beprasmės“, – teigia daktaras M.Gossop’as neseniai Lietuvoje išleistoje knygoje “Gyvenimas su narkotikais“. Nebuvo perskaičiusi šių “genialių“ minčių Lietuvos valdžia anksčiau: kasmet kovai su narkomanija ji skiria beveik dešimt milijonų litų. O jeigu imti ir tiesiog nuleisti rankas, susitaikyti su narkotikų vartojimu arba patyliukais juos legalizuoti? Šią mintį autorius skaitytojui perša nuo pat knygos pradžios. M.Gossop as, gerai suprasdamas pragaištingą heroino vartojimą (juk jis – gydytojas), trečiame skyriuje rašo apie tai, kaip JAV kariai vartojo šį narkotiką Vietname ir kaip lengvai jo atsisakė grįžę namo. Tad nieko, anot autoriaus, čia baisaus. Jeigu jūs vartojate heroiną, tarkim, Vilniuje, persikraustę į Balbieriškį problemų dėl šio narkotiko neturėsite. Reikia paminėti, jog gyvenamosios vietos pakeitimas, kaip viena kompleksinių (tačiau tik kompleksinių) reabilitacijos priemonių, gydymo praktikoje yra pripažintas dalykas.

Alkoholis nurungia narkotikus
| | |

Alkoholis nurungia narkotikus

Tarp Lietuvos jaunimo dažnesni tokie žalingi įpročiai kaip rūkymas ar svaiginimasis alkoholiu, nei narkotikų vartojimas. Tuo tarpu visuomenė mano kitaip. Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinis žalingų įpročių tarp jaunimo plitimo veiksnys yra jaunimo neužimtumas ir tai, kad nesunkiai yra prieinami tabakas, alkoholis, narkotikai. Penktadalis apklaustųjų mano, jog jaunimą neigiamai veikia filmai, spaudos publikacijos, TV laidos. 66 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad siekiant sustabdyti žalingų įpročių plitimą tarp jaunimo didžiausia atsakomybė tenka šeimai ir tik po to – teisėsaugos institucijoms.