Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (IV dalis)

 „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus
avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jus pažinsite juos iš  vaisių…“
Kalno pamokslas

IV dalis: Kaip veikia teisėtas bet neteisingas teisingumas?

„Klausimas: “kas taps viršininku?” yra panašus į klausimą:
 “kas kvartete dainuos tenoru?” Žinoma, tas, kuris gali
dainuoti tenoru“.
 H. Fordas

Normalioje teisinėje valstybėje  šiame straipsnyje pateiktos informacijos užtektų, kad neteisėtas veikas vykdę valstybės pareigūnai  visam laikui  atsistatydintų iš savo užimamų pareigų. Deja, mes gyvename posovietinėje Lietuvoje ir todėl mums dar ilgai teks aiškinti: kodėl posovietiniams pareigūnams  yra privalu laikytis visuotinai priimtų moralės ir teisės normų reikalavimų – taip kaip jų privalu laikytis eiliniams piliečiams. Taip yra todėl, kad į H. Fordo klausimą: “kas kvartete dainuos tenoru?” – posovietinėje Lietuvoje atsakoma: „tas, kurį paskirs politikai“ (to asmens galėjimas dainuoti tenoru pas mus nebūtinas) . Kadangi posovietinėje Lietuvoje yra amžini politikai (jie taip pat yra ir „specialistai“ ir „elitas“ ir „aukštuomenė) – tai man įrodyti jų neatitikimą užsiimtoms pareigoms bus gana sudėtinga.  Mane nudžiugino tai, kad šiame nelengvame darbe (man to neprašant) nusprendė padėti Kauno apskrities administracija.  Todėl aš labai dėkoju Kauno apskrities administracijai už pagalbą aiškinantis: kas yra kas posovietinėje Lietuvoje. Gerb. skaitytojus nedelsdamas supažindinu su (šio straipsnio pirmąsias dalis jau  spausdinant „Lietuvos Aide“) minėtos administracijos mano motinai atsiustų  dokumentų turiniu. Kad oponentai mane  neapkaltintų prioritetų suteikimu savo  asmeniniams interesms – šioje vietoje aš esu priverstas pateikti trumpą papildomą išaiškinimą:

Laikau būtinu atkreipti gerb. skaitytojų dėmesį į tai, kad Kauno rajone esantis Ringaudų kaimas yra prieškarinės nepriklausomos Lietuvos valstybės nepriklausomybės kovų savanorių – t.y, savo konkrečiais darbais prisidėjusių prie Lietuvos nepriklausomybės apgynimo ir už tai iš Lietuvos valstybės gavusių žemės sklypus žmonių kaimas. Mano motinos Elzbietos Jurgelevičienės (Eisrotaitės) tėvas, Vincas Aišrotas (pavardė taip įrašyta žemės skyrimo akte), 1926 metais Ringauduose (kaip žuvusio Lietuvos savanorio Jono Eisroto tėvas) gavo 9,0304 ha žemės. Kitas mano motinos brolis, Juozas Eisrotas 1947 metais buvo suimtas sovietinių istrebitelių, nes teikė žinias Lietuvos partizanams. Kadangi kankinamas jis nieko neišdavė, tai po savaitės nežmoniškų kankinimų (kurie jauną stiprų 17 metų vyrą pavertė pražilusiu sulinkusiu seneliu)– buvo nuvežtas į Tabariškių kaimo laukus ir nušautas kaip „bandantis pabėgti“. Kaip teigė prieš tai jį konvojuojamą į Garliavą matę liudininkai – jau tuomet jis negalėjo ne tik bėgti, bet ir beveik negalėjo paeiti…

Dabartiniu laiku savo indėlį į žmoniškos Tautos ateities kūrimą įnešu aš. Todėl man labai  keistu atrodo posovietinės Lietuvos „valdžią turinčiųjų“ patriotizmo supratimas – nes jie nusprendė „iki siūlo galo“ apiplėšti mus ir kitus Lietuvos savanorių bei rezistencijos dalyvių gimines ir ne tik Ringaudų kaime. Posovietinėje Lietuvoje tapo vos ne tradicija vietoje kiekvieno Lietuvos savanorių kaimo įkurti žemvagių kaimą. Taip senąjį patriotizmo ir žmogiškosios savigarbos supratimą išsaugojusių šeimų nariai ne tik visiškai apiplėšiami materialiai ir priverčiami prašyti malonės pas svetimo turto grobikus – bet  tos  ekonominės  priespaudos taikymo pasėkoje priverčiami  pakeisti savo dvasinį pasaulį  (t.y., prisitaikyti prie „valdžią turinčiųjų“ vykdomo neteisingumo, pripažįstant jį normaliu gyvenimo reiškiniu). Todėl man ir kyla abejonės – ar mes tikrai gyvename teisinį tęstinumą iš prieškarinės nepriklausomos Lietuvos valstybės turinčioje šalyje? Gal posovietinė Lietuva jau yra ta šalis, kurioje panaudodami prievartą ir apgaulę  tie: „kas buvo niekas – jau  tapo viskuo?“ (užuomina į „Internacionalo“ tekstą). Posovietinės valdžios teroro prieš mano šeimą  pavyzdį panaudoju tik todėl, kad tai yra geriausiai man žinomi ir nesunkiai įrodomi faktai.

Čia mano cituojamų dokumentų turinys ir kitos Kauno apskrities administracijos pareigūnų  veikos (arba neveikimai) atskleis tikrą posovietinės Lietuvos „valdžią turinčiųjų“ (save prilyginančių  valstybei) požiūrį į prieškarinės Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorius ir pokario rezistentus, bei faktais įrodys, kad ne tik Kauno apskrities administracijos – bet ir kitų, privalančių užtikrinti teisės ir teisingumo viršenybę prieš atskirų asmenų vykdomą savivalę Lietuvos valstybės institucijų pareigūnai neatlieka savo tiesioginių pareigų. Tai  gerb. skaitytojams padės pilniau suprasti – kas yra kas posovietinėje Lietuvoje.

2005-09-21 mano motina, Elzbieta Jurgelevičienė, iš Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus gavo laišką, kuriame buvo įdėti šie trys dokumentai:

1. Kauno apskrities  viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. ĮSAKYMAS   Nr. 02-05-8830: „DĖL NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ“ (citatos pradžia):

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ( Žin., 1997, Nr.65-1558), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” ir šiuo nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ( Žin., 1997, Nr.90-2256 ) ir atsižvelgdamas į tai, kad iki įstatyme nurodyto termino Elzbieta Jurgelevičienė nepateikė nuosavybės teisę bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų, ir į Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistės Gražinos Jonikaitės pažymą:

l.Neatkuriu nuosavybės teisių Elzbietai Jurgelevičienei į jos prašyme nurodyto žemės savininko Vinco Eišroto 4,51 ha žemės Ringaudų k., Ringaudų sen., Kauno r.

2. P a v e d u Kauno rajono žemėtvarkos skyriui įsakymą ir Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistės Gražinos Jonikaitės pažymą išsiųsti Elzbietai Jurgelevičienei.
Zigmantas Benjaminas Kazakevičius“ (citatos pabaiga).  Šis dokumentas yra be parašo, “patvirtintas” tik Kauno viršininko administracijos antspaudu: “Personalo ir ūkio skyrius” “Dokumentų poskyris”.

2. Kauno apskrities viršininko administrcijos Žemės tvarkymo departamento Kauno  rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Tautvydo Tamošiūno pasirašytas 2005-09-20 raštas Nr.     S6- 1855 “DĖL NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMO” (citatos pradžia):

“Elzbietai Jurgelevičienei…

Siunčiame Jums Kauno apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymą  Nr. 02-05-8830 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą” ir Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistės G. Jonikaitės pažymą.

Informuojame, kad Jūs turite teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skųsti įsakymą Kauno apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo skundžiamojo akto įteikimo dienos.

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad 2004-10-12 pakeitus LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį, kuriuo numatyta, kad asmenys nustatytais terminais nepateikę prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2001-12-31 bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų iki 2003-12-31, turi galimybę atnaujinti praleistus terminus, jei administracinis teismas pripažintų priežastis, dėl kurių įstatymo nustatyti terminai buvo praleisti, svarbiomis. Administraciniam teismui atnaujinus praleistus terminus ir įsiteisėjus teismo sprendimui Jūs turėsite Žemėtvarkos skyriui pateikti trūkstamus dokumentus. Tuo atveju, jei pateiktų nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku įrodančių dokumentų nepakanka, Jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo LR CPK nustatyta tvarka.

PRIDEDAMA:
1 .Kauno apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymas Nr. 02-05-8830.
2. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistės G. Jonikaitės pažyma.

Vedėjas         (parašas)       Tautvydas Tamošiūnas” (citatos pabaiga).

3. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno  rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-07-15  PAŽYMA: “DĖL NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ” Nr. ĮP-493 (citatos pradžia):

“1991 m. spalio mėn. 14 d. Elzbieta Jurgelevičienė, gyv. Tabariškių k., Ringaudų sen., Kauno r. Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buv. žemės savininko Vinco Eišroto žemę Ringaudų kaime, Ringaudų seniūnijoje, Kauno rajone. Ji pretenduoja į 4,50 ha žemės. 1992 m. gruodžio mėn. 21 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į šio savininko žemės dalį – 3,01 ha pateikė kita pretendentė Genovaitė Bublienė, gyv. Pramonės pr. 32-49, Kaune.

1926 m. Žemės ūkio ministerija žemės perleidimo aktu perleido Aišrotui Vincui, Mykolo 9,0304 ha žemės sklypą. Įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-910/95 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Andrius Miknevičius iki 1940 m. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 4,515 ha žemės. Pretendentams į A. Miknevičiaus žemę nuosavybės teisės atkurtos ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti.

Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma, kad Vincas Eišrotas mirė 1937 m. ir jo žemės dalį paveldėjo Ona Miknevičienė, kuri žemę perleido Andriui Miknevičiui. Teismo rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma, kad nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Elžbieta Eišrotienė paveldėjo kitą Vinco Eišroto žemės sklypo dalį (4,515 ha) ir nuosavybės teisėmis valdė iki 1940 m. paveldėtą sklypą.

Bublienė Genovaitė pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą į Vinco Eišroto nuosavybės teisėmis valdytą žemę. G. Bublienė yra Motiejaus Aišroto (Vinco ir Ievos Aišrotų sūnaus) dukra. Pripažinus, kad po Vinco Eišroto mirties dalį sklypo paveldėjo Elzbieta Aišrotienė, G. Bublienė netektų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pagal pateiktus dokumentus negalima tiksliai nustatyti, kas po Vinco Eišroto mirties 1937 m. paveldėjo likusią žemės dalį 4,515 ha. 2001 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pripažino, kad esamų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti ir pasiūlė Elzbietai Jurgelevičienei ir Genovaitei Bublienei kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau šia teise pasinaudota nebuvo. 2003 m. gegužės 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. V-213 buvo nepatenkintas Elzbietos Jurgelevičienės prašymas atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra 4,5 ha žemės Ringaudų k., Kauno r, tačiau pretendentė šio įsakymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

Kadangi pretendentės į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesikreipė, E. Jurgelevičienė trūkstamų giminystės ryšio dokumentų nepateikė, todėl siūlau Elzbietai Jurgelevičienei ir Genovaitei Bublienei neatkurti nuosavybės teisių į Vinco Eišroto žemę (4,515 ha) Ringaudų k., Ringaudų sen., Kauno r.

Vyresn. specialistė    Gražina  Jonikaitė (parašas)

Užbėgdamas į priekį gerb. skaitytojus informuoju, kad vyresniosios specialistės G. Jonikaitės teiginys, kad  E. Jurgelevičienė iki 2005-07-15 nepateikė: “trūkstamų giminystės ryšio dokumentų” neatitinka tiesai. Minėtų  dokumentų patvirtintas kopijas  tuometinės Kauno rajono Noreikiškių apylinkės Agrarinės reformos tarnybos (vėliau – žemėtvarkos tarnybos) pareigūnams E. Jurgelevičienė  įteikė net kelis kartus, atsiliepdama į kiekvieną tų pareigūnų pareikštą minėtų dokumentų pareikalavimą. Pirmą kartą Noreikiškių Agrarinės reformos tarnybai tie dokumentai buvo pateikti 1991 m., (ką netrukus įrodysiu atitinkamais dokumentais). Kaip matysime iš šiame straipsnyje pateiktų dokumentų tekstų – kartą tuos dokumentus kartu su LR Kauno rajono Vyriausiam policijos komisarui S. Šestakovui adresuotu 2003 m. rugpjūčio 13 d. Elzbietos Jurgelevičienės įgalioto atstovo Zenono Jurgelevičiaus prašymu Kauno apskrities viršininko administracijai persiuntė Kauno rajono policija. Tačiau norint iš teisėtų savininkų atimti jų paveldimą žemės valdą reikalinga priežastis ir tokia priežastimi šiuo atveju yra vyr. specialistės G. Jonikaitės melas.

Grįždamas prie nuoseklaus straipsnio medžiagos pateikimo konstatuoju, kad vyresnioji specialistė G. Jonikaitė visiškai teisingai pastebi, jog šis (gerb. skaitytojų dėmesiui pateikiamas) Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių į išlikusį turtą neatkūrimo E. Jurgelevičienei yra jau nebe pirmas. Kažkodėl Kauno apskrities viršininkus labai neramina tas E. Jurgelevičienės paveldimos žemės lopinėlis. Net pakartotinus įsakymus dėl jo rašo… 

Siūlau susipažinti su ankstesnio Kauno apskrities viršininko įsakymo turiniu:

Kauno apskrities viršininkas. 2003 m. gegužės 13 d.  ĮSAKYMAS: “DĖL ELZBIETOS JURGELEVIČIENĖS PRAŠYMO” Nr.V-213 (citatos pradžia):
“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945) ir atsižvelgdamas į Teisės departamento vyresniosios specialistės Jurgitos Blažauskaitės 2003 m. gegužės 9 d. teikimą „Dėl Elzbietos Jurgelevičienės prašymo”:
nepatenkinu Elzbietos Jurgelevičienės prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4,5 ha žemės, esančios Ringaudų k., Kauno r., natūra.

Viršininkas     Valentinas Kalinauskas (citatos pabaiga)”

(šis dokumentas yra be parašo, “patvirtintas” tik Kauno viršininko administracijos antspaudu: “Personalo ir ūkio skyrius” “Dokumentų poskyris”). 

Nors šio, pirmojo, 2003 m. gegužės 13 d.  “Įsakymo” Nr.V-213  surašymo formą ir patvirtinimą aš sukritikavau iš esmės,  tačiau kaip patys matote ir antrasis – 2005 m. rugsėjo 9 d.  Kauno apskrities viršininko įsakymas  Nr. 02-05-8830 šiuo požiūriu tikrai ne ką geresnis. Tačiau taupydamas skaitytojų kantrybę – aš čia tokias „smulkmenas“ kaip teisingas dokumentų įforminimas neaptarinėsiu (nors nuo dokumento tinkamo surašymo ir patvirtinimo tiesiogiai priklauso to dokumento galiojimas arba negaliojimas).

Skaitant antrąjį „Įsakymą“ dėl tos pačios žemės negrąžinimo malonu jau tai, kad po grynai vergvaldiško tono pirmajame „Įsakyme“ – antrajame bent jau bandoma sudaryti teisėtumo įspūdį, nurodant lyg ir teisines priežastis – dėl kurių  E. Jurgelevičienei negrąžinama jos paveldima žemė: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ( Žin., 1997, Nr.65-1558), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” ir šiuo nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ( Žin., 1997, Nr.90-2256 ) ir atsižvelgdamas į tai, kad iki įstatyme nurodyto termino Elzbieta Jurgelevičienė nepateikė nuosavybės teisę bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų…“. Jūs, gerb. skaitytojai, kurie skaitėte šio straipsnio I ir II dalis galite pastebėti, kad Kauno apskrities administracijos viršininkas praktiškai taiko Lietuvos Respublikos pasirašytas ir ratifikuotas Tarptautines Konvencijas pažeidžiantį įstatymą ir būsite visiškai teisūs. Tačiau lieka dar viena E. Jurgelevičienės paveldimos žemės negrąžinimo priežastis – tai „teisėtuose bet neteisinguose“ posovietinės LR „įstatymuose“ keliamo reikalavimo: agrarinės reformos tarnybai pateikti tų įstatymų nurodytus  dokumentus, neįvykdymas. Šį reikalavimą aš galėčiau teisiškai argumentuotai atmesti, kaip teisiškai niekinio „įstatymo“ (dėl to teisiškai nepagrįstą) reikalavimą – tačiau tuomet kiti panašiai valdininkų klaidinami žmonės nesusipažintų su jiems galinčia būti naudinga informacija. Todėl į minėtą kaltinimą atsakysiu ilga citata iš raštiško E. Jurgelevičienės atstovo (t.y., mano) teisybės ieškojimo teisę ir teisingumą ginančioje policijoje. Tuo pačiu Jūs susipažinsite su tikrais faktais, kaip „mus gina mūsų policija“. Tas savo kreipimosi į policiją turinio vietas, kuriose policijos pareigūnams išaiškinami mano šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse Jums pateikti teoriniai ir praktiniai nuosavybės teisės pagrindai (kad nesikartoti ir taip sutaupyti Jūsų laiką) aš praleisiu – tačiau tikiuosi, kad Jūs tų imperatyvių (visiems privalomų vykdyti) teisės normų nepamiršite, kadangi jas pamiršus Jums taps neįmanomu bendras teisingas teisinis čia spausdinamos medžiagos supratimas (citatos pradžia):

„LIETUVOS RESPUBLIKOS KAUNO RAJONO VYRIAUSIAJAM POLICIJOS
KOMISARUI S. ŠESTAKOVUI

2003 m. rugpjūčio 13 d.

Elzbietos Jurgelevičienės įgalioto atstovo Zenono Jurgelevičiaus
PRAŠYMAS, 2003-08-13 Lietuvos Respublikos VRM Kauno raj. policijos komisariate įregistruotas  Reg. Nr. S – J – 38.

1991 m. spalio 14 d. E. Jurgelevičienė Kauno rajono Noreikiškių apylinkės Agrarinės reformos tarnybai (ART) įteikė pareiškimą dėl paveldimos žemės susigrąžinimo natūra. Tuomet žemės grąžinimas LR piliečiams buvo vykdomas vadovaujantis 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtu LR įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”. Minėto įstatymo 19 straipsnis: „Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo priėmimas” nustatė, kad: „Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos”. Tai reiškia, kad Kauno rajono Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnyba iki 1992-01-14 privalėjo priimti sprendimą dėl E. Jurgelevičienės paveldimos žemės grąžinimo. Nuo to termino jau praėjo 11 metų. Minėtos vietovės žemėtvarkininkai E. Jurgelevičienei ne tik nesugrąžino paveldimą žemę, bet ir įvykdė šiuos LR įstatymų ir Tarptautinės teisės pažeidimus:

1. Kauno apskrities ir Kauno rajono žemėtvarkos tarnybų darbuotojų įvykdyti teisės pažeidimai:

1.1. Žemėtvarkos ir teisės specialistai iš E. Jurgelevičienės žemės susigrąžinimo bylos išėmė ir pradangino šiuos dokumentus: E. Jurgelevičienės sutuoktuvių liudijimą, Valstybinio žemės perleidimo V. Aišrotui (taip tekste!) aktą ir pretendentų susitarimą. Tuo būdu jie sudarė galimybę vilkinti paveldimos žemės grąžinimą E. Jurgelevičienei. Šį vilkinimą patvirtina šie žemėtvarkininkų rašyti dokumentai:

2001 m. rugsėjo 19 d. „Kauno rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti”, susidedanti iš šio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Tautvydo Tamošiūno ir narių: Kauno apskrities teisės ir turto valdymo departamento vyr. juristės Violetos Tamašauskienės, žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto Alberto Viršilo, specialistės Ringaudų ir Akademijos seniūnijose Gražinos Jonikaitės išnagrinėjo papildomus dokumentus ir nutarė:

„ Esamų dokumentų:
1. Kauno Valstybinio Archyvo pažymėjimo Nr. A-l 1991-12-31.
2. Žemės ūkio ministerijos Tvarkymo ir sėjomainų valdybos žemės apskaitos žiniaraščio 1948
m. įrašo Nr. 39.

dėl buvusio savininko Elžbietos Eišrotienės turėtos žemės bendro ploto 4,515 ha … Kauno apskrityje Kauno rajone Garliavos valsčiuje Ringaudų seniūnijoje Ringaudų kaime nepakanka nuosavybės teisėms atkurti.

Pretendentai         Elzbieta Jurgelevičienė Genovaitė Būblienė “.

Minėta komisija siūlo kreiptis į teismą, arba ieškoti papildomų dokumentų.

2002-05-20 pranešime Nr. 295, adresuotame E. Jurgelevičienei Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno skyriaus specialistė G. Jonikaitė informuoja E. Jurgelevičienę:

„ Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo II-o skyriaus 10 straipsnio 4-tą punktą piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2002 m. I i e p o s  1 d.

Piliečiai, praleidę nustatytą terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą.

Pagal parengtą 2001-09-19 Kauno rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymą esamų dokumentų dėl buvusios žemės savininkės Elžbietos Eišrotienės turėtos žemės 4,515 ha Ringaudų kaime nepakanka nuosavybės teisėms atkurti.

Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo Jūs privalote kreiptis į teismą.

Iš giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų Jums į žemėtvarkos skyrių Ringaudų ir Akademijos seniūnijose (Šiltnamių 1, Noreikiškės) reikalinga pristatyti savo santuokos liudijimo kopiją. Atvykstant prašau su savimi turėti pasą, pastatų teisinės registracijos dokumentus. “

2003-03-28 aš paštu gavau Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus Ringauduose specialistės G. Jonikaitės 2003-03-24 raštą Nr. 184-10 „Dėl paveldimos žemės”:

„Primename, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4p. piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų šiuos dokumentus pateikia iki š. m. liepos 1d.

Piliečiai, praleidę nustatytą terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą.

Prašome iki š. m. balandžio 1 d. pateikti papildomą prašymą žemėtvarkos skyriui, nurodant kokį kompensavimo būdą Jūs pasirinksite už dalį valstybės išperkamos žemės. Nepareiškus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės bus atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu “.

Elzbieta Jurgelevičienė, atsakydama į šiuos žemėtvarkos tarnybos pareigūnų raštus pareiškia:

1991 m. spalio 14 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės Agrarinės reformos tarnybai (ART) aš įteikiau pareiškimą dėl paveldimos žemės susigrąžinimo natūra ir šiai tarnybai „už dokumentų įforminimą” sumokėjau penkiasdešimt rublių (kvito Nr. 400164). 1992 m. kovo 6 dieną tuometinis Kauno rajono Noreikiškių ART pirmininkas V. Bilskis man išdavė „Pažymą”, kad mano tėvas Eišrotas Vincas iki 1940 m. liepos 22 d. Kauno apskrityje Garliavos valsčiuje Ringaudų kaime buvo 9,03 ha žemės valdos savininku. Toje pažymoje įrašyta, kad ji parengta pagal šiuos mano Noreikiškių Agrarinės reformos tarnybai pristatytus dokumentus:

1. Prašymą grąžinti žemę;
2. Archyvo pažymėjimą;
3. Mirties liudijimą(2 vnt); (abiejų tėvų- Z.J. pastaba)
4. Sutuoktuvių liudijimą (2 vnt.); (Eišroto V. ir E. Rugieniutės, bei E. Eisrotaitės ir J. Jurgelevi
čiaus – Z.J. pastaba)
5. Žemės perleidimo aktą;
6. Pretendentų susitarimą (3 pretendentai); (žr. pridedamą dokumentą Nr.4)

Pažyma apie mano santuoką su J. Jurgelevičiumi LR Kauno rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje išduota 1991 m. spalio 24 d., registracijos Nr. 1966. (žr. pridedamą dokumentą Nr.5)

1.2. Minėtų žemėtvarkos tarnybų darbuotojai į oficialius dokumentus įrašė šiuos žinomai neteisingus duomenis:

1) 1993-01-30 Zenonui Jurgelevičiui Kauno Valstybinio Archyvo išduotame Archyvo pažymėjime A-308 konstatuojama: „Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose, 1935-1943 metų Garliavos valsčiaus žemės mokesčių ir žemės išperkamųjų mokesčių mokėtojų byloje įrašytas savininkas Eišrotas (taip dokumente) Vincas, Ringaudų kaime turėjęs 9,03 ha žemės… Mokesčiai mokėti 1935-1943 metais. Yra įrašas: „nuo išperkamųjų žemės mokesčių sumoje 1891,80 Lt atleistas…”. 2001 m. rugsėjo 19 d. „Kauno rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti” be jokio teisinio pagrindo pusės (4,515 ha) Vincui Eišrotui priklaususios žemės savininke paskelbė buvus jo žmoną Elžbietą Eišrotienę.

2) Pagal 1997 m. liepos 1 d. LR įstatymo Nr.VIII-359 (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) 9 str. 1 d. valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai yra nuosavybės teisę įrodantys dokumentai. Minėti specialistai nepagrįstai reikalauja papildomų dokumentų.

3) 2001 m. rugsėjo 19 d. pasiūlyme E. Jurgelevičienei minėta žemėtvarkos ir teisės specialistų
komisija pretendente iki 1940 m. liepos 1 d. Elžbietai Eišrotienei priklausiusios žemės susigrąžinimui įrašė pilietę Genovaitę Būblienę. Jeigu žemėtvarkos ir teisės specialistai teisūs ir žemės savininke buvo tapusi Elžbieta Eišrotienė – tai reiškia, kad po V. Eišroto mirties 1937 m. susiformavo E. Eišrotienės šeimos šeimyninė žemėnauda. Kadangi G. Būblienė niekuomet nebuvo
E. Eišrotienės šeimos nare – tai kokiu teisiniu pagrindu Kauno apskrities žemėtvarkos tarnybų specialistai ją (G. Būblienę) iki šio momento skelbia esant E. Eišrotienės šeimyninės žemėnaudos paveldėtoja?

4) 1992-05-04 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro A.Nasvyčio pasirašytame
rašte Nr. 1-112-J-180 konstatuojama:
„Kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėję vietoje Jurgelevičiaus Zenono pareiškimą dėl žemės grąžinimo Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje Ringaudų gyvenvietėje pranešame, kad buvęs žemės savininkas Aišrota Vincas turėjo 9,0 ha žemės. Jis yra miręs ir šiuo metu pretendentai į 9,0 ha žemės plotą yra jo dukra, Jurgelevičiaus Zenono motina, E. Jurgelevičienė-Aišrotaitė, turinti teisę į 4,5 ha žemės plotą ir V. Aišrotos mirusios dukters O. Miknevičienės-Aišrotaitės 4 vaikai į 4,5 ha žemės plotą. Be E. Jurgelevičienės sūnaus Jurgelevičiaus Zenono yra dar 3 vaikai.” Tai reiškia, kad Kauno apskrities žemėtvarkos tarnybų specialistai neatsižvelgia į aukštesnių Lietuvos valstybės valstybinių institucijų, anksčiau nustatytus faktus.

5) 1995 m. rugsėjo 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-910/95 buvo sprendžiamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimas: dėl Vinco Eišroto žemės paveldėjimo. Teismas nustatė:

„pareiškėjų atstovas prašo pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjų senelis Vincas Eišrotas Kauno raj. Noreikiškių apyl. Ringaudų km. nuosavybės teisėmis valdė 9,304 ha žemės. 1937 m. senelis mirė ir jo žemę lygiomis dalimis po 4,515 ha paveldėjo jo žmona Elžbieta Eišrotienė ir pareiškėjų motina Ona Miknevičienė, kuri žemę perleido Andriui Miknevičiui. Nuosavybės dokumentai neišlikę. Prašo teismą nustatyti juridinį faktą, patvirtinantį tėvo nuosavybę į minėtą žemę.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas. Nustatyta, kad A. Miknevičius nuosavybės teisėmis valdė 4,515 ha žemės Kauno raj. Noreikiškių apyl. Ringaudų km. Nuosavybės dokumentai neišliko, tačiau minėtą aplinkybę patvirtino teismo posėdyje dalyvavę liudytojai. Netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Be to 1993 m. archyvo pažymoje Nr. A-308 taip pat nurodyta, kad 1945-1946 m. kaimo ūkinėje knygoje įrašytas A. Miknevičiaus ūkis, kuris turėjo 4 ha žemės. Aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai, nenustatyta. Todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas pareiškimą tenkinti.” (žr. pridedamą dokumentą Nr.6)

Šioje civ. byloje yra Alšėnų – Noreikiškių ART žemėtvarkininkės Gražinos Jonikaitės sudarytas ir patvirtintas apvaliu Alšėnų – Noreikiškių ART antspaudu „Eišroto Vinco žemės sklypo Ringaudų km. atsidalinimo planas” (žr. pridedamą dokumentą Nr.7), kuriame po 4,515 ha žemės priklauso Eišrotienei Elžbietai (E. Jurgelevičienės, motinai) ir Miknevičiui Andriui. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti net minėtos komisijos žemėtvarkos ir teisės specialistams Šioje civ. byloje svarbu tai – kad V. Eišroto žemės padalijimo i dvi šeimynines žemės valdas faktas ir tu dviejų žemės valdų savininkai buvo nustatyti ir patvirtinti liudytojų parodymais (žr. pridedamą dokumentą Nr.2). Tačiau Alšėnų – Noreikiškių ART žemėtvarkininkė Gražina Jonikaitė Kauno rajono apylinkės teismui pateikė žinomai neteisingą informaciją apie tai – kad 4,515 ha žemės priklausė vien tik E. Jurgelevičienės motinai Eišrotienei Elžbietai. Po V. Eišroto mirties 1937 m. – teisme buvo padalinta jo žemės valda. Teismo dokumentai neišlikę. Pagal iki 1940-06-15 (sovietinės Lietuvos valstybės okupacijos) mūsų žemės buvimo vietoje galiojusį Napoleono Kodeksą mano motina Elzbieta Jurgelevičienė, pokario metais „liaudies gynėjų” nužudytas jos (E. Jurgelevičienės) brolis – Juozas Eisrotas ir E. Jurgelevičienės motina Elžbieta Eišrotienė paveldėjo po 1,5 ha žemės. Taip susiformavo Elžbietos Eišrotienės šeimos žemės valda. Kita 4,5 ha ploto žemės valda, kuri priklausė Miknevičiams irgi susidarė iš kitų trijų (tuo metu dar buvusių gyvų) paveldėtojų, tarp kurių buvo ir G. Būblienės senelis – paveldėtų žemės valdų.

6) 1996 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 1255, adresuotame Noreikiškių agrarinės reformos tarnybos viršininkui ir Kauno rajono mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos Kauno Apskrities valdytojo administracijos valdytojo pavaduotoja Z. Kubilienė konstatuoja:

„Išnagrinėjus Noreikiškių agrarinės tarnybos 1996 10 29 raštą Nr. 112 ir atsižvelgiant į tai, kad pakoregavus buvusio LŽŪA mokomojo ūkio preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemiau išvardintų piliečių naudojama žemė yra priskirta grąžinamai žemei, prašome išvardintus piliečius apmokestinti ne kaip savavališkai užėmusius žemę ir mokančius trigubą mokesčio tarifą, bet normaliu žemės nuomos mokesčiu.” Šiame dokumente tarp 14 išvardintų piliečių Nr. 8 įrašyta Elzbietos Jurgelevičienės pavardė. Tai įrodo, kad minėtų žemėtvarkos tarnybų darbuotojai po 1996 10 29 nevykdo LR įstatymais nustatyto žemės grąžinimo teisėtam savininkui (paveldėtojui).

7) 1994 m. spalio lld. Valstybės kontrolės Departamento pareigūnai patikrino Noreikiškių apylinkės ART darbą. Po šio patikrinimo Valstybės kontrolės Departamentas priėmė sprendimą
Nr.67, kurio 3 puslapyje konstatuojama:

„Pažeidžiant galiojusio žemės kodekso 14, 16, 46 ir 120 straipsnius, Kauno r. LDT VK 1990 m. balandžio 23 d. potvarkiu Nr. 57 patvirtinus Ringaudų gyvenvietės detalaus išplanavimo projektą, be Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl žemės paskirties pakeitimo ir paėmimo, piliečiams buvo išdalinti sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai.”

8) 1994 m. gegužės 27 d. LR Konstitucinis Teismas byloje Nr. 12/93 nusprendė, kad kaimo
gyvenviečių plėtimas atimant žemę iš vienų piliečių ir perduodant kitiems prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms – todėl yra neteisėtas. Sutinkamai su LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nuostatomis įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo sprendimui žemė, kurioje nepradėti statybos darbai turėjo būti grąžinta teisėtiems paveldėtojams. Minėtų žemėtvarkos tarnybų darbuotojai šį LR Konstitucinio teismo sprendimą nevykdo.

9) 1999 11 10 LR Seimo Kontrolierius K. Milkeraitis pažymoje Nr. 99/04-551 „Dėl Zenono Jurgelevičiaus ir V. Vilčinskienės skundų ištyrimo” išaiškina, kad: „Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje šie darbai (dokumentų paruošimas piliečių nuosavybės teisių į paveldimą
žemę atkūrimui) neatlikti ir sprendimai dėl M. Danieliaus, V. Eišroto ir daugelio kitų asmenų
žemėvaldų nuosavybės teisių atkūrimo nepriimami nuo 1991 m. Tokia situacija sukurta
LŽŪU, ŽŪM ir Kauno apskrities administracijos pareigūnų veikimu įtakojant kolegialių valstybės valdymo institucijų sprendimus ir sinchronizuotais veiksmais pažeidžiant Noreikiškių
apylinkės pretendentų teises žemės reikalingumo mokslui ir mokymui pretekstu.”

2002 m. gegužės 10 d. LR Konstitucinis Teismas paskelbė bylos Nr. 15/2000 nutarimą, kuriame pakartotinai pripažino kad sklypų skyrimas individualioms statyboms prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. nuostatoms ir yra neteisėtas net ir tuomet – kuomet jis vykdomas prisidengiant mokslo ir mokymo reikmėmis. Tačiau minėtų žemėtvarkos tarnybų darbuotojai ir šį LR Konstitucinio teismo sprendimą nevykdo.

10) Kauno apskrities žemėtvarkos tarnybų specialistai ir šios apskrities administracija E. Jurgelevičienės paveldimoje žemėje neteisėtai parduoda žemės sklypus individualioms statyboms tretiesiems asmenims.

Tai reiškia, kad minėti žemėtvarkos tarnybų specialistai nevykdo LR įstatymų ir LR pasirašytų bei ratifikuotų tarptautinių Konvencijų reikalavimų, išparduoda jiems nepriklausančią žemę, oficialiuose dokumentuose įrašo ir savo parašais bei tarnybiniais antspaudais patvirtina žinomai neteisingus duomenis ir kitaip savivaliauja. LR Civilinio Kodekso 1.137 straipsnio 3 dalyje tokia veika įvardijama „piktnaudžiavimu teise” ir yra baustina pagal LR Baudžiamojo Kodekso teisines nuostatas.

2. Dėl teisės taikymo:

2.1. Savo vykdomą savivalę minėti žemėtvarkininkai pagrindžia „pagal LR įstatymus vykdomu mano nuosavybės teisių į paveldimą žemę atkūrimu”, kuris yra sudėtine posovietinės žemės reformos Lietuvoje dalimi. Toks mano nuosavybės teisės į iš tėvo paveldimą žemę neigimas yra juridiškai nepagrįstas dėl šių priežasčių… (straipsnio autoriaus pastaba: ŠIOJE VIETOJE POLICIJOS KOMISARUI ADRESUOTAME PRAŠYME YRA I IR II ŠIO STRAIPSNIO DALYSE JUMS JAU PRISTATYTAS TEISĖS TEORIJOS IR PRAKTIKOS IŠAIŠKINIMAS, KURĮ AŠ PRALEIDŽIU).

2.3. Šiuo metu taikydami 1997-07-01 LR Seimo priimto „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą” Nr. VIII-359 ir šio įstatymo vėlesnius papildymus LR žemėtvarkininkai šių įstatymų teisines normas taiko laike atgal. Šiame „Prašyme” mes jau išaiškinome, jog teisės teorijoje neabejojama, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t.y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Ši teisinė nuostata įtvirtinta LR Civilinio Kodekso 1.7 straipsnio 2 dalyje. CK 1.3 straipsnio 2 dalis nustato CK teisinių normų pirmumą prieš kitų įstatymų teisines normas išskyrus atvejus, kai pats CK suteikia pirmumą kitų įstatymų teisinėms normoms. Todėl žemėtvarkininkų bandymai savo siekiamus tikslus pagrįsti specialiojo 1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 (ir šio įstatymo vėlesnių pataisymų bei papildymų) taikymu laike atgal yra teisiškai nepagrįsti ir todėl nevykdytini.

E. Jurgelevičienės paveldimoje žemės valdoje Kauno apskrities žemėtvarkininkai yra neteisėtai išplanavę žemės sklypus individualioms statyboms. Vieną iš tų sklypų sau pasiskyrė žemėtvarkininkė A. Čekauskienė. Vakar t.y., 2003-08-12 žemėtvarkininkai atliko šio sklypo paženklinimą vietovėje. Paaiškėjo, kad šį žemės sklypą A. Čekauskienė yra pardavusi piliečiui A. Atkočaičiui. Šiam piliečiui Zenonas Jurgelevičius išaiškino, kad jis savo veika prisideda prie žemėtvarkininkų vykdomų teisės pažeidimų. Minėtas pilietis pareiškė, kad tai jam visiškai nesvarbu.

3. Mano prašymas:

3.1 Prašau papunkčiui ištirti šiame „Prašyme” įvardintus E. Jurgelevičienės paveldimos žemės valdos pardavėjų ir pirkėjų neteisėtus veiksmus ir vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., bei 13 str., (kurie garantuoja žmogaus teisę į efektyvią teisinę gynybą valstybiniuose organuose ir operatyvią teisminę gynybą) teisinėmis normomis realiai apginti jos nuosavybes teisę į paveldimą žemės valdą.

3.2 Prašau nedelsiant nutraukiant bet kokius piliečio A. Atkočaičio ir kitų neteisėtai besikėsinančių užstatyti E. Jurgelevičienės paveldimą žemės valdą piliečių darbus E. Jurgelevičienės paveldimoje žemės valdoje.
Priedai:

1. E. Jurgelevičienės 2003-05-05 Z. Jurgelevičiui išduoto, Kauno rajono notarės R. Siliūnienės patvirtinto įgaliojimo – registro Nr.2-6316 – kopija.

2. Vinco Eišroto žemės paveldėtojų prašymo dėl žemės grąžinimo, jų susitarimo ir Noreikiškių ART pirmininko V. Bilskio E. Jurgelevičienei išduotos pažymos kopija.

3. Kauno Valstybinio archyvo  1993-01-30 Z. Jurgelevičiui išduoto archyvo pažymėjimo Nr. A-308 „Dėl V. Eišroto žemės” kopija.

4. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1926 m. gegužės mėn. (diena neįskaitoma) Žemės perleidimo Aišrotui Vincui Akto Nr. 836 kopija.

5. 1994-10-11 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės departamento sprendimas Nr. 67 „Dėl žemės reformos Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje vykdymo patikrinimo rezultatų” kopija.

6. 1995-03-03 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės departamento rašto Nr. 120-1-391 „Dėl žemės individualiai gyvenamajai statybai skyrimo Kauno rajone Noreikiškių apylinkėje” kopija.

7. 1999-11-11   Lietuvos  Respublikos   Seimo  kontrolieriaus  K.Milkeraičio  pažymos  dėl Z.Jurgelevičiaus skundo, reg. Nr. 99/04-551 ištyrimo kopija.

8. Lietuvos Centrinio metrikų archyvo 1995-05-05 išduoto išrašo Nr. E-52 iš Elzbietos Eisrotaitės gimimo akto įrašo Nr. 124 kopija.

9. 1992-05-04 LR Statybos ir Urbanistikos ministro A. Nasvyčio rašto Nr. 1-112-J-180 LR Vyriausybei kopija.

10. 1996-11-12 LR Kauno Apskrities valdytojo administracijos Valdytojo pavaduotojos Z.Kubilienės rašto Noreikiškių agrarinės reformos tarnybos viršininkui Nr. 1255 kopija ir (psl. Nr.10.1) – 1997-03-20 Kauno rajono valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. 04-18 E. Jurgelevičienei kopija.

11. 1995 m. rugsėjo 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. 2-910-95 nuorašas.

12. Alšėnų – Noreikiškių ART žemėtvarkininkės G. Jonikaitės Kauno rajono apylinkės teismui į 1995-09-06 civ. Bylą Nr. 2-910-95 pateikto Eišroto Vinco žemės sklypo Ringaudų kaime atsidalinimo plano kopija.

13. O. Miknevičienės vaikų: Martišienės Magdelenos – Birutės, Miknevičiaus Česlovo, Šilinskienės Bronės, Miknevičiaus Kazio ir Zaicevičienės Onutės Kauno rajono teismui adresuo to pareiškimo apie šeimyninių žemėnaudų susiformavimą ir jų kilmę kopija.

14. 1991-10-24 LR Kauno rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriaus pažymos apie J.Jurgelevičiaus ir E. Jurgelevičienės santuoką ir šios santuokos nutraukimą Nr. 1966 kopija. (žr. pridedamą dokumentą Nr.3)

15. 1995-07-27 Lietuvos centrinio metrikų archyvo santuokos tarp V. Eišroto ir Elžbietos Rugieniūtės (Eišrotienės) įrašo Nr. 3 kopija.

16. Pagal 1993-03-04 Kauno rajono prokuroro S. Brinevičiaus ieškininį pareiškimą Kauno rajono teisme iškeltos Civilinės bylos Nr.2-409/93 pagrindinių dokumentų kopijos.

Šių dokumentų turinys (1992-02-25 Kauno rajono valdybos raštas Nr. 130 (žr. pridedamą dokumentą Nr.8) , adresuotas prokurorui S. Brinevičiui; 1992-10-29 Kauno rajono valdybos potvarkis Nr. 527) įrodo, kad Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 84 dalis dėl Ringaudų gyvenvietės praplėtimo 134,8 ha buvo panaikinta. Tai reiškia, kad pirminis Ringaudų gyvenvietės plėtimo teisinis pagrindas juridiškai senai panaikintas, tačiau neatsižvelgiant į tai – gyvenvietė toliau plečiama (citatos pabaiga).
Jeigu gerb. skaitytojai tikisi, kad policijos pareigūnai tinkamai sureagavo į mano nurodytus teisės pažeidimus – tai Jie labai apsirinka. Policija atsiuntė šį atsakymą:

“KAUNO RAJONO POLICIJOS KOMISARIATAS
Kodas 9052145 V.Putvinskio g. 14 LT-3000 Kaimas Tel. 3215 04,3215 43 Faks. 303954
El. p. krpk_budintis@kn.vrm.lt
Kauno apskrities viršininkui 2003-08-22 Nr.
Sapiegos g, 10, Kaunas
Zenonui Jurgelevičiui …

Vadovaujantis LR Viešojo administravimo įstatymo (1999-07-17 įstatymo Nr. VIII-1234) 2 str., 17 str., 19 str. siunčiame sprendimo priėmimui E.Jurgelevičienės, gyv. Ringaudų k. Kauno r., įgalioto atstovo Z.Jurgelevičiaus, gyv. Jaunimo g. 28, Ringaudai, Kauno r., .prašymą.

PRIDEDAMA. 63 lapai

Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio
Komisaras inspektorius  (parašas) Linas Šarkys
S. Meškauskienė”

Mes policijai pateikėme konkrečias valdininkų neteisėtas veikas įrodančius dokumentus, o policija tą medžiagą (kaip senais tarybiniais laikais)  persiuntė tiems įstatymų pažeidėjams – kurių veiksmus (ar neveikimą) mes skundėme.

Iš pateiktų faktų darytina tik viena išvada: nepriklausomos Lietuvos valstybės policija  Lietuvos piliečius negina nuo piktnaudžiaujančių teise asmenų tiems piliečiams daromos akivaizdžios žalos. Gerbiamas  Lietuvos Policijos Generalini Komisare Vytautai Grigaravičiau, ar tai reiškia, kad Jūsų vadovaujama Lietuvos valstybės policija  talkina piktnaudžiaujantiems teise  valdininkams?

Šis klausimas neatrodo toks neįtikėtinas, kuomet susipažįsti su mano  kaimyno (pagal paveldimos žemės buvimo vietą)  Ričardo Jonaičio „nuosavybės teisių atkūrimo“ į  jo paveldimą žemę istorija.. Dalis jo paveldimos (prieškarinėje Lietuvoje, Kauno apskrityje, Garliavos valsčiuje Kantališkių kaime jo senelio Stasio Žemaičio nuosavybės teise valdytos) žemės valdos (7 ha) – jam iki šio momento dar „nesugražinta“.   Šiuo metu  ta žemė  yra priskirta neteisėtai plečiamos Kauno rajono Ringaudų gyvenvietės teritorijai. R. Jonaičio interesus gina visi šiame straipsnyje (ir šioje straipsnio dalyje) mano įvardinti teisiniai veiksniai: tai faktas, kad „teisiškai atkuriamos“ tikrovėje juridiškai niekuomet nenutrūkę nuosavybės teisės (kas savo ruožtu reiškia, kad jo disponavimą paveldima žeme suvaržo ir netgi nutraukia visiškai teisiškai nepagrįsti posovietiniai „specialieji“ įstatymai); faktas, kad valdininkai vykdo jo paveldimos žemės išpardavimą po to, kai LR Konstitucinis Teismas  1994-05-27 bylos Nr. 12/93 nutartyje tokią veiką pripažino prieštaraujančia galiojančios LR Konstitucijos 23 straipsnio teisinėms nuostatoms ir sutinkamai su LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nuostatomis įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo sprendimui žemė, kurioje nepradėti statybos darbai turėjo būti grąžinta teisėtiems paveldėtojams; faktas, kad žemės skyrimas Ringaudų gyvenvietės plėtrai oficialiai buvo panaikintas 1992 10 29  Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 527 (kas reiškia, kad žemės skyrimas individualioms statyboms  nuo minėto potvarkio įsigaliojimo yra „teisiškai pagrįstas“ tik LR Seimo Kontrolieriaus K. Milkeraičio įvardintos savavalaujančios valdininkų grupės akiplėšiškumu) ir t.t.

Jeigu Jums bus sunku tuo patikėti – tai siūlau susipažinti su 1992-10-29 Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 527 tekstu:

KAUNO RAJONO VALDYBA
POTVARKIS
1992 10 29 Nr. 527
KAUNAS
Dėl 1992 02 04 potvarkio Nr. 25 ir 1332 03 12 potvarkio Nr.84 dalinio pakeitimo

Kauno rajono valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m, spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika 1992 02 04 potvarkiu Nr. 25 ir 1992 03 12 potvarkiu Nr. 84 patvirtino Kauno rajono kaimo gyvenviečių plėtimosi neprivatizuojamus plotus. Šios teritorijos sudaro 1231,2 ha.

Kauno rajono valdyba, atsižvelgdama į tai, kad minėtų potvarkių priėmimas sukėlė rajono žemės savininkų nepasitenkinimą ir prieštarauja įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ nusprendžia:

Dalinai pakeisti 1992 02 04 potvarkį Nr. 25 ir 1992 03 12 potvarkį Nr. 84:
panaikinant Kauno rajono kaimo gyvenviečių (kurios neįeina į Kauno miesto pirmos eilės užstatymo zoną ir neprivatizuojamą žemę, skirtą mokslo reikalams) plėtimosi neužstatytus neprivatizuojamus plotus:

Valdytojas (parašas)  P.Vengeliauskas

                                       B.Aleksonis

Šiame potvarkyje nustatytą teisinį R. Jonaičio ir E. Jurgelevičienės paveldimos žemės statusą patvirtina 1996-11-12 Kauno apskrities valdytojo administracijos raštas Nr. 1255, adresuotas Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos viršininkui ir Kauno rajono mokesčių inspekcijai. Šiame rašte valdytojo pavaduotoja Z. Kubilienė teigia, kad:

„Išnagrinėjus Noreikiškių agrarinės tarnybos 1996-10-29 raštą Nr. 112 ir atsižvelgiant į tai, kad pakoregavus buvusio LŽŪA mokomojo ūkio preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemiau išvardintų piliečių naudojama žemė yra priskirta grąžinamai žemei, prašome išvardintus piliečius apmokestinti ne kaip savavališkai užėmusius žemę ir mokančius trigubą mokesčio tarifą, bet normaliu žemės nuomos mokesčiu“. Šiame rašte išvardintame piliečių sąraše šeštąja įrašyta (tuomet dar buvusi gyva) R. Jonaičio motina Jonaitienė Marijona, o aštuntąja – Jurgelevičienė Elžbieta.

Čia gerb. skaitytojams būtina priminti, kad mes šio straipsnio I dalyje jau išsiaiškinome, kad 1995 m. gruodžio 7 dieną įstatymu Nr. I-1117 Lietuvos Respublika ratifikavo Europos žmogaus teisių Konvencijos 1-ąjį Protokolą, o ratifikacinius raštus Europos Taryboje LR deponavo 1996 m. gegužės 27 dieną. Tai reiškia, kad 1996-11-12 Kauno apskrities administracijai oficialiai priskyrus Jonaitienės Marijonos ir Jurgelevičienės Elzbietos paveldimas žemės valdas „grąžinamai žemei“ – nuo to momento tų žemės valdų savininkių nuosavybės teises gina Europos žmogaus teisių Konvencijos 1-ojo Protokolo 1 straipsnio teisinės normos, su visomis iš to fakto kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Tačiau tai valdininkams vėliau nei kiek netrukdo pardavinėti šių žemės savininkių paveldimą žemę. Negana to, policijos pareigūnai įvykio vietoje saugo teisės pažeidėjų vykdomą statybinių medžiagų atvežimą į neteisėtai grobiamus žemės sklypus, o Ričardo Jonaičio veiksmus ginant teisingumą 2003-12-29 Kauno rajono apylinkės prokuratūra įvardija savavaldžiavimu, surašo kaltinamąjį aktą ir baudžiamosios bylos medžiagą perduoda Kauno rajono apylinkės teismui. Štai taip veikia „teisėta bet neteisinga“ „teisė“. Atviro, Civilinio Kodekso komentaro 1 skyriuje išaiškinto piktnaudžiavimo teise neteisėtose valdininkų veikose tos „teisės“ vykdytojai neįžiūri (citatos pradžia): „Neleistinumo piktnaudžiauti teise principo turinys atskleistas CK 1.137 straipsnio 3 dalyje. Čia nurodyta, kad piktnaudžiavimas teise – tai civilinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar daro žalą kitiems asmenims arba prieštarauja įgyvendinamos civilinės teisės paskirčiai. Šio principo įtvirtinimas paaiškinamas socialine subjektinių teisių prigimtimi – bet kuri teisė yra nustatoma tam tikram socialiai reikšmingam tikslui. Kadangi gyvena ne vienas, o visuomenėje, žmogus gali laisvai naudotis ir įgyvendinti savo teises tol, kol nepažeidžia kitų asmenų teisių. Todėl bet kuri subjektinė teisė turi ribas – jas nustato imperatyvios teisės normos ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai (Konstitucijos 28 str.). Asmens veiksmai, kai jis „gyvendina savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį ir šitaip daro žalą kitiems asmenims, reiškia ne ką kita, kaip deliktą, t.y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Piktnaudžiavimas teise kartu reiškia ir pagrindinių civilinės teisės principų – sąžiningumo, protingumo, pažeidimą, nes nesąžiningai ir neprotingai besielgiantis asmuo piktnaudžiauja savo teise, ir atvirkščiai.

Piktnaudžiavimas teise sukelia dvejopų civilinių teisinių padarinių. Pirma, asmens piktnaudžiaujant teise padaryta žala kitam asmeniui turi būti atlyginta bendraisiais pagrindais, t.y. asmeniui, piktnaudžiaujančiam teise, taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.245-6.304 str.). Antra, asmuo, piktnaudžiaujantis teise, elgiasi nesąžiningai, neprotingai, todėl jo subjektinė teisė negali būti ginama (CK 1.137 str. 3 d.).” – o valdininkų skriaudžiamai aukai už jos nesutikimą būti paklusnia valdininkų savivalės „avele“– iškelia baudžiamąją bylą. Tai itin keista, kadangi (kaip jau minėjau) pagal 1993-03-04 Kauno rajono prokuroro S. Brinevičiaus ieškininį pareiškimą Kauno rajono apylinkės teisme iškeltoje Civilinėje byloje Nr.2-409/93 buvo ir 1992-10-29 Kauno rajono valdybos potvarkis Nr. 527, kuriuo Kauno rajono valdyba oficialiai panaikino žemės skyrimą Ringaudų gyvenvietės plėtrai. Kodėl Kauno rajono prokuratūra šį faktą „pamiršo“?