Oops! It appears that you have disabled your Javascript. In order for you to see this page as it is meant to appear, we ask that you please re-enable your Javascript!

Zigmas Vaišvila: „Pagarbos Konstitucijai pragiedruliai“

Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai. Signataras Zigmas Vaišvila pateikia pastebėjimus dėl Lietuvos valdžios atvirai demonstruojamos nepagarbos pagrindiniam mūsų valstybės dokumentui – Konstitucijai.

1992 m. suskaldyta Aukščiausioji Taryba sugebėjo susitelkti ir pateikti Tautai kompromisinį Lietuvos Konstitucijos projektą, patvirtintą 1992 m. spalio 25 d. referendume. Taip drauge sukūrėme prielaidas Tautos susitarimui. Manėme, kad taip ir gyvensime. Deja.
Minint mūsų Konstitucijos 25-metį, retas nesupranta, kad visų lygių valdžioms šis susitarimas yra tik simbolis, kurio metines reikia paminėti. Kasdienybėje pagrindinis mūsų dokumentas valdžiai, dažnai ir teismams, valstybės vardu vykdantiems teisingumą, neegzistuoja.
ES reikalavimu Lietuvoje įvestas euras Lietuvai kainavo: 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminis įnašas; 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselis, skirtas ESM fondui, kuris 2012 m. buvo įsteigtas euro zonos valstybėms gelbėti; atiduotos Lietuvos valstybės užsienio atsargos (piniginės lėšos, auksas, vertybiniai popieriai 2013-12-31 d. – 8,468 mlrd. JAV dolerių); 43 mln. eurų Lietuvos banko įnašas į Europos centrinio banko kapitalą; vienkartinės šio proceso išlaidos – iki 0,92 mlrd. Lt.

2014 m. sausio 23 d. spaudos konferencijoje paskelbiau finansų ministerijos informaciją apie euro įvedimui sukauptus 1,29 mlrd. Lt (kitus milijardus teko skolintis), kuriuos naudoti kitiems poreikiams ES neleido (pensijų grąžinimui ar žadėtam kultūros darbuotojų atlyginimų padidinimui). Respublikos Prezidentė mums pakomentavo, kad vienu metu negalima įsivesti euro ir grąžinti pensijų. Taip ir gyvename iki šiol. Dabar dar ir „Indpendence“ aferos, Snoro banko kompensavimo, būsimo karo išlaidos prisidėjo.
Kazimieras Juraitis: – Be Jūsų minimo atvejo, dar yra Lisabonos sutartis, JAV karinių bazių Lietuvoje atsiradimas, pažeidžiant Konstituciją. Ką Lietuvos piliečiai, Jūsų manymu, galėtų padaryti, kad būtų įtvirtintos Lietuvos Konstitucijoje įrašytos normos?

Views All Time
Views All Time
93
Views Today
Views Today
1
0 0

Zigmas Vaišvila – politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu – pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės – Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai).

1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).

1991 m. rugsėjyje paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi. 1992 m. spalyje kaip Nuosaikiųjų judėjimo kandidatas nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto klubo valdybos narys, prezidentas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas.

1993-1997 m. – UAB „Infoverslas“ direktorius, nuo 1997 m. – UAB „Parex lizingas“ direktorius.

2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.

No Comments Yet

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *