Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teisėja Regina Gudienė atmetė signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio Seimo nario Audriaus Nako skundą dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Redo Savicko 2017-10-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LR VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie LR Krašto apsaugos ministerijos (KAM) buvusio direktoriaus Alvydo Šiupario nusikalstamų veikų.

Šie pareigūnai į 2015 m. LR VSD ir AOTD prie LR KAM „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašė Z. Vaišvilą ir A. Naką. Tačiau 2017-09-29 VSD raštu Nr.18-7958 Darius Jauniškis paaiškino, kad Z. Vaišvila ir A. Nakas nebuvo grėsmėmis nacionaliniam Lietuvos saugumui, jų nebeįtraukė į 2016 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, o į šių Lietuvos tarnybų paruoštą ir D. Jauniškio bei A. Šiupario pasirašytą 2015 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą Z. Vaišvila ir A. Nakas įrašyti tik todėl, kad per dvejus metus ir tris mėnesius signatarai R. Paulauskas ir Z. Vaišvila Rusijos žiniasklaidos cituoti apie 15000 kartų (t.y. apie 7500 kartų kiekvienas, jei jie cituoti vienodai).

LR VSD nenurodė, kiek kartų Rusijos žiniasklaidoje cituotas A. Nakas.

2017-09-29 VSD rašte Nr.18-7958 nurodyta, kad per tą patį laikotarpį buvusi LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Rusijos žiniasklaidos cituota 18000 kartų, o Vilniaus meras Remigijus Šimašius – 9000 kartų. Tačiau šie asmenys, taip pat ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią Rusijos žiniasklaida neabejotinai cituoja daug kartų dažniau, į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ neįrašyti. Teisėja R. Gudienė nepasisakė dėl Z. Vaišvilos ir A. Nako prašymo išreikalauti iš LR VSD duomenis, kiek kartų per tą patį laikotarpį Rusijos žiniasklaida citavo LR Prezidentę D. Grybauskaitę.

2018-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį teisėja R. Gudienė grindžia 2017-09-29 VSD atsakymu Nr.18-7958, kuriuo remiantis teigiama, kad 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ nurodyti teiginiai (teismo nutartyje nenurodyta, kokie teiginiai) buvo išsamiai aptarti ir pagrįsti, ir yra nepaneigti, t.y. atitinka tikrovę. Tačiau yra priešingai – 2017-09-29 VSD atsakymu Nr.18-7958 paaiškinta, kad Z. Vaišvila ir A. Nakas nėra grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Tokiu būdu tampa neaišku, ar faktu teismas (teisėja R. Gudienė) laiko tai, kad Z. Vaišvila ir A. Nakas buvo paskelbti grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui (įtraukti į šį grėsmių vertinimą), ar tai, kad Z. Vaišvila buvo cituotas Rusijos žiniasklaidoje (A. Nako citavimas minėtame LR VSD rašte net nenurodytas). 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ apie Z. Vaišvilą nurodyta tik tai, kad jis bando konsoliduoti jėgas prieš 2016 m. LR Seimo rinkimus, o apie A. Naką – tik tikrovės neatitinkantis teiginys, kad jis organizavo 2015 m. birželio 3-iosios renginį apie Lietuvos valstybės ateitį Lietuvos mokslų akademijoje.

Demokratinėje valstybėje teismas turėtų bent vieną sakinį įrašyti teismo nutartyje dėl asmens įtraukimo į valstybės grėsmių ataskaitą. A. Nako atveju teismas to išvis nepadarė, o Z. Vaišvilos atveju nurodė tik šiame grėsmių vertinime nenurodytą faktą – jo citavimą Rusijos žiniasklaidoje, nors jis ženkliai mažesnis nei LR Prezidentės, Seimo Pirmininkės, Vilniaus mero.

Views All Time
Views All Time
80
Views Today
Views Today
1
0 0

Zigmas Vaišvila – politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu – pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės – Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai).

1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).

1991 m. rugsėjyje paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi. 1992 m. spalyje kaip Nuosaikiųjų judėjimo kandidatas nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto klubo valdybos narys, prezidentas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas.

1993-1997 m. – UAB „Infoverslas“ direktorius, nuo 1997 m. – UAB „Parex lizingas“ direktorius.

2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.