Išstudijavus tiek Jungtinių Tautų neeilinio posėdžio dėl Sirijos bombardavimo eigos aprašymus, šalių – dalyvių pasisakymus aišku, kad daryti tokią ataką visiškai nebuvo jokios būtinybės. Juolab, kad tas sutrukdė pačios JTO komisijai ištirti įvykio vietą Sirijoje. Tuomet kyla klausimas: o koks gi galėtų būti tikrasis tokio išpuolio tikslas, kurio nemato plačioji visuomenė?

Artūras, emigrantas JAV iš Lietuvos, siūlo į tą akciją žiūrėti plačiau, negu į lokalų konfliktą Sirijoje, susijusį su teoriniu dujų panaudojimu.
Bombarduota Dūmos miestas prie Damasko. Nuo ten iki Izraelio – vos 300 kilometrų. O JAV prezidentas Trampas bombardavimo metu pasakė: „rinkitės, kas norite likti kaltais dėl nekaltų vaikų žūties“, taikydamas tą Iranui arba Rusijai. Be to, JTO atstovė nuo JAV patvirtino pasiryžimą ir toliau bombarduoti Siriją.

Į šį regioną nežinia kokiu tikslu plaukia ir JAV karinė armada. Tuo tarpu žydai savo spaudoje kviečia savo piliečius šiais metais būti Izraelyje, nors aplinkui siaučiantys neramumai lyg ir prieštarauja sveikai nuovokai.

Todėl visai tikėtinas toks įvykių scenarijus. Tarkim, kažkokia raketa ar raketos tyčia ar netyčia pataiko į Izaraelį. Tuo laisvai galima apkaltinti Iraną arba Rusiją. O jeigu vėjas „netyčia“ nupūstų uždraustų dujų debesį į šią šalį – tai kaltininkės ir ieškoti nereikėtų – emocinį foną pasaulinei apkaltai paruošė Solsberio įvykiai. Tokiu atveju prasidedėtų pasaulinė isterija, savo mastais panaši į Holokausto istoriją pokario metais.

Žinant, kad tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje dabar vyksta masinės įvairiapusiškos laidos apie žydų ir mūsų istorijų bendrumą, litvakai dideliais kiekiais ima Lietuvos pilietybę, tikėtinas scenarijus, kad bręstantis karinis konfliktas Sirijoje – tik priedangos opreacija, kad pateisinti masinį žydų migravimą (sugrįžimą) iš Izraeio į Lietuvą ir Lenkiją. Nes Izraelyje gyventi iš principo jau nesaugu. Ir tik laiko bei formos klausimas, kada ir kaip tas bus pradėta spręsti.

Views All Time
Views All Time
29
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0