Ką tik (2017 m. gruodžio 11 d.) suėjo 100 metų, kai Tautos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Deklaraciją. Po kelių mėnesių, t. y. 1918m. vasario 16-ą – buvo pasirašyta kita deklaracija tokiu pačiu pavadinimu. Kuo jos viena nuo kitos skiriasi? Pirmoje deklaracijoje buvo įrašyta „amžina draugystė su Vokietija“, antroje – to priesako nebeliko.

Tuo metu Lietuvos valstybės, kaip tokios, nebuvo. Buvo tik didžiulis noras ją atkurti. Gyventojai daugiausiai gyveno kaimuose, Vilniuje lietuviai sudarė vos 2 procentus, Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijai.

Ir dabar, praėjus 100 metų, mes galime tvirtinti, jog turime daugiau, negu anuomet turėjome. Tačiau juk tai, ką gavome, taip pat galima ir prarasti. Nes tai nėra duotybė amžiams. O praradimai ir laimėjimai visuomet priklauso nuo mūsų sprendimų, kurie gi priklauso nuo to, ar teisingai vertiname aplinkybes.

Antrąjį valstybingumo šimtmetį pasitinkame Europos Sąjungoje, kuri ženkliai riboja mūsų suverenitetą. Tačiau ES taip pat nėra stabilus, amžinas darinys. Štai Didžioji Britanija iš jos pasitraukė. Vyksta milžiniškas geopolitinis konfliktas tarp JAV, Kinijos, Rusijos, Europos Sąjungos. O Lietuvą stengiasi paversti aktyvia konflikto tarp Rytų ir Vakarų zona. Lietuvos politikai dažniausiai savo sprendimuose mėgdžioja blogiausius – Ukrainos, Gruzijos politikų elgesio pavyzdžius. Pas mus veikia ne vienas „Saakašvilis“, kuris patikėjęs melagingais pažadais, ne tik savo šalį įstūmė į bėdą, bet tą klaidingą politiką tęsia ir kaimyninėse šalyse.

Mums būtų daug geriau, jog Lietuva būtų ne karo, o taikos zona. Tačiau bėgiai jau nutiesti ir traukinys važiuoja.

Turinys:
00:55 Nepriklausomybės Deklaracijos 1917 m. gruodžio ir 1918 m. vasario mėnesiais. Kuo viena nuo kitos skiriasi. Lietuvos valstybė anuomet ir dabar.
04:35 Lietuvos valstybingumas Europos Sąjungoje. Kuo suverenitetas skiriasi nuo valstybingumo. Europos Sąjungos raidos tendencijos.
09:42 Pasauliniame geopolitinis konfliktas ir Lietuvos elgesio modeliai.
17:55 Kodėl trūksta diskusijų Lietuvos žiniasklaidoje. Trampo santykiai su žiniasklaida JAV.
23:57 Buferinės Taikos Zonos tarp Rytų ir Vakarų idėja. Kaliningrado demilitarizavimas.
24:50 Ukrainos ir Gruzijos pavyzdžiai, kai dėl neteisingo situacijos suvokimo nukenčia valstybės. Michailo Saakašvilio fenomenas ir Lietuvos „Saakašviliai“. Nino Burdžanadzės liudijimas.
28:50 Ar įmanoma kažką pakeisti. Lenkijos ir Suomijos elgesio pavyzdžiai prieš II-ąjį Pasaulinį karą.

Views All Time
Views All Time
45
Views Today
Views Today
1
Rolandas Paulauskas

Žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Gimė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje.

1958–1962 m. gyveno Intoje.

1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje.

1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1972–1988 m. buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas.

1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete.

1989–1991 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.

1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

1993–1996 m. Lietuvos televizijos visuomeninių programų direktorius.

„Nebuvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistu, bet buvau Kauno Sąjūdžio Tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Seimo politinės komisijos nariu. Esu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. LR Aukščiausiojoje Taryboje pristačiau ir apgyniau nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija. Buvau vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. Rengiau ir vedžiau pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno (1989–1990), LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. Buvau pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune: Juodojo Kaspino dienos (1988 08 23), Tautinės vėliavos iškėlimo, iškilmių Vasario 16-ajai paminėti (1989–1990), scenarijaus autorius ir režisierius.“

Kelių dešimčių dainų („Pabudome ir kelkimės“ ir kt.) muzikos autorius.

„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje?“ Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Lietuva – prioritetas, Europos Sąjunga – antrajame plane.

1988 m. lapkritį Sąjūdžio seime signataras Rolandas Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje.

1990 m. balandį Aukščiausiojoje Taryboje Rolando Paulausko ir jo bendraminčių dėka buvo užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. Tada gimė pardavimo šalininkų argumentas „žemės juk niekas neišveš“.

1992 m. pradžioje Rolandas Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir Rolandas Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamės ir šiandien. Joje signatarui pavyko įtvirtinti garsųjį 47-ąjį straipsnį, apsaugantį Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.

1993 m. sukūrė televizijos filmus laidų ciklui „Kelionė į Ramuvą“.

1996 m. siekiant apsaugoti 47-ą straipsnį Konstitucijoje (į šį straipsnį nuolat kėsintasi), Rolandas Paulauskas su bendraminčiais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų. Pritrūko vos 20 tūkst., kad Lietuvos žemė būtų apginta. Šių metų Žemės referendumas – ano referendumo loginė tąsa. Lietuvos žemę ir kitus suverenios Lietuvos atributus (valiutą, kalbą) Rolandas Paulauskas gynė visose savo radijo ir televizijos laidose.

1997–2000 m. UAB „Geltona“ reklamos projektų vadovas.

2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys.

2009–2014 m. politinių diskusijų „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.

0 0