– Sankcijas JAV šiuo metu dalija visiems į kairę ir dešinę, neskaitant vis didinamų muitų tarifų. Kaip tai gali atsiliepti dabartinei pasaulio sistemai?

– Taip, dalija… Pažiūrėkime, kas vyksta su Iranu. JAV draudžia turėti prekybinius ir komercinius kontaktus su Iranu Europos kompanijoms, kurios ten yra investavusios galybę savo pinigų. Kodėl tai daroma? Dėl to, jog Europos Sąjunga taip pat yra konkurentas amerikiečiams. JAV, norėdamos išlaikyti savo dominuojančią padėtį, privalo kariauti ne tik su Kinija ir Rusija, bet ir su Europa, ką ji ir daro. Todėl sankcijos įvedamos ne tik rusams. Jos įvedamos ir Kinijai muitų pavidalu, ir Turkijai, grasinama ES įmonėms ir t.t. Nuo 1944 metų pasaulyje buvo besąlygiškas JAV dominavimas pasaulyje, bet šiandien tam iškilo reali grėsmė. Nes JAV biudžeto deficitas auga ir toliau, skolos didėja, o dolerio erdvė traukiasi. Tam, kad padengtų vis naujai atsiveriančias skyles, doleris turi išlikti dominuojančia valiuta. Tačiau viskas juda priešinga linkme. Pirmiausia tai Šanchajaus naftos birža, kuri naftą pardavinėja už juanius. Prekyba ten vyksta kuo sėkmingiausiai ir jos apimtys vis auga. Tai ir tas pats Iranas, kuris pareiškė pereinantis prie atsiskaitymų eurais. Visa tai muša per dolerį. Mane stebina mūsų mainstryminės žiniasklaidos vadinamųjų „ekspertų“ naivumas. Jie nemato net elementariausių dalykų. Nežinau, ar jie tik apsimeta, ar nuoširdžiai pasakoja tarybinio stiliaus pasakaites iš „Pravdos“ repertuaro…

Dabartinėje geopolitinėje pelkėje reikia elgtis labai atsargiai, o mes elgiamės absoliučiai neadekvačiai, nematydami pasaulio realijų. Tai, ką aš čia prikalbėjau, galima paskaityti Amerikos ir Europos adekvačioje spaudoje, apie tai šiandien kalba Italijos naujoji vyriausybė, Čekijos valdžia, didelė dalis viso Europos elito… O pas mus tik sklinda liaupsės „šventajai Amerikai“…

Šaltinis:
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/naujas_pasaulio_perdalijimo_etapas/


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti:
„Mūsų Gretas“ – bendraminčių sambūrį. Viešoji Įstaiga „Kaisakas“, LT477300010078090515, aukojant rašyti „auka Mūsų Gretų veiklai“.
Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911

Views All Time
Views All Time
3
Views Today
Views Today
1
Rolandas Paulauskas

Žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Gimė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje.

1958–1962 m. gyveno Intoje.

1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje.

1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1972–1988 m. buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas.

1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete.

1989–1991 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.

1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

1993–1996 m. Lietuvos televizijos visuomeninių programų direktorius.

„Nebuvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistu, bet buvau Kauno Sąjūdžio Tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Seimo politinės komisijos nariu. Esu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. LR Aukščiausiojoje Taryboje pristačiau ir apgyniau nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija. Buvau vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. Rengiau ir vedžiau pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno (1989–1990), LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. Buvau pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune: Juodojo Kaspino dienos (1988 08 23), Tautinės vėliavos iškėlimo, iškilmių Vasario 16-ajai paminėti (1989–1990), scenarijaus autorius ir režisierius.“

Kelių dešimčių dainų („Pabudome ir kelkimės“ ir kt.) muzikos autorius.

„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje?“ Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Lietuva – prioritetas, Europos Sąjunga – antrajame plane.

1988 m. lapkritį Sąjūdžio seime signataras Rolandas Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje.

1990 m. balandį Aukščiausiojoje Taryboje Rolando Paulausko ir jo bendraminčių dėka buvo užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. Tada gimė pardavimo šalininkų argumentas „žemės juk niekas neišveš“.

1992 m. pradžioje Rolandas Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir Rolandas Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamės ir šiandien. Joje signatarui pavyko įtvirtinti garsųjį 47-ąjį straipsnį, apsaugantį Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.

1993 m. sukūrė televizijos filmus laidų ciklui „Kelionė į Ramuvą“.

1996 m. siekiant apsaugoti 47-ą straipsnį Konstitucijoje (į šį straipsnį nuolat kėsintasi), Rolandas Paulauskas su bendraminčiais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų. Pritrūko vos 20 tūkst., kad Lietuvos žemė būtų apginta. Šių metų Žemės referendumas – ano referendumo loginė tąsa. Lietuvos žemę ir kitus suverenios Lietuvos atributus (valiutą, kalbą) Rolandas Paulauskas gynė visose savo radijo ir televizijos laidose.

1997–2000 m. UAB „Geltona“ reklamos projektų vadovas.

2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys.

2009–2014 m. politinių diskusijų „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.

0 0