Pereiti prie „Laimės ekonomikos“ vienu ypu vargu ar įmanoma. Pagrindinis šios ekonomikos principas: laimingas žmogus yra socialinė ir ekonominė vertybė, nes daugiau sukuria ir yra pilietiškesnis. Iš to seka, kad laimingtų žmonių visuomenė turtingesnė. Visuomenės laimės lygis matuojamas laimės indeksu, tam jau paruoštos metodikos, kurios įvairiose šalyse daugiau ar mažiau jau taikomos. Taigi turime matą, kurį galima siekti su įvairiais politiniais sprendimais ir veikmais.

Na, o pagrindinis svertas, kad padidinti laimės indeksą visuomenėje, bus siejamas su pinigais. Iš kur jų gauti? Viešoje erdvėje svarstomi tik du apmokestinimo modeliai. Vienas – kai visi visuomenės nariai apmokestinami vienodai. Kitas – taip vadinamas progresyvus apmokestinimas, kai didėjant pajamoms, didėja mokesčiai.

„Laimės ekonomikoje“ siūlomas kitas kelias. Kai ženkliai apmokestinamas itin didelis turtas. Paprėžtina sąvoka ITIN DIDELIS TURTAS. Tai yra turtas, neskirtas vartojimui. Jis skirtas valdymui. Dabar 10 procentų planetos gyventojų valdo 30 procentų visos žemės turto. Jei tendencijos nepasikeis – iki 2050-ųjų valdys 70 procentų. Toks valdymo principas neefektyvus ir kas keisčiausia – nesuteikia laimės patiems to turto valdytojams.

Views All Time
Views All Time
17
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0