Kadangi esu svajoklis, tai ir kalbėsiu, žinoma, iš šių pozicijų.

Pasaulis nėra sustingęs. Jis nuolat vystosi. Užfiksuota akimirka yra realybė.

Tikriausiai visi girdėjome posakį „neįmanoma įbristi į tą pačią upę 2 kartus“?

Taigi ta įbridimo akimirka ir yra nuolat besikeičianti realybė.

Taip ir pasaulis – jis kaip upė. Vertinant iš realistų ir svajoklių pozicijų, upė išteka iš kažkokios konkrečios realybės, ištakų ir teka į svajonę, kuri gali keistis.

Pasaulis vystosi amžinoje Realistų ir Svajoklių kovoje, kuri kai kada trumpam aprimsta, ir tuomet mes pamatome Naujo Pasulio Realybę. Taip sutvarkyta pasaulio Rėda.

Romantiška šio reikalo pusė – be Svajoklių, vien tik su realistais, pasaulis būtų niūrus ir beviltiškas.

Blogoji pusė – jei Realistus užgožia Svajokliai, pasaulis gali būti ne tik baisus, bet net ir kraupus, su milijoninėm kraujo aukom, begalinėmis kančiomis.

Lietuvių kalba – Baltosios Rasos civilizacijos motina. Tai kaip kompiuterio motininė plokštė.

Todėl kol turime šį instrumentą, mes galime atsekti pirminę informaciją, kuri vėliau dėl įvairių aplinkybių galėjo būti ištrinta ar pakeista.
T.y. kol kalbame lietuviškai, mes galime atsekti ištrintą ar pakeistą Iš Tor Iją, t.y. Istoriją.

„Suskaičiavau adverniškai savo rankos pirštus – viskas ok,- penki ir taip ir taip, jau galvojau aš kažkoks kitoks“ sako komentuotojas Kec Kacas.

Kada jūs, kec kacai, sakote kad skaičiai nesikeičia priklausomai nuo to, iš kurio galo juos plaštakoje rodyti – mūsų bendravimas darosi panašus į beždžionių.

Jei beždžionei rūpėtų pasakyti, kiek bananų ji turi, ji veikiausiai jūsų mintį išreikštų dar paprasčiau. Ji neskaičiuotų pirštų o pasakytų u:
vienas bananas – u

2———- uu

3 uuu

Lietuvių kalba yra visų kalbų motina. Už kiekvieno skaičiaus, išreikšto per mūsų suvokimo instrumentą – PROTĄ, slypi ne tik objektas, kaip bananas, ar morka, bet ir tų objektų sąsajos su mus pagimdžiusia GAMTA,

Tai ir yra tikroji MAGIJA (GAMTA – adverniškai). Žinoma, su sąlyga, jei jūs manote, kad esate dieviškosios kilmės, o ne kilęs iš beždžionių.
Sakau, ką reiškia skaičiai, stengiantis juos išreikšti LIETUVIŠKAI.

o pradėsiu ne nuo dešinės ar kairės, o nuo to, ką reiškia skaičiaus 4 pavadinimas. Keturi, tai „čia turi“. Iš čia slavų tautose liko 4 pavadinimas „četire“.
Šis pavadinimas atskirai nuo skaičiaus nei rusams, nei kitiems slavams nieko nereiškia. Dar daugiau – žodelį „čia“ jiems pakeičia žodis „zdes“, jeigu jie nori pasakyti, kad kažkas „yra čia“.

Taigi „keturi“ reiškia „čia turi“. Žodeliu „čia“ pakeitus skiemenį „ke“ kai kuriuose senuose žodžiuose, atsiveria giluminė žodžių darybos prasmė. Pavyzdžiui, „keleivis – čia laivės“. Kepurė – čia purė. Ir panašiai.

Pagal šiuos pavyzdžius galima daryti išvadą, kad į slavų kalbas skaičiaus 4 pavadinimas atėjo būtent iš lietuvių kalbos ir reiškia „čia turi“.

O susideda šis skaičiaus keturi pavadinimas iš skiemenų Ke, Tu ir Ri. Atėmus Ke, kurį mes jau apkalbėjome, lieka Tu ir Ri. TD – tarpusavyje labai susiję priebalsiai, kurie keičiantis kalboms turi savybę duslėti ar skardėti.

Todėl Tu Ri galima tarti ir kaip Du Ri. O jei norime parodyti, kas tas Du – pakanka pakelti vidurinį pirštą. Jei pamenate mūsų pokalbį apie senovinę žodžio Ud prasmę – viskas tampa kaip mat aišku.

O dar prisiminus, kad Du slaviškai tariama Dva – tampa visai įdomu. Mat „Va“ slavų kalbomis reiškia ne ką kitą, kaip „čia“. Bet grįžkim prie lietuvių kalbos.

Šalia Du iš abiejų pusių yra po Ri.

O kai norėsime įvardinti, kas tas Ri – gauname įvairiomis kalbomis kartojamą Dri, Tri, Drei, Fri ir pan.. Rodant reikia prie iškelto vidinio piršto parodyti ratuką Ri. Tik niekas tomis kalbomis bekalbantis nesupranta, ką tas reiškia.

Jiems paaiškinti galime mes, motininės kalbos, lietuvių kalbos turėtojai. Maža to, pavadinime yra ir informacija apie šių skaičių dinamiką, ką matematikai tyrinėti pradėjo palyginti neseniai, o mūsų kalboje jau buvo pasakyta prieš tūkstančius metų.

Grįžkim prie vardo SIGIS. Jei dar labiau šį vardą suprastinus, jis galėtų būti ir „Ei tu“, arba „Ei“, arba „Ėėė“. Tačiau aš linkęs manyti, kad SIGIS vistik gali būti ir Zigizmundo, arba Zygfrido trumpinys.

Abiem atvejais tai – nugalėtojo vardas, reiškiantis pergalę. Žinoma, jei tik to vardo savininkas save kildina ne iš beždžionių, apie kurias kalbėjome. Bet tai – asmeninis pasirinkimo reikalas.

KAZIMIERAS, taip pat neturi universalios reikšmės. Mat Indijos regiono tautos mane vadina Kašmyru, nes neištaria pilno „Kazimieras“ vardo. O aš jį perskaitau taip
Kazimieras – tai tas, kas sako (kaz – adverniškai), viską mieruoja ir gintaru paverčia, iš Jūrų Aisčių giminės.

Views All Time
Views All Time
57
Views Today
Views Today
1
0 0
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.