Kiekviena valstybė turi kelis pagrindinius išskirtinius bruožus – kalbą, kultūrą, teritoriją ir ekonomiką. Jeigu nors vienas šių bruožų pažeistas – tautai ir valstybei iškyla pavojus. Šiandien LR Seimas stebina savo siūlymu suteikti tautinėms mažumoms naudoti savo kalbą ten, kur tos mažumos sudaro daugumą. Teikdami tokį siūlymą socialdemokratai siekia, kad mažumos galėtų savo kalbą naudoti administraciniams vietovių užrašams, taip pat valstybinėse įstaigose ir panašiai.

Nelietuviškus rezervatus Lietuvoje steigti buvo bandyta nuolat, nuo pat 1990-ųjų. Plačiausiai žinoma Vilniaus autonomijos istorija, bandymai atplėšti Švenčionių, Šalčininkų rajonus bent kultūriškai. Po to jau, žinoma, kiltų ir kiti veiksmai. Per vidines rietenas išbarstę savo populiarumą, socialdemokratai ieško jauko balsams žvejoti ateinančiuose rinkimuose, nors tokio įstatymo siūlymas akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijai. Motyvuojama tuo, kad neva pažeidžiamos lenkų teisės, nors netgi įvairios tarptautinės institucijos nekart pasisakė priešingai. Suteikus tokias išlygas lenkams, turėtų gerą pagrindą pradėti bruzdėti Lietuvos rusai.

Bene geriausias pavyzdys, kad tautinės mažumos turi geras sąlygas yra Lietuvos totoriai karaimai, kurie Lietuvoje apsigyveno nuo Vytauto laikų, tačiau išlaikė savo tapatumą net šimtmečiams slenkant ir niekada nekėlė panšių reikalavimų, kokius kelia dabar socialdemokratai.

Simboliška, kad šiomis dienomis LR Seime Grupė Seimo narių siūlo buvusią Tarybų Sąjungos Komunistų partiją ir Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja.

Tai numatantį Seimo rezoliucijos projektą antradienį įregistravo konservatoriai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Arvydas Anušauskas, Arvydas Vidžiūnas, liberalė Dalia Kuodytė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.

Tokie įstatymai, kokį dabar siūlo socialdemokratai – aiškiai kvepia antilietuvišku, netautišku globalaus Komunizmo kvapu.

Views All Time
Views All Time
37
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0