Psichologai mus įpratino mąstyti, kad norint būti laimingiems, reikia siekti pozityvaus mąstymo. Gintaras Lunskis tvirtina, jog pozityvus mąstymas dažniausiai būna saviapgaulė ir didžiausias gėris yra objektyvus realybės suvokimas. Nes tik suvokus, kokie reiškiniai mūsų gyvenime negatyvūs, įmanoma juos keisti iš principo.

Pozityvaus mąstymo kultūrą, pasak jo, neša Vakarų Civilizacija, kurios individų tarpusavio santykiai grindžiamas individualizmu. O lietuviai dar neatsikratė bendruomeniškumo dominantės, kuri būdinga posttarybinei erdvei. Ir tai yra gėris savaime. Kodėl? Pasak Gintaro Lunskio, kiekviename žmoguje yra ir gyvuliškas, ir Dieviškasis pradas. Gyvuliškąjį pradą įkūnija kapitalizmas, kurio esmė – išnaudoti vienas kitą be jokių apribojimų. Todėl individualistinė Vakarų Civilizacija pasmerkta, ir tos visuomenės mirties požymius mes nuolat atpažįstame atskiruose socialinių santykių fragmentuose, kaip pavyzdžiui nesugebėjimas apsiginti pačiam ir apginti savo šeimos narį ar savo bendruomenę, nekalbant jau apie reprodukcijos mažėjimą.

Kuo baigsis šie masiški pokyčiai pasaulio mastu – pasakyti negali niekas. Tačiau aišku, kad pozityvus mąstymas nėra išsigelbėjimo kelias. Daug didesnė vertybė yra Tiesa, nors ir kokia nemaloni ji būtų.

Views All Time
Views All Time
5
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn