Iš pradžių Vytautu Landsbergiu labai tikėjau. Iki šiolei man neaišku, ar tos reformos ir nedori darbai buvo daromi, aklai pasitikint patarėjams iš Vakarų, ar paperkant vietos politikus. Jau 1989 metais Landsbergio šalininkai planavo patys tarpusavyje išsidalinti pramonės įmones, V.Čepaitis viename susirinkime replikavo: „jei fabrikus atiduosime darbininkams, tai kaip vėliau iš jų reikės atimti?“. Reikiamam emociniam visuomenės fonui palaikyti per tokias organizacijas, kaip Sausio 13-osios brolija, buvo samdomi „emocinių smogikų būriai“ – „megztosios beretės“. Jų užduotis – minioje sukurti valdomą emocijų bangą, kuri arba palaikydavo V. Landsbergį, arba psichologiškai naikindavo jo priešininkus. Sausio 13-osios brolijai vadovavo Jadvyga Bieliauskienė, buvusi tremtinė ir politinė kalinė. Jos sesuo Tumėnienė buvo ir Sausio 13-osios brolijos, ir Caritas finansininkė-kasininkė vienu metu. Todėl per finansinės veiklos patikrinimus, esant faktiškiems pinigų trūkumams, galėdavo juos perdengti iš kitos įstaigos. O lėšų švaistymas ir išeikvojimai buvo kasdienybė. Kasdienybė buvo ir šalininkų papirkinėjimas, šmeižtas politinių konkurentų atžvilgiu. Mane iš Sausio 13–osios brolijos, kur buvau vicepirmininku, pašalino už tai, kad atsisakiau apšmeižti VLIK,-o vadovą Kazį Bobelį, kad šis esą bendradarbiavo su KGB. O prieš tai santykiai su Jadvyga Bieliauskiene buvo sugedę už kitą mano „nelojalumo Vytautui Landsbergiui“ įrodymą – atsisakiau parašyti straipsnį, kuriuo Lietuvos visuomenė būtų pradėta pratinti prie minties, kad Vytautas Landsbergis galėtų būti Mindaugu III-uoju. Bet jis – V.Landsbergis – vistik padarė ir kai ką gero – pasipriešino pasiūlymui sušaudyti 200 000 buvusių komunistų.

Views All Time
Views All Time
4
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn