Baltymai
| |

Baltymai

Jau nuo senų laikų buvo manoma, kad jėga ir ištvermė priklauso nuo baltymų. Rašytiniuose šaltiniuose apie 776 m.pr.m.e. vykusias Olimpines žaidynes, randama pasakojimų, kaip atletai prieš varžybas valgydavo įvairių gyvūnų mėsą: galvijų, ožkų, elnių. Netgi pranešimuose apie Vokietijoje vykusias Olimpines žaidynes 1936 m., buvo rašoma, kaip šios šalies sportininkai per diena suvalgo apie 2 kg mėsos. Prieš varžybas dažniausiai suvalgydavo didelį mėsos kepsnį ir keletą kiaušinių. Palaipsniui tyrimai įrodė angliavandenių ir riebalų svarbą energijos gamyboje siekiant optimalių rezultatų. Angliavandeniai – pirminis energijos šaltinis raumenims, riebalai – teikia didžiausią kiekį energijos, baltymai – labiausiai susiję su gerų rezultatų siekimu. Nesvarbu ar labai raumeningas jūs esate, tačiau didžioji dalis raumenų yra įgyta baltymų pagalba. Baltymai – viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip angliavandeniai ir riebalai. Visos šios maistinės medžiagos susideda iš anglies, deguonies ir vandenilio. Baltymai nuo angliavandenių ir riebalų skiriasi tuo, kad juose be anglies, deguonies ir vandenilio molekulių dar yra azoto, sulfanilamidino ir keletas mineralų. Baltymas yra suformuota iš 100 ar daugiau susijungusių amino rūgščių. Baltymai formuojami vadovaujantis specifiniai genetiniais kodais. Taigi, atskiros amino rūšys į specifinius baltymus yra jungiamos naudojantis tam tikrais genais ar kodais. Yra apie 10000 skirtingų baltymų rūšių, kurios jus padaro tokiais kokie esate.

Vitaminai – gyvybės šaltinis
| |

Vitaminai – gyvybės šaltinis

Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau organizmui jų nepakanka. Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė. Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas. Normaliomis sąlygomis pilnavertiškai besimaitinančio žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį vitaminų. Deja, nedaug žmonių gali pasigirti visiškai sveika ir subalansuota mityba. Tuo pat metu užteršta aplinka, intensyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai ženkliai padidina organizmo poreikius vitaminams. Vitaminai parduodami vaistinėse nėra tobuli. Tam, kad organizmas gerai funkcionuotų, jam nepakanka pametėti keletą laboratorijoje pagamintų cheminių junginių. Dažnai vaistinėse parduodami vitaminai yra dirbtinės kilmės, ne iš natūralių šaltinių, išgryninti.

Vitaminų nauda jūsų grožiui ir sveikatai
| |

Vitaminų nauda jūsų grožiui ir sveikatai

Vitaminai – tai ne tik sveikas kūnas, bet ir skaisti oda, žvilgantys plaukai, stiprūs nagai ir puiki nuotaika. Jeigu valgysite daug šviežių daržovių ir vaisių, šviežios mėsos ir žuvies, vitaminų gausite pakankamai ir nereikės papildomai jų pirkti vaistinėse. Žinoma, nemanykite, kad jeigu jums netrūksta vitaminų, jūs visada būsite žvali ir sveika. Privalote reguliariai ilsėtis, makštintis ir valgyti sveiką maistą, tuomet vitaminai padės jums sustiprinti ir išlaikyti pukų kūną, sugebantį efektyviai kovoti su įvairiomis ligomis ir negalavimais. Kiekvieną dieną rinkitės valgyti vis kitokį maistą, nes jūsų organizmui reikia įvairių vitaminų, tačiau nė viename maisto produkte nėra jų visų. Kaip pastebėjote, daugiausia vitaminų turi grūdai, pieno produktai ir įvairios daržovės bei vaisiai. Šie maisto produktai turėtų įeiti į jūsų kiekvienos dienos valgiaraštį, kad organizme visuomet būtų pakankamai vitaminų ir kad atrodytumėte sveika.

Rauginti kopūstai – vitaminų šaltinis
| |

Rauginti kopūstai – vitaminų šaltinis

Rauginti kopūstai visą šaltąjį metų laikotarpį yra puikus vitaminų šaltinis, padedantis išvengti daugelio negalavimų. Juk 100 g raugintų kopūstų yra apie 30—40 mg vitamino C — beveik pusė rekomenduojamos paros normos. Nepatingėkime savo namiškiams paruošti šio puikaus produkto, iš kurio galima pagaminti daugybę skanių patiekalų. Rauginimui skirti indai turi būti tinkamai paruošti, nes nuo to labai priklauso produktų kokybė. Indai bei įrankiai turi būti gerai nuplauti ir dezinfekuoti. Medinės statinės 2—3 paras mirkomos švariame vandenyje, išplaunamos karštu 0,1 % sodos tirpalu ir perskalaujamos šaltu vandeniu. Dažnai šeimininkės statines iškloja maisto produktams skirta polietileno plėvele arba įdeda polietileno maišą. Raugiant mažesnį produktų kiekį, atitinkamai pasirenkama ir tara. Produktus galima rauginti emaliuotuose kibiruose, puoduose bei moliniuose induose. Tinkamas rūgštingumas padeda išvengti nepageidaujamų mikroorganizmų. Skirtingų rūšių mikroorganizmams vystytis reikalingas skirtingas rūgštingumas: puvimo bakterijoms — pH 4,4—5,0, sviesto rūgšties — pH 4,5, pieno rūgšties — pH 3,0—4,4. Pastarosioms bakterijoms vystytis reikalingas cukrus. Kai jo per mažai, produktai silpnai rūgsta ir blogiau išsilaiko. Tinkamas druskos kiekis slopina puvimo ir sviesto rūgšties bakterijų veiklą. Raugintame produkte optimalus 1,5—2 % druskos kiekis. Druska padeda skverbtis pieno rūgščiai į konservuojamus produktus, todėl pagreitėja rūgimo procesas.

Mikroelementai – Cinkas
| |

Mikroelementai – Cinkas

Cinkas yra mikroelementas, būtinas daugeliui organizmo biologinių funkcijų. Cinkas svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai. Cinkas palaiko normalų augimą ir vystymąsi, svarbus moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms. Cinkas gali apsaugoti prostatą nuo pažeidimų ir sumažina prostatos piktybinių susirgimų riziką. Šis mikroelementas svarbus skonio ir uoslės pojūčiams, apetito reguliavimui, skatina žaizdų gijimą. Cinkas taip pat turi antioksidacinių savybių. Cinko šaltiniai: pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 10 – 15 miligramų cinko. Cinko trūkumas pasireiškia esant kasos sutrikimams, cukriniam diabetui, alkoholizmui, virškinimo sutrikimams. Esant cinko trūkumui slenka plaukai, trūkinėja oda, viduriuojama, gali pablogėti atmintis, regėjimas, uoslės ir skonio pojūčiai, susilpnėja imunitetas, sutrinka augimas, sumažėja lytinių organų vystymasis, gali išsivystyti vyrų nevaisingumas. Per didelis kiekis cinko gali būti kenksmingas organizmui. Cinkas mažina geležies, vario, fosforo ir kai kurių vaistų isisavinimą. Cinkas gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą, burnos sudirginimą, nemalonų skonį burnoje. Per didelis kiekis cinko silpnina imunitetą.

Piene gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų
| |

Piene gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų

Šalia šių produktų kur kas kuklesni, skirtingi, visada organizmui naudingi yra pieno pakeliai, iš kurių turime išsirinkti tinkamiausią. Daugelis iš mūsų geria pieną, nes jis pagardina kavos puodelį, rytinę košę ar šviežių vasaros uogų dubenėlį. Ne visada susimąstome, kad pienas prisideda prie mūsų sveikatos puoselėjimo. Įdomu, kiek reikia išgerti pieno, kad gautume mums reikalingas maistingąsias medžiagas? Specialistai pataria išgerti vieną stiklinę pieno per dieną. Kokį tuomet pieną derėtų rinktis? Kaimo žmonės patars gerti pieną, pagardintą turtingu grietinėlės sluoksniu, miestiečiai stengsis išsirinkti iš įmonių siūlomų pieno pakuočių – ar UAT perdirbtą pieną su skirtingu riebalų kiekiu, arba pasterizuotą pieną. Koks gi pienas geresnis, skanesnis, vertingesnis – tai klausimai, kuriuos bandome atsakyti. Visada stengiamės palyginti prieš nuspręsdami, kas geriau. Bet ar išties mes žinome skirtumą tarp pieno, kurį siūlo ūkiai, ir to, kurį perdirba įmonės ir termiškai apdorojus siūlo pirkėjams? Tai nebus pasakojimas apie riebalų sudėtį ar pieno gebėjimą rūgti palikus jį šiltoje vietoje, bet – straipsnis apie maistines pieno medžiagas, kurias gauname su viena pieno stikline. Taip pat atsakysime į vartotojus dominantį klausimą, ar iš tiesų pasterizuotas pienas vertingas, kodėl UAT pienas taip ilgai negenda, ar kartais jis nėra pagamintas iš pieno miltelių.

Mikroelementai – Fluoras
| |

Mikroelementai – Fluoras

Fluoras yra būtinas mikroelementas kaulams ir dantims formuotis, svarbus ėduonies profilaktikai. Trūkstant fluoro padidėja dantų ėduonies, osteoporozės rizika. Fluoro šaltiniai: kava, arbata, soja, špinatai, ryžiai, svogūnai. Rekomenduojama paros norma vaikams – 1,4 – 4 mg, paaugliams – 0,5 – 2,5 mg fluoro. Suvartojant per daug fluoro vaikams gali atsirasti baltos dėmės ant dantų.

Žalieji žirneliai – vitaminų slėptuvė
| |

Žalieji žirneliai – vitaminų slėptuvė

Žirnelių galima nusipirkti ir natūralių, ir konservuotų, šaldytų. Perdirbti žirniai, žinoma, turi mažiau sveikatai naudingų medžiagų, tačiau savo vertės nepraranda. Tai tik mitas, kad šaldytos daržovės praranda visus vitaminus. Užšaldžius daržoves, vitaminai taip pat tik „užšaldomi“. Kad šaldyti žirneliai neprarastų maistinės vertės, verdant į puodą reikia pripilti tiek vandens, kad žirneliai būtų vos vos apsemti. Kuo mažiau vandens pilsite, tuo mažiau vitamino C bus prarasta. Puodą būtina uždengti dangčiu. Nuoviro išpilti taip pat nederėtų. Iš jo galima paruošti sveiką ir vitaminingą padažą arba naudoti kaip vaistus šlapimui varyti. Žalieji žirneliai tiesiog plyšta nuo maistingų medžiagų. Valgydami žirnelius, žmonės gauna daugiau nei 8 rūšių vitaminų, 7 mineralų, proteino ir skaidomųjų medžiagų, kurios svarbios besilaikantiems dietos. Iš žirnelių organizmas gauna tokių medžiagų, kurios būtinos išlaikyti stiprius kaulus. Tai didžiulis vitamino K1 šaltinis, kuris palaiko kauluose esantį kalcį. Žalieji žirneliai naudingi ne tik kaulams, bet ir širdžiai, kraujagyslėms. Vitaminas K padeda reguliuoti kraujo krešėjimą. Žirneliuose taip pat yra tokių medžiagų, kurios padeda atsikratyti nuovargio ir tingulio pojūčio. Daug besimokantiems ir protinį darbą dirbantiems žmonėms gydytojai rekomenduoja kasdien suvalgyti po šaukštą žaliųjų žirnelių. Žinoma, nebūtina jų valgyti vienų. Jie puikiai pagardina bet kokį patiekalą.

Jei visą laiką skirčiau sportui, neliktų jo gyvenimui
| |

Jei visą laiką skirčiau sportui, neliktų jo gyvenimui

Kai žvelgi į Beatą Nicholson, TV laidos „Arti toli“ vedėją, pagalvoji, kad jai nėra blogų dienų, o gyvenimas šypsosi nuolat. O gal dėl to ir šypsosi, kad Beata moka džiaugtis kiekviena diena? Atsako mums pati Beata. – Atskleisk mums savo puikios savijautos receptą? – Neturiu jokio recepto. Esu per jauna juos išradinėti, nes jaunystė tolygu gerai savijautai. Kartais jaučiuosi kalnus galinti nuversti, o kartais – kaip senutė. Man labai svarbus miegas – turiu savo miego banką bei limitus. Maždaug per dvi savaites išnaudoju visus sukauptus miego resusrus, bet paskui privaloma tvarka turiu juos atstatyti. Taigi, gerai jaučiuosi jei miegu ne mažiau kaip aštuonias valandas, vakare nepersivalgiau. Tačiau didžiausia įtaką fizinei savijautai daro dvasinė. Jei tavo viduje gili žiema, jokie žvalumo receptai nepadės. – Ar teko kada nors save kankinti dietomis, rinktis maistą pagal kraujo grupę ar skaičiuoti kalorijas? – Žinoma. Parodykite moterį, kuri nesilaikė dietos net jei ant jos klubų tik oda. Kiekviena surandame priežasčių laikytis dietos. Man dietos nepatinka – tai toks užvedantis pragaras ir rojus viename. Pradžioje kaupiuosi ir svajoju apie naujus aptemptus džinsus, matau save liekną kaip smilgelė, tada imuosi laikytis dietos – kenčiu dvi ar tris dienas, na kartais savaitę, o gal net dvi – dingsta 3 kilogramai.

Kodėl dietos retai padeda? Dietos – pavojingi žaidimai su sveikata ir psichika
| |

Kodėl dietos retai padeda? Dietos – pavojingi žaidimai su sveikata ir psichika

Valgydami griežtai pagal nurodymus, beveik garantuotai tapsite lengvesniu. Kitas klausimas: ar ilgam? Reikia įsisamoninti, kad dietos efektas bus tik tol, kol laikysitės pasirinktos dietos reikalavimų. Dietų sukeliamas yo-yo (svorio metimas – priaugimas) efektas yra toks pat žymus, kaip ir jos pačios. Visos tos moralinės kančios, kurias patiriate „prievartaudami“ save ir valgydami tik tuos ar kitus produktus, galų gale neduoda jokio rezultato, išskyrus didesnę ar mažesnę depresiją ir kitas sveikatos problemas. Kas blogai? Pirma priežastis: organizmas kovoja su „badu“, lėtindamas medžiagų apykaitą. Jis stengiasi išlaikyti kaip galima daugiau riebalų, tam, kad pasiruošti sekančiai bado serijai (t.y. dietai). Pradedančiajam „dietininkui“ svoris krenta lengvai, tačiau įsisukus į dietų karuselę vis sunkiau seksis kovoti su atliekamais kilogramais, nes organizmas pripranta prie „bado atakų“. Antra priežastis: dietos nepakeičia mitybos įpročių visam gyvenimui. Pradėjus maitintis taip, kaip maitintasi prieš dietas, svoris beveik 100 procentų atsistato ir dar su kaupu. Dėl šios priežasties taip pat neveiksmingi chirurginiai antsvorio šalinimo būdai. Kaip buvo Rytis storas, toks ir liko, nepadeda operacijos. Todėl net nepradėkite dietų, jei norite atsikratyti tik kelių kilogramų. Jūsų gyvenime bus daug streso, o galų gale svoris vis tiek nesumažės.