Tarptautinė šachmatų diena švenčiama nuo 1966 m. Pasaulinės šachmatų federacijos FIDE sprendimu. Šachmatai – labai senas žaidimas. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žaidimui apie 2000 metų. Šachmatai atsirado Indijoje. „Šach-mat“ reiškia „valdovas mirė“. Pasaulyje šachmatai paplito per paskutiniuosius du šimtmečius. Filidoro laikais (XVIII amžius) šachmatų centru tapo Paryžius ir Londonas. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos šachmatininkai pradėjo rengti tarpusavyje turnyrus. XIX a. metais susiformavo dar keli šachmatų centrai: Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje-Vengrijoje. XIX a. šachmatai išplito po visą Europą. Šiais laikais šachmatais žaidžiama beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Pasaulinė šachmatų federacija (FIDE) įkurta 1924 m. Lietuvoje šachmatais pradėta žaisti apie XVII a.. Tuomet tarpusavyje rungtyniavo Lietuvos didikai. 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį). Šiuo metu Lietuvos šachmatų meistrai gerai žinomi ir lenkia Europos šachmatų žaidėjus. Žymiausi Lietuvos didmeistriai: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas Mališauskas, Darius Ruželė, Šarūnas Šulskis, Viktorija Čmilytė, Dagnė Čiukšytė.

Apie žaidimo įstoriją sklinda daug legendų, viena iš jų yra visiems labai gerai žinoma – apie radžą. Kartą pas galingą indų valdovą atėjo išminčius ir pasakė, kad šis be savo liaudies nebūtų galėjęs pasiekti nė vienos pergalės. Pareikalavus įrodyti šiuos žodžius, išminčius pristatė šachmatų žaidimą, kuris labai patiko radžai ir paklausė, kokio jis atlygio norėtų. Išminčius pasirodė labai kuklus ir paprašė nedidelio kiekio grūdų. Grūdų kiekį reikėjo apskaičiuoti: į pirmą šachmatų lentos laukelį reikėjo padėti 1 grūdą, į antrą 2, į trečią 2 x 2 = 4, į ketvirtą 4 x 2 = 8, į penktą – 8 x 2 = 16 ir taip iki 64 langelio. Suskaičiavus, kiek gi grūdų reikės iš viso, pasirodė, kad paskutiniame langelyje turi būti padėti 9 223 372 036 854 775 808 grūdus, o iš viso grūdų skaičius siekė 18 446 744 073 709 551 615. Laikant, kad 1 cm3 telpa 15 grūdų, toks kiekis užims 12 000 000 000 000 m3. Norint gauti tiek grūdų, reikėtų visą Žemės paviršių 8 kartus apsėti javais. Jei sandėlio, kuriame norėtume sutalpinti visus grūdus, aukštis būtų 4 m, o plotis – 10 m, tai sandėlio ilgis būtų 300 000 000 km, t.y. du kartus daugiau, nei nuo Žemės iki Saulės.

Patikimų duomenų apie šachmatų žaidimo pradžią Lietuvoje nėra. Kai kuriuose šaltiniuose nurodomas XIII a. yra viso labo arba nesusipratimas (tuo laiku šachmatai nebuvo paplitę net Vakaru Europoje), arba vaizduotės, gerokai nutolusios nuo mokslinių samprotavimų, vaisius. Nemaža tikimybė, kad šachmatai atkeliavo į Lietuvą XVII a., kai Lietuvos didikai rungtyniavo tarpusavyje dėl prabangos ir mielai perimdavo išorinius Vakaru kulturos renesanso požymius. Jei nuspręstume palikti visas spėliones nuošalyje ir pereitume prie patikimu faktų, tai galėtume pateikti tik vieną abejonių nekeliančią datą: 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį). Deja, apie jo veiklą pasakyti ką nors daugiau taip pat nelabai yra ką. 1912 m. Vilniuje buvo surengtas ketvirtasis Rusijos meistrų turnyras. Kažin ar jis buvo rengiamas dėl šachmatų populiarumo Lietuvoje. Viskas buvo daug paprasčiau. Carinėje Rusijoje vidinės rungtynės buvo rengiamos vadinamujų „sėslumo teritorijų“ ribose, kad nekiltu papildomų sunkumų kviečiant į turnyrus žydų kilmės dalyvius. Į turnyrą susirinko šachmatų „žvaigždės“. Iš Varšuvos atvažiavo neįveikiamasis Akiba Rubinšteinas, kurį dar gyvą amžininkai vadino didžiuoju. Beje, jam ir atiteko pirmasis prizas – jau šeštasis tais metais didžiausiuose turnyruose. Iš Maskvos atvyko būsimas pasaulio čempionas Aleksandras Alechinas, iš Rygos – įžymus teoretikas Aronas Nimcovičius, palikęs neištrinamą pėdsaką šachmatų istorijoje. Iš Kijevo atvyko jau spėjęs įgyti tarptautinį pripažinimą meistras Osipas Bernšteinas. Šiame turnyre pirmąjį „kovos krikštą“ patyrė vėliau išgarsėję šachmatininkai Georgijus Levenfišas ir Aleksandras Bliumenfeldas.