| |

Diržų spalvų aiškinimas

Kiriiro obi – rudas diržas
Ruda – tai žemes spalva, patikimumo. pastovumo simbolis. Rudas diržas pažymi mokinius, kurių karatė technika jau patikima, kovos dvasia pastovi. Šie mokiniai kūnu ir dvasia pasiruošę eiti Budo (kovos meno) keliu, bet dar nėra karatė meistrai. Tai gerai įdirbta žemė į kurią galima sėti grūdus.

Kiroi obi – juodas diržas
Juoda – tai nakties spalva, kuri atėjo pasibaigus pirmai dienai, prasidėjusiai geltona dienos šviesa, perėjusiai į oranžinę besileidžiančios saulės spalvą, prisotinusia žalios augalų spalvos, patyrusią dangaus, vandenyno, horizonto gilumą, įgijusią gerai įdirbtos žemės spalvą. Juodas diržas – tai karatė meistras, kuris pasiekę kūno ir dvasios harmonijos laipsnį reikalingą toliau žengti Budo keliu.

| |

Ginklai ir Aikido. Paskutinis žodis?

Pirmiausia, būtu protinga pradėti iš pat pradžių, kad išsiaiškintume, ką reiškė ginklų techniką Morihei Ueshiba. Vietoj to, kad įsitraukti į ilgą istorijos nagrinėjimą, aš norėčiau pateikti keletą faktų, susijusių su šiuo klausimu. Per praėjusius 10 metų mes pakankamai daug esame surinkę ir išspausdinę istorinės medžiagos, kokią įtaką Aikido darė Daito Ryu Aikijutsu. Ueshibos mokytojas, Sokaku Takeda, buvo puikus kardo meistras ir ginklų ekspertas, kuris daug savo treniruočių laiko praleido mokydamasis įvairios ginklų technikos. Takeda, tik įstatymams uždraudus nešioti kardus, pagrindinį dėmesį skyrė jujutsu technikai (iš pagarbos įstatymams). Takedos Bujutsu technika buvo labai įvairiapusiška ir mes niekaip negalime teigtį, kad pagrindinis dėmesys buvo skiriamas jujutsu technikai. Daito Ryu technika yra pagrįsta kardo technikos principais.

| |

Shotokan karatė varžybų taisyklės ir terminai

Hikiwake – lygiosios
Encho sen – kovos pratęsimas
Aiuchi- abiejų sportininkų vertinamos atakos tuo pačiu momentu
Hansoku – diskvalifikacija
Hansoku chiu – perspėjimas
Shiro (aka) hansoku, aka (shiro) no kachi – balto (raudono) diskvalifikacija, raudono (balto) pergalė
Shiro (aka) no kiken nijyori, aka (shiro) no kachi – baltam (raudonam) atsisakius tęsti kovą, raudono (balto) pergalė
Atoshibaraku – 30 sekundžių iki kovos pabaigos
Fukushin shugo – teisėjų sušaukimas
Sai shiai – nauja kova, pratęsimas
Uke imasu – blokas
Nukite imasu – nepataikė
Haihai – greitesnis, pirma ataka
Jowai – silpnai
Ma-ai – atstumas
Fujubun- ne visai gerai
Torimasen – neužskaitoma
Atenai- kontaktas
Mobobi – nėra gynybos, pasyvumas
Shikaku – diskvalifikacija iš varžybų
Meinai – nieko nemačiau

| |

Pokalbis su Sensei Morihiro Saito, 9 Dan Aikido

Sensei Saito yra Aikido Ivama dojo vadovas, oficialiai pagrindinės tradicinio Aikido mokyklos, kurią po savo mirties paliko Aikido Įkūrėjas Morichei Ueshiba. Priešingai negu daugelis jo kolegų iš kitų mokyklų, kurios yra išsibarsčiusios po visą pasaulį, Sensei Saito turi tendenciją išsaugoti Aikido realiame lygyje ir vystyti tam tikras “magiškas ir mistinias” idėjas. Kai aš paklausiau jo apie senyvo meistro Ueshibos “fantastinius žygdarbius”, jis gana atvirai pasakė, kad kai meistras darė demonstracijas, tai jo mokiniai, nenorėdami jo įskaudinti, patys krisdavo, kai jis mesdavo juos. (Mes turime atsižvelgti į tuometinį pagarbų meistro Ueshibos amžių, jam tada buvo apie 80 metų, ir neturėtų kilti abejonių kad, kai meistras buvo jaunesnis, tai reikalai klostėsi visai kitaip). Žinoma, tai nesumenkina jo, kaip legendinio meistriškumo Didžiojo Aikido Meistro, nes jis pelnytai užsitarnavo Didžiojo Mokytojo (O`Sensei) vardą, kuris reiškia patį auksčiausią lygį, kurį galima pasiekti kovos menuose.

| |

Shotokan karatė stiliaus charakteristika, pagrindiniai terminai ir sąvokos

Shotokan karatė – hieroglifai Shoto pažodžiui – “pušys ir bangos”, Kan – “klubas”. Mokytojas rašydavo eilėraščius, mastė apie žmogaus ir gamtos harmoniją, puoselėjo pasaulinio humaniško karatė kūrėjo idėjas. G. Funakoshi pirmasis susistemino karatė veiksmus, praturtino Shotokan stiliaus arsenalą naujais kojų smūgiais, artimos kovos technika, paruošė sportinių varžybų taisykles. Shotokan karatė stiliaus išskirtinis bruožas yra kova iki vieno Ippon. Todėl treniruočių procese pagrindinis dėmesys skiriamas kiekvieno veiksmo ištobulinimui iki Či-Mei.

| |

Ulf Evenås – Budo žmogus 2001

Nominacijoje buvo pareikšta: ”Pažymėdami neeilinį įvykį, 7 aikido dano suteikimą pirmajam švedui, bei pripažindami jo sugebėjimą įkvėpti daugybę aikido praktikantų, tiek Švedijoje, tiek ir užsienyje, neišsenkamą pasišventimą ir ispūdingus sugebėjimus, taryba išrinko Ulfą Eveną 2001 Budo žmogumi.” Pasak Ulfo Eveno, kuriam buvo suteiktas šis titulas ir apdovanojimas, tai yra „rezultatas ilgo ir lėto kelio“, kuris atvedė jį ant šios pakylos. Ulfas susidomėjo kovos menais 1967, kai atvyko į Geteborgą studijuoti. Jis apsigyveno bute esančiame šalia Kyokushin Karate dojo, į kurį netrukus įstojo. 1968 metais Ulfas susipažino su aikido ir 1969 pradėjo studijuoti Iwama ryu. Tais pačiais metais buvo įkurta dojo Geteborge. Ši, 33 metus egzistuojanti Iwama ryu aikido dojo, yra seniausia už Japonijos ribų. Pirmą kartą jis sutiko Morihiro Saito 1973 metais, kai tapo uchi deshi [mokiniu, gyvenančiu su mokytoju] Iwama dojo Japonijoje. Tą kartą jis prabuvo šešis mėnesius. Vėliau jis dar daugybę kartų grįždavo, kad galėtų mokytis kartu su įkūrėjo pasekėju. Ulfas pašventė savo gyvenimą aikido, važinėdamas į Saito Sensei seminarus po visą pasaulį, ir kaip dalyvis ir netgi kaip jo asistentas ir uke. Po daugelio metų, ilgo pasišventimo aikido ir artimo ryšio su Saito Sensei dėka, Ulfas buvo pakviestas pravesti seminarą kartu su Morihiro Saito – tokia garbė nebuvo suteikta nei vienam vakariečiui prieš jį.

| |

Karatė filosofija

Įsisavinus karatė veiksmus Jūs tik pradedate įsisavinti tikrąjį karatė. Tik tuomet, kada Jūsų mintys bus išlaisvintos nuo pastangų atlikti veiksmus, kada šaltakraujiškai pasitikėsite savimi, laisvai valdysite savo kūną, Jūs galėsite pajusti fizinį ir dvasinį saugumą, kuris jums padės kasdieniame gyvenime. Tada karatė Jums bus ne tik gynybos priemonė, bet ir būdas reguliuoti savo fizinę ir dvasinę būseną. Jūs nugalėsite ne tik priešininką, bet ir silpnumą savyje. Kovotojo vidinę būseną galima palyginti su lygiu, ramiu tvenkinio vandens paviršiumi, kuris atspindi viską kas jį supa. Jūsų ramios, laisvos mintys, absoliuti dvasinė ramybė leidžia tiesiogiai atspėti priešininko ketinimus, instinktyviai reaguoti į bet kokį situacijos pasikeitimą.

| |

Kas yra Aikido?

Aikido. Įvairiems žmonėms šis pavadinimas sukelia skirtingas asociacijas. Vieniems – tai su paslaptinga Rytų mistika susijęs dalykas, kitiems – jauniausio ir ko gero sudėtingiausio kovos meno kryptis, tretiems – tiesiog gyvenimo būdas. Iš tiesų Aikido fenomenas pasaulyje įsitvirtino palyginti neseniai.Už jo atsiradimą turėtume būti dėkingi jo įkūrėjui – Morichei Uešiba ( Morihei Ueshiba 1883 – 1969 ). Aikido yra kovos menas, “sutaikantis” puolantįjį su besiginančiuoju. Aikido išsprendžia iškilusią konfrontaciją tokiu būdu, kad puolančiojo destruktyvi jėga išsklaidoma pasitelkus išcentrinę bei įcentrinę jėgas, kol agresija yra izoliuojama arba sunaikina pati save. Aikido yra unikalus tuo, kad jis nekovoja su priešininku, o su jo agresija.

| |

Iwama Ryu Aikido

Iwama Ryu Aikido (Ivama Riu) – tai nėra Aikido mokykla ar Aikido stilius. Iwama Ryu Aikido yra traktuojama kaip tradicija. Aikido Ivamos tradicijoje pasižymi įvairesnėmis technikomis negu šiuolaikinis Aikido. Aikido Ivamos tradicijoje didelis dėmesys yra skiriamas ginklų technikoms ir beginklių technikų vientisumo koncepcijai. Daugelis šiuolaikinių Aikido formų beveik nepraktikuoja ginklų technikų, kas yra neteisinga Aikido praktikoje. Įkūrėjas savo Aikido technikas formavo butent pasiremdamas kardo (ken) ir lazdos (jo) principais, nepraktikuojant šių technikų sunku suprasti Aikido principus. Galutinis Aikdo formavimasis vyko tarp 1940 – 1950 metų. Po Aikido Kūrėjo mirties gabiausi jo mokiniai toliau plėtė mokymą,kuris buvo dėstomas remiantis jų supratimu. Vienas iškiliausių dabartinių meistrų Morihiro Saito mokėsi pas Aikido Kūrėją 23 metus.