Vilniaus stoties prostitutės, arba apie erogenines Vilniaus vietas

Vilniaus stoties prostitutės, arba apie erogenines Vilniaus vietas

Šiuo metu gyvenu tokioje Vilniaus vietoje, kur kas dieną praeinu pro gatvės prostitutes. Net ir vasarą jų gyvenimo ritmas nepasikeitęs. Dirbama ir dieną, ir naktį. Marširuojama Sodų gatve, link “Gintaro” viešbučio, skverelyje ties “McDonald’s”. Judėjimas į niekur. Stoviniuojantys, išvaikomi, vėl marširuojantys moterų ir merginų kūnai. Sodų gatvės moterys Vilniuje. Jaunos ir senos. Pavargusiais veidais, kuriuos maskuoja ryškia pigia kosmetika. Storos ir plonos. Štai viena ilgais tamsiais plaukais – labai laiba, rodos, kad vėjo gūsis ją galėtų lengvai nupūsti. Dar kitos dvi tarsi ir neišsiskiria iš minios: aptemptais džinsais, vos įdegusius pilvus dengiančiomis palaidinėmis.

Teisinis paradoksas – vagys išvaistę milijonus liks nenubausti

Teisinis paradoksas – vagys išvaistę milijonus liks nenubausti

Kauno apygardos teisme 2003 liepos mėnesį baigta nagrinėti lėšų iššvaistymu kaltintų bankrutavusios investicinės bendrovės “Kauno holdingo kompanija” vadovų byla, kurioje tik vienas iš bendrovės vadovų sulaukė realios laisvės atėmimo bausmės. Svetimo turto iššvaistymu bei neteisėtos įmonės veiklos vykdymu buvo apkaltinti buvęs koncerno EBSW viceprezidentas ir bendrovės “Kauno holdingo kompanija” (KHK) stebėtojų tarybos pirmininkas Algirdas Pašukevičius, KHK vadovai Valdas Krasnickas ir Jolanta Barysienė bei bendrovės stebėtojų tarybos nariai Nijolė Končienė ir Kęstutis Armaitis. Apie penkerius metus teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje šie asmenys kaltinti nuo 1993 iki 1995 metų pasisavinę ir iššvaistę daugiau nei 80 mln. litų, kuriuos skolinosi iš gyventojų už palūkanas. Suėjus senaties terminui, pastarieji kaltinimai visiems teisiamiesiems buvo panaikinti. A.Pašukevičiui, šiuo metu dirbančiam bendrovėse “Urmas” ir “Corporate Property Holding” konsultantu, teismas nutraukė bylą ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstančiam buvusiam EBSW vadovui G.Petrikui kaltinimai šioje byloje pateikti nebuvo.

SAPARD lėšos sėkmingai grobstomos
|

SAPARD lėšos sėkmingai grobstomos

Dar labiau nustebina tai, kad per tris skandalo dienas nė vienas politikas iš jo taip ir nepanoro pigiai susikrauti politinį kapitalą. Užteko pareikalauti E.Čijausko atsistatydinimo ir paraginti įvesti tvarką. Juolab kad atvejis, kai šimtai tūkstančių litų, kuriuos pasiėmė neegzistuojančio Šilų paukštyno direktoriumi agentūros specialistams prisistatęs stalius, nekėlė jokių abejonių. Bet įpratę šūkauti dėl daug menkesnių aferų politikai tylėjo. Su korupcija nuolat žadantis kovoti Prezidentas R.Paksas, lyg nieko nebūtų atsitikę, ir toliau domėjosi tik šalies policijos vadovo V.Grigaravičiaus, kurį būdamas premjeras rekomendavo skirti į šį postą, kompetencijos reikalais. Tylėjo ir paprastai tokiais atvejais netylintis Seimo pirmininkas A.Paulauskas. Nemažai šiomis dienomis viešai kalbėjęs premjeras A.Brazauskas netgi neužsiminė apie grobstomus SAPARD pinigus.

Skandalas. Ar tai dar įmanoma Lietuvoje?

Skandalas. Ar tai dar įmanoma Lietuvoje?

Aferistai pagrobia apie 200 tūkst. litų iš Europos Sąjungos remiamos Specialiosios ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) ir abejotiną sandėrį palaiminęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius paskelbia atsistatydinsiąs.
Nė dienai nepraėjus, staiga apsigalvoja ir sako, kad tik garsiai mąstė apie tai, bet šiaip kaltės jausmas jo negriaužia ir dėlto, kad SAPARD lėšos nusruvena neaišku kur, jis į krūmus nebėgs. Pagal įstatymus, pagal raidę, viską daręs gerai. Ir dar primena, kad jei jį kas bandys versti ir kėsinsis į jo kėdę, pinigų srautas žemės ūkiui kuriam laikui Lietuvoje gali apskritai užtrūkti. Mat jei Briuselis sužinos, kad lėšos nutekinamos – sustabdys paramą. Kaip kitoje postkomunistinėje į postmodernųjį pasaulį beįsirašančioje valstybėje būta. Taigi esąs dar reikalingas, kad pridengtų. Ir pūpso toks grybukas. Kaip ir vidaus reikalų ministerijos sekretorius. Visa tai, ką kaip pelės išnešiojo sukčiai, nudirbę didžiulį darbą – tinkamai parašę tinkamą projektą, popieriuje atitikę visus – tikrai nelengvai išpildomus – reikalavimus, – visa tai turės būti grąžinta Europos Sąjungai. Lietuva turės tuos pinigus atgal supilti į Briuselio kišenę. Vėlgi iš tų pačių Lietuvos gyventojų surinktų mokesčių.

Žemės grobstymo aferos ir politikai 1991-2003
|

Žemės grobstymo aferos ir politikai 1991-2003

Žemės grąžinimo nuoskaudos, matyt, dar ilgai kiršins kaimyną su kaimynu: Lietuvoje yra per 200 000 žmonių, kuriems dar nesutvarkyti žemės grąžinimo dokumentai. Žemės ūkio ministerijos pareigūnai aiškina, kad tolesnei žemės reformai trūksta pinigų. Bet ši situacija nesutrukdė pralobti patiems valdininkams: rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai per metus suskubo privatizuoti sklypus regioniniuose draustiniuose, vaizdingose paežerėse ir – juos išparduoti. Ši korupcijos atmaina puikiai suvešėjo ežerais nusagstytoje Utenos apskrityje. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus istorija kaip ežeras atspindi visos Lietuvos žemės reformą, kurią galima laikyti tobulu sisteminės korupcijos pavyzdžiu. 1995-1997 metais Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio skyrių darbuotojai nieko nedarė ištisais mėnesiais, vilkino žemės reformą. Todėl reforma užsitęsė ligi šiol. Tarnautojų atlyginimams išleista šimtai milijonų litų, o jie vis skundžiasi, kad žemei tvarkyti trūksta pinigų ir nežinia, kada jų užteks. Tarnautojai ir nenori reformos baigti, nes tada bus atleisti ir iš tarnybos. Tokios viešos tinginystės galima pamatyti ir daugelyje kitų įstaigų. Beveik niekad nesusirinkdavo į posėdžius visi Seimo nariai, kartais ir gana svarbius įstatymus priimdavo tik trečdalis ir dar mažesnė dalis Seimo narių.

Korupcija žiniasklaidoje: skaidrumo problema
|

Korupcija žiniasklaidoje: skaidrumo problema

Tema “Korupcija žiniasklaidoje” skamba dviprasmiškai. Viena vertus ši tema įpareigoja kalbėti apie žiniasklaidą kaip apie vieną iš efektyviausių antikorupcinių įrankių, kurie viešai kalba apie tokius negatyvius valdininkavimo aspektus kaip kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, įgaliojimų viršijimas – visas tas veikas, kurios Lietuvos Baudžiamajame kodekse įvardijamos kaip “Nusikaltimai valstybės tarnybai”. Tačiau yra ir kitoks šios temos aspektas, kuris vargu ar gali būti reglamentuotas baudžiamaisiais įstatymais, ir kuris suponuoja korupcijos supratimą ne tik teisiniame, bet ir platesniame politiniame moraliniame diskurse. Čia korupcija suprantama kaip valdžios liga, jos veiklos neskaidrumo, žemo jos atstovų profesinio bei moralinio lygio išdava. Tokiame kontekste korupcijos tema gali būti siejama ir su ketvirtosios valdžios fenomenu: ar visada žiniasklaida teisingai panaudoja savo simbolinę galią, ar visada jos veiksmai atitinka pilietinės visuomenės interesus? Kitaip tariant, ar mes neidealizuojame žiniasklaidos kaip efektyvaus ginklo prieš valdininkų korupciją, manydami, kad šis demokratijos sargas (watchdog) negali būti šeriamas iš svetimų rankų, arba turėti savų privataus pobūdžio interesų? Pabandykime aptarti šiuos aspektus.

R.Paksui laisvės gynėjo akibrokštas – ir Prezidentūroje
|

R.Paksui laisvės gynėjo akibrokštas – ir Prezidentūroje

Laisvės gynėjų dienos proga prezidentas Rolandas Paksas daugiau šimtą Lietuvos piliečių apdovanojo Sausio 13-osios atminimo medaliais, tačiau iškilmingoje ceremonijoje neišvengė ir vieno iš apdovanotųjų demaršo. Prezidento dekretu medaliai iš viso suteikti 127 asmenims, dviem iš jų po mirties, 1991 m. sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Per apdovanojimų įteikimo ceremoniją Prezidentūroje paskelbus kauniečio Viktoro Kaminsko pavardę, šis, atsistojęs iš savo vietos, pareiškė, kad apdovanojimas “yra per daug garbingas, kad galėčiau paimti jį iš apsimelavusio ir meluojančio prezidento rankų”. “Manęs žuvusieji nesuprastų”, – sakė V.Kaminskas ir pridūrė paimsiantis medalį bendra tvarka. Ceremoniją vedęs Prezidentūros kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas replikavo, kad tokiu atveju reikėjo neateiti į apdovanojimų ceremoniją.

“Žemėtvarkininkų skandalas” virsta farsu
|

“Žemėtvarkininkų skandalas” virsta farsu

Ką daro nusikaltėlis, jeigu jis yra priremiamas su įkalčiais? Ką jis daro tada, kai neįmanoma pasislėpti, o išsisukinėti nebepavyksta? Teisingai – jis visą “reikalą” stengiasi padaryti dar labiau sudėtingesniu. Bado pirštais į kairę ir į dešinę: kad visi aplinkui yra tokie pat aferistai, kaip ir jis pats (gal dar baisesni), kad yra krūva įvairiausių nenumatytų aplinkybių, kad jis yra situacijos ar viso laikmečio auka ir t.t. Ir jeigu kiti tuo patiki, reiškia, kailis liks sveikas. Niekam neužteks kantrybės tyrimo pradėti iš naujo. Panašiai pasielgė pareigūnai, bandę aiškintis žemėtvarkininkų skandalą. Pasirodo, visa Lietuva vogė žemę. Na, bent jau visas šalies elitas. Sudarant sklypininkų sąrašą, ko gero, nebuvo praleista nė viena žinoma pavardė. Šiems belieka aiškintis, teisintis, gintis – nuo to aferistams tik geriau. Jiems galima patylėti, išvengti išskirtinio žiniasklaidos dėmesio, skėsčioti rankomis ir suslėpti galus, pagaliau. Jiems galima tikėtis, kad žurnalistams ir politikams ši tema atsibos.

Kas laimi, kas pralaimi?
|

Kas laimi, kas pralaimi?

“Tai ne Prezidentūros skandalas, tai valstybinis skandalas. Teisiųjų šiame skandale nėra. Arba mes jį įvertinsime ir iš to pasimokysime, arba ES būsime tik pilka molio masė” – ELTA paklaustas atsakė žymus Lietuvos politikas, centristų steigėjas, buvęs įtakingas bene trijų Lietuvos seimų narys, visada savarankiškai mąstantis Romualdas Ozolas. Už šį skandalą atsakingas elitas, toliau samprotauja jau į pensiją pasitraukęs valstybininkas. O elitas, pagal jį, tai politinis ir finansinis valdantysis sluoksnis, kuriame politikai papirkinėjami ir tarnauja, o kapitalistai, be moralinių stabdžių perka viską: žmones, medžiagas, dvasią vieninteliam tikslui – gausinti savo kapitalui. Ir taip turbūt yra. Lietuvos laisvėjimo bangos viršūnėje plaukęs ir vienas iš nedaugelio ja asmeniškai nepasinaudojęs, dėl to ir neturtingas likęs, Romualdas Ozolas šios tikrovės negali nežinoti. Tad ir pridėtinis klausimas jam, ar tokia pilka molio masė Lietuva nėra dabar – ir dar ne gryno, bet prišiukšlinto molio, kuris nė savo paskirčiai nebeatitinka?

Maišatis Tęsiasi
|

Maišatis Tęsiasi

Įtakingas britų savaitraštis “The Economist” paskelbė staipsnį apie Prezidentūros skandalą Lietuvoje. Jis svarbus tuo, kad patvirtina tarptautinės Lietuvos izoliacijos faktą, kurį atkakliai neigia pats Rolandas Paksas. Pateikiame Jums The Economist, sausio 8 – 15 d., 2004 straipsnio vertimą. Vargu ar galėtum pavadinti Lietuvą bananų respublika: šiuo metu didesnė krašto dalis padengta storu sniego sluoksniu. Tačiau kuo ilgiau jos Prezidentas Rolandas Paksas laikosi įsikibęs savo posto, tuo labiau kenčia krašto reputacija. Lietuva, besiruošianti stoti į Europos Sąjungą ir NATO, nusipelno geresnio. Parlamentinis tyrimas priėjo išvados, kad Prezidentas, anksčiau buvęs Lietuvos Ministru Pirmininku, prieš metus pradėjęs eiti savo pareigas, buvo apsuptas patarėjų, piktnaudžiavusių savo aukštomis pareigomis ir susijusių su organizuotais nusikaltėliais. Gruodžio mėnesį Lietuvos Seimas ėmėsi apkaltos proceso, kuris veikiausiai vystysis lėtai. Apkaltos proceso pabaigoje apkaltos komisija , kurią sudaro Seimo nariai ir teisininkai, turės pateikti išvadas, kurias peržiurės Konstitucinis Teismas. Galutinis balsavimas, pasak artimo apkaltos komisijai žmogaus, įvyks “ne anksčiau kaip kovo ar balandžio mėnesiais”.