Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila antradienį pateikė pareiškinius dokumentus tapti kandidatu į Lietuvos prezidentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Z. Vaišvila pareiškė apsisprendęs kandidatuoti savaitgalį, kai išgirdo apie partijų keliamus kandidatus. „Deja, neatsirado nepriklausomo nepartinio, biografijos faktų neslepiančio, žmones telkiančio pretendento į šį atsakingą postą, – sakė Z. Vaišvila. – Nepalikti žmonėms jokios alternatyvos yra neatleistina. Matau, kas susirikiavo ir matau, kad, deja, niekas neatstovauja Sąjūdžio vertybių. Esu vienas iš tų, kurie iškovojo Lietuvos nepriklausomybę. Jaučiu už tai atsakomybę“. Anot jo, „sistemos jau skelbiama rinkimų nugalėtoja“ eurokomisarė Dalia Grybauskaitė yra „žmogus iš niekur“. „Ji gina visai kitas vertybes. Ji negali atstovauti tų lūkesčių, kurie Sąjūdžio skelbti, bet taip ir neįgyvendinti. Kažkuria prasme ji – žmogus iš niekur. Žmogus, kuris nutyli savo biografijos faktus. Tai keista. Todėl ramia sąžine manau, kad turi būti alternatyva“, – teigė būsimas kandidatas. Z. Vaišvila pripažino, kad prezidentu tapti nebūtų ryžęsis, jai Tėvynės Sąjunga būtų iškėlusi Vytauto Landsbergio kandidatūrą. „Jei Vytautas Landsbergis būtų kėlęs savo kandidatūrą būčiau nuoširdžiai jį parėmęs“, – teigė Z. Vaišvila. Dabar sąjūdietis nusprendė savo kandidatūrą išsikelti savarankiškai, be Sąjūdžio paramos. Jis pats savo lėšomis susimokėjo 11, 6 tūkst. litų užstatą, rinkimų kampaniją taip pat ketina vykdyti iš asmeninių lėšų.

Lietuvos Respublikos kariuomenei – 90 metų, Tautiškai giesmei – 110 metų, Vincui Kudirkai – 150 metų. Tautos Dainiaus Varpas pakėlė Lietuvą, jo žodis Varpui ir Tautai buvo tiesus ir aiškus: Skambink per amžius vaikams Lietuvos. Tas laisvės nevertas, kas negina jos. Ir 1863 metų sukilėliai, ir Vincas Kudirka, ir 1918 metų savanoriai, ir pokario partizanai žinojo, kas yra Lietuva ir laisvė. Sąjūdis prieš 20 metų Tautai suteikė viltį, Kovo 11-ji ją paskelbė Lietuvai ir pasauliui. Tačiau reikėjo, kad pasaulis pripažintų Lietuvos Respubliką, o pripažinus – ir apginti mūsų Tėvynę. Gintaro Žagunio, Artūro Sakalausko, Medininkų, Sausio 13-osios aukų sąrašas būtų nesibaigęs, jei ne Tautos ir Jūsų, savanoriai, prisiekusių 1991-ųjų sausyje ir lemtingą naktį likusių Aukščiausioje Taryboje, apsisprendimas. Kariuomenės atkūrimą, Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės išrinkimą 1991 m. sausio 13-osios naktį nulėmė Jūsų ryžtas ir bendra mūsų valia – sausio 17-ąją Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos įstatymą, nulėmusį mūsų kariuomenės atkūrimo pradžią. Dėkojame Jums ir sveikiname su švente! Gerbkime ir ginkime Lietuvos laisvę, būkime jos verti!

Zigmas Vaišvila, vienas ryškiausių Sąjūdžio veikėjų, buvęs vicepremjeras ir VSD vadovas, sako žinąs, kas Valstybės saugumo departamente sukėlė dabartinę krizę. “Manau, kad visi tai supranta. Nuo įkūrimo dienos politikai šiai žinybai bandė daryti įtaką. Dabartinė situacija – to rezultatas”, – sakė buvęs VSD vadovas. Iš spaudoje paskelbtų faktų ir pasisakymų jis susidarė įspūdį, kad atskiriems saugumo darbuotojams politikai įtaką daro iki šiol. 1991 metais prie VSD vairo stojęs politikas tikina, kad situacija nesikeičia keliolika metų. “Jei bandai ką nors keisti, esi pakeičiamas”, – kalbėjo Z.Vaišvila. 1991 metais VSD taip pat buvo ištikusi krizė. Po tragiškų Sausio įvykių VSD padalinių vadovai kreipėsi į tuometinį Ministro Pirmininko pavaduotoją. Jie išreiškė susirūpinimą, kad VSD nevykdo savo funkcijų. Z.Vaišvila sutiko imtis atsakingų pareigų. Fiziko išsilavinimą turintis Z.Vaišvila neabejojo, kad jam užteks žinių vadovauti VSD. “Seime dirbau komisijose, kurios kontroliavo saugumo tarnybų veiklą, turėjau patirties”, – Z.Vaišvila neigia pastebėjimus, kad VSD problemos prasidėjo dar tuomet, kai žinybai vadovauti skirti ne šios srities profesionalai, bet politikai. Daugelis pirmųjų VSD darbuotojų buvo priversti palikti saugumą. Z.Vaišvila mano, kad kadrų kaitą lėmė ne vien profesinės darbuotojų savybės. Palikęs politiką, Z.Vaišvila paniro į verslą. 1997 metais tapo “Parex lizingo” valdybos pirmininku, bet buvo priverstas skandalingai palikti šį postą.

SIA “Parekss lizings” kreipėsi į Vilniaus m. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių prašant UAB “Parex lizingas” vadovui Zigmui Vaišvilai iškelti baudžiamąją bylą pagal tris LR Baudžiamojo kodekso straipsnius – “Turto iššvaistymas” (LR BK 184 str. 2 dalis), “Skolininko nesąžiningumas” (LR BK 208 str. 2 dalis) bei “Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas” (LR BK 204 str. 1 dalis). Vadovaujant Zigmui Vaišvilai UAB “Parex lizingas” vykdė sandorius, kurių metu buvo įsigyjamas ir nuostolingai parduodamas bendrovei priklausantis turtas. 2002 m. Z. Vaišvila vienasmeniškai sudarė sandorį, kuriuo perleido 100 proc. UAB “Parex lizingas” valdytų dukterinės įmonės UAB “Oruva ir Ko” akcijų už 10 000 JAV dolerių kainą, kai tuo tarpu vien per 2002 m. UAB “Oruva ir Ko” įsigijo turto už 9 mln. litų. Atskirais sandoriais, už beveik 7 mln. litų sumą, iš bankrutuojančios AB “Oruva” buvo įsigyta įvairaus kilnojamojo turto, visiškai nereikalingo pagrindinei UAB “Parex lizingas” veiklai (finansinio tarpininkavimo) vystyti. Šie sandoriai, gerokai sumažinę bendrovės apyvartines lėšas, akivaizdžiai viršijo normalią ūkinės veiklos riziką ir apsunkino normalią bendrovės ūkinę veiklą. Buvęs UAB “Parex lizingas” administracijos vadovas, žinodamas apie didelius UAB “Parex lizingas” skolinius įsipareigojimus viršijančių 30 mln. litų, sudarinėjo turto pirkimo bei pardavimo sandorius su kitais juridiniais asmenimis be akcininkų, valdymo organų sutikimo, šiais veiksmais padarydamas didelę turtinę žalą.

Mokslų akademijoje antradienį vykusioje konferencijoje “Ekstremali Lietuvos energetikos būklė” energetikos specialistai ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai vėl sugrįžo prie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Pasak konferencijos pirmininko dr. Zigmo Vaišvilos, IAE darbo pratęsimas yra vienintelė alternatyva. “Elektros energijos kaina 2010 m. Lietuvos vartotojui gali padidėti iki 100 proc. Yra pagrįstų abejonių dėl kitų elektrinių patikimumo ir katilų techninės būklės”, – sakė Z. Vaišvila. Pasak Z. Vaišvilos, Lietuva turėtų ginti savo interesus civilizuotai. “Visų pirma reikėtų kreiptis į šalis nares dėl Stojimo sutarties pakeitimo. Turime nedelsiant pradėti ruoštis ir nacionalinio intereso gynybai Europos Teisingumo Teisme”. Pasak mokslininkų, energetikos specialistų, IAE darbo pratęsimą svarstyti verčia objektyvios priežastys: ekonomikos krizė, sunkiai prognozuojamos kuro kainos, vis dar nenutiesti transeuropiniai elektros tiltai ir didėjanti priklausomybė nuo gamtinių dujų. Galimus Lietuvos energetikos problemų sprendimo būdus vardinę konferencijos dalyviai minėjo tarpsisteminių jungčių įrengimą, stabilaus esamų jėgainių darbo užtikrinimą bei nepertraukiamą kuro importą iš trečiųjų šalių. Pasak energetikos specialistų, jau 2010 metais, uždarius IAE, Lietuvą ištiktų energijos deficitas.