Partijos

Seimas nebeturėtų dar kartą keisti Liustracijos įstatymo, kad būtų dar vieneriems metams pratęstas buvusių sovietų KGB bendradarbių prisipažinimo terminas, mano Liberalų ir centro sąjungos valdyba. “Politikai vieną kartą ir visiems laikams turėtų liautis spekuliuoti KGB bendradarbių “savanoriškais” prisipažinimais. Lengvabūdiškai pamirštama, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas buvo priimtas prieš 7 metus. Todėl kas iš tiesų norėjo prisipažinti slapta bendradarbiavęs su sovietų spec. tarnybomis – tas tam turėjo pakankamai laiko. Juo labiau, kad prisipažinimo terminas, kartą jau buvo pratęstas.“ , – teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Liberalų ir centro sąjungos valdybos nuomone, vėl valstybės vardu tariamai belstis į čekistų sąžinę, už “savanorišką” prisipažinimą, žadant anonimiškumą yra veidmainiška, jau vien dėlto, kad valstybė yra pradėjusi skelbti bei paviešinusi kelias dešimtys neprisipažinusių KGB bendradarbių pavardžių, o su kai kuriais iš jų, dėl to bylinėjamasi teismuose. Liberalcentristų manymu, politikai nebeturėtų dar kartą jaukti liustracijos proceso bei laužyti sistemos – pagal ją valstybė, savanoriškai ir per numatytą terminą prisipažinusiems KGB bendradarbiams, garantavo anonimiškumą, o to daryti nepanorusiems asmenims priminė apie jiems gresiantį išviešinimą.

Dauguma Seimo narių ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai ir paprasčiausiai nepasitiki Lietuvos piliečių sąmoningumu, taip Seimo nenorą suteikti galimybę žmonės tiesiogiai išsirinkti merus, įvertino Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. “Dauguma į Seimą išrinktų partijų atstovai šiandien dar kartą parodė dėl ko žmonės nepasitiki partijomis. O taip yra todėl, kad skiriasi politikų pažadai ir darbai. Beveik visos partijos prieš rinkimus yra deklaravusios, kad sieks įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau kai reikia balsuoti už konkretų, tokią nuostatą įteisinantį įstatymą, elgiamasi priešingai. Tad belieka konstatuoti, kad daugelis politikų tiesiog bijo suteikti žmonėms galimybę tiesiogiai išsirinkti vietos bendruomenių lyderius”, – mano Algis Čaplikas.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Rimantas Remeika yra įsitikinęs, jog būtina kuo skubiau taisyti Švietimo įstatymą, kad ir taip nedidelį atlyginimą uždirbantys mokytojai, nebūtų verčiami už savo pinigus pirkti, normaliam mokymo procesui reikalingų priemonių.
“Vieša paslaptis, kad valstybė šiuo metu mokykloms skiria pinigų tik tiek, kiek reikia vadinamajam “mokinio krepšeliui” finansuoti. Kitoms išlaidoms – popieriui, tušinukams, sąvaržėlėms, kreidai, pinigų nebelieka. Ką jau bekalbėti apie atrodytų akivaizdų dalyką, jog mokytojui būtina paskambinti ir pasikalbėti su mokinių tėvais. Deja, iki šiol valstybė nenumato jokių kompensacijų už realias ir vis didėjančias mokytojų išlaidas”, – teigia parlamentaras R.Remeika. Atsižvelgdamas į egzistuojančią ydingą praktiką, kuomet mokytojai iš savo pinigų faktiškai finansuoja mokymo procesą, liberalcentristas įregistravo pasiūlymus, į šiuo metu Seimo svarstomą Švietimo įstatymą, pagal kuriuos minėtos mokytojų išlaidos yra pripažįstamos mokymo lėšomis ir yra atitinkamai kompensuojamos iš biudžeto.

“Saulėtekio slėnio” Vilniuje idėja – inovacijų ir technologijų parkas su inkubatoriumi, orientuotas į žinių ekonomikos įmonių plėtrą, siekiant padidinti regiono universitetų, mokslo bei verslo konkurencingumą, sudaryti prielaidas mokslinėms idėjoms tapti verslu – gimė prieš penkerius metus. Komplekse ketina įsikurti juridinės, tarptautinio verslo, marketingo, reklamos kompanijos, teikiančios paslaugas įmonėms, ypač pradedančioms veiklą inkubatoriuje, numatomi kiti infrastruktūros elementai – viešbutis, restoranas, kelionių kompanija, konferencijų centras. “Saulėtekio slėnio” atsiradimas suteiktų galimybę pritraukti lėšų universitetų plėtrai reikalingos infrastruktūros – pastatų, laboratorijų, auditorijų ir pan. – kūrimui. Entuziastų ir Vilniaus mero Artūro Zuoko puoselėjama idėja, atrodo, tampa kūnu. Š. m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, premjeras Gediminas Kirkilas, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis ir Seimo narys Andrius Kubilius lankėsi “Saulėtekio slėnyje” ir “Visorių-Santariškių slėnyje”, kur susipažino su jų plėtros planais, aptarė svarbius klausimus. Politikai drauge su mokslo ir aukštųjų technologijų verslo atstovais sutarė, kad šių žinių ekonomikos branduolių plėtrai būtinas nacionalinės svarbos projektų statusas. Tokį sprendimą, premjero teigimu, Vyriausybė žada svarstyti pačiu artimiausiu metu.

Daugelis politikų ir partijų ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai, įsitikinęs Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad viešumoje ne kartą įrodinėję, kad būtina imtis konkrečių žingsnių, kad būtų įstatymiškai įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, galiausiai Seimo nariai balsuoja taip, kad šis klausimas net neįtraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę. “Tokiais veiksmais daugelis šio Seimo parlamentarų ir toliau rodo visišką nepagarbą Lietuvos žmonėms, lengva ranka užmiršdami savo pačių dalytus pažadus. Apmaudu, kad aiški ir suprantama tiesioginių merų rinkimų idėja pavirto dar viena politinių spekuliacijų ir intrigų vieta”, – teigia Algis Čaplikas. Liberalcentristo manymu, politikų dviveidiškumas ir intrigos neleistinai vilkina savivaldos reformą. “Nepaisant dirbtinių kliūčių, nuosekliai pasisakėme, pasisakome ir pasisakysime už savivaldos teisių didinimą ir darysime viską, kad galų gale būtų realizuota idėja, suteikti galimybę vietos bendruomenėms tiesioginiai išsirinkti savo miestų vadovus”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos seniūnas Algis Čaplikas.