| |

Liberalcentristai prašė Prezidento paramos dėl esminių permainų partijų finansavimo sistemoje

Šiandien susitikę su Prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariai dar kartą kreipėsi į šalies vadovą prašydami paramos kompleksiniam Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo projektui. Liberalcentristų su partneriais pateiktų pataisų tikslas – maksimaliai išskaidrinti partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą. Šio tikslo siekiama panaikinant galimybę juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, sumažinant fizinių asmenų paramos partijoms dydį bei visiškai uždraudžiant politinę reklamą per televiziją, kartu suteikiant galimybę gyventojams pasirinktai partijai skirti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. “Vieša paslaptis, kad daugiau nei 2/3 partijos rinkimų kampanijos lėšų “suvalgo” TV reklamų gamyba ir transliavimas. Kasmet vis labiau didėjančios išlaidos TV reklamoms, skatina populistines, vienadienes partijas slėpti realius transliacijų kaštus, o tai rodo, kad politinė reklama tampa tiesiogiai susijusi su korupcija.”, – susitikime su šalies vadovu pastebėjo Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Raimundas Palaitis. Liberalcentristų įsitikinimu, uždraudus daugiausia išlaidų partijoms kainuojančią TV reklamą, būtų galima atsisakyti ir paramos iš verslo, paliekant vien tik biudžetinį partijų finansavimą.

| |

Liberalcentristai ragina Prezidentą ryžtingai spręsti aplink VSD sukurtas problemas

Nuosekliai laikydamiesi principinės pozicijos, jog svarstant su Valstybės Saugumo departamentu susijusius klausimus reikia vadovautis dalykiškumu ir nacionalinių šalies interesų viršenybe prieš bet kokius kitus problemos tyrimo aspektus, liberalcentristai ragino panašios pozicijos laikytis ir šalies vadovą. “Nuolat pakurstoma ir vis labiau emociškai kaitinama atmosfera aplink VSD neprisideda prie racionalių problemos sprendimo būdų. Prezidentas turi parodyti visą savo patirtį ir išmintį, kad šios išskirtinės bei ypatingos institucijos veikla kuo skubiau būtų stabilizuota. Metas ryžtingai stabdyti prieš VSD nukreiptą politinę psichozę”- įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. Liberalcentristai mano, kad laikas apmąstymams ir analizei išseko, todėl ragina šalies vadovą kuo skubiau pareikšti aiškią ir tvirtą poziciją bei imtis konkrečių žingsnių sprendžiant šią problemą.

A.Zuokas: Kodėl Seimo nariams “griūva dangus”?
| |

A.Zuokas: Kodėl Seimo nariams “griūva dangus”?

“Mesijų vaidmenį sau jau seniai pasiskyrę konservatoriai, nori visą Seimą paversti įsibaiminusiu pasakų katinėliu, kuriam ant uodegos nukritęs lapas yra paverčiamas griūvančiu dangumi”, – teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas, vertindamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias į vietos valdžią negali būti renkamas, apkaltos proceso tvarka pareigų netekęs Prezidentas, Seimo narys ar teisėjas. “Net ir bandant pateisinanti įstatymų spragas neva taisančius pataisų rengėjus, vis tiek niekaip nepaslepiamos, prieš vieną žmogų kyšančios baimės ausys. Niekaip nesuprantu, kam reikia visuomenę sąmoningai klaidinti apie dar vieną menamą, “elito” – įstatymų leidėjų – baimę dėl galimo nušalintojo prezidento kandidatavimo savivaldos rinkimuose. Jeigu įstatymai leidžia į savivaldybę būti išrinktiems Lietuvos pilietybės neturintiems, bet nuolat šalyje gyvenantiems užsieniečiams, tai kodėl tokią teisę norima atimti iš vietinių? Galų gale jeigu šioje situacijoje įžvelgiama problema, dėl jos galima kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant išaiškinimo”, – pažymi A.Zuokas. Liberalcentristų lyderio įsitikinimu, konservatorių peršamos pataisos dirbtinai kuria politines aistras ir “štampuoja” galimus “fantominius priešininkus”, kuriuos neva tik jie, konservatoriai, vieni ir tegali sustabdyti bei įveikti.

| |

A.Čaplikas: mišri savivaldybių tarybų rinkimų sistema kurs prielaidas korupcijai

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nuomone, Seimui pasiūlyti įstatymų projektai, kuriais norima pakeisti šiuo metu veikiančią proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, mišria rinkimų sistema, skatins ne gyventojų aktyvumą ir pilietiškumą, o greičiau politinę korupciją. “Pritarus siūlomiems rinkimų sistemos pakeitimams, mažesnį rinkėjų skaičių turinčiose savivaldybėse, tarybos nariu galėtų būti išrinktas, vos kelias dešimtis balsų gavęs kandidatas. Šiuo atveju, akivaizdžiai kuriamos prielaidos laimėti ne patraukliausių idėjų turinčiam, o turtingiausiam, daugiausiai save išsireklamuoti galinčiam, kandidatui”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristo nuomone, siūlomos pataisos be kita ko nestiprina ir taip ne pačius geriausius laikus išgyvenančios partinės sistemos. Be to pagrįstų abejonių kelia rinkimų sistemos keitimas likus mažiau nei pusei metų iki savivaldybių tarybų rinkimų. Nesugebantys būti nuoseklūs politikai vėl painioja ir klaidina rinkėjus. Lengva ranka pamirštama, kad beveik visos partijos, prieš keletą metų žadėjo, kad bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, tačiau šis įsipareigojimas jau pamirštas ir vėl puolama prie naujos panacėjos.

| |

Seimas politiko akimis

Atėjęs į Seimą pradžioje patyriau lengvą “šoką”. Pasitvirtino abejonės, kad dabarties Seimas nėra ta vieta, kur politikai vadovaujasi vien savo įsitikinimais, tiesa ir sąžine. Jame susiklostė taisyklės, kai nelieka vietos moraliai politikai. Dažniausiai iš kelių blogybių pasirenkama mažesnioji. Didesnioji Seimo narių dalis yra valdoma politinės konjunktūros ir ne visada atsižvelgia į savo ar savo partijos idealus. Partijų programos yra mimikrinės (supanašėjusios), praradusios ideologinį tapatumą. Nedaug kuo skiriasi, tarkime, liberalių partijų programos, beveik vienodos kairiųjų ir dešiniųjų partijų socialinės programos, mokesčių sistema ir kita. Rinkėjas atskiria partijas tik pagal jų lyderius (lyderių partijos). Žiniasklaida jas vadina lyderių vardais ir lyderiams sudaro išskirtines galimybes reklamuotis. Visuomenė kitų iškilesnių ir gabesnių partijos veikėjų praktiškai nemato ir negirdi. Nuolatinis tų pačių veidų ir kalbų vaizdinys didina nepasitikėjimą ir visuomenės depresiją. O koks nuostolis partijai, jei lyderiai įkyrėję ir nesimpatiški? Seime juntamas svarbių postų godulys. Ketvirtadalis parlamentarų yra „politiniai turistai“, nes yra perbėgę į naujai susikūrusias partijas ar kitas frakcijas. Juos vilioja aukštesni postai, priimtinesni komitetai. Ar perbėgėliai gali atstovauti juos į Seimą rinkusiems rinkėjams? Senbuviai Seimo nariai iš anksčiau yra suradę nišas politinės veiklos erdvėje.

| |

L. Andrikienė: Vyriausybei diplomatinių šypsenų neužteks

Šią savaitę pasaulio naujienų agentūros išplatino informaciją, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė 180 valstybių bendrojo vidaus produkto 1 gyventojui prognozes 2006 ir 2007 metams (Delfi, LETA). TVF studijoje tvirtinama, kad pagal šį rodiklį (BVP 1 gyventojui skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą) 2006 m. Latvija jau nebebus vargingiausia ES valstybė, ji aplenks Lenkiją: 2006 metais Latvijos BVP 1 gyventojui sudarys 13 884,60 JAV dol., o Lenkijos – 13 797,20 JAV dol. Tuo tarpu Lietuvai 2006 m. prognozuojamas 15 442,90, Estijai – 17 802,20 JAV dolerių bendrasis vidaus produktas 1 gyventojui pagal perkamosios galios paritetą. Palyginimui 2006 m. Rusijos BVP 1 gyventojui – 11 904,30 JAV dol. Pažymėsiu, kad perkamosios galios paritetai (PGP) – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursai, pašalinantys kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžiantys atlikti realius palyginimus (žr. paaiškinimus komentaro pabaigoje). O 2007-iesiems metams TVF prognozės atrodo taip: Latvija – 15 061,50; Lietuva – 16 756; Estija – 19 243 JAV dol. Tarp 180 valstybių, kurios minimos TVF studijoje, pirmauja Liuksemburgas – 72 854,30 JAV dol. 1 gyventojui, antroje vietoje – Norvegija (44 341,90 JAV dol.), trečioje – JAV (43 236,10 JAV dol.). Pirmajame dešimtuke taip pat yra Airija, Islandija, Danija, Kanada, Honkongas, Austrija ir Šveicarija.

| |

Skelbdama kovą privilegijoms – valdančioji koalicija pati jas didina

Naujosios sąjungos(socialliberalų) frakcijos narys Algirdas Monkevičius teigia, kad valdančioji koalicija, taisydama Seimo statutą užuot siekusi stabilumo valstybėje, sprendžia savo problemas susijusias su įtakos ir postų dalybomis.. Pasak socialliberalo, deklaruodama kovą su privilegijomis valdančioji koalicija jas tik didina. Tai akivaizdu, vietoje buvusių penkių Seimo pirmininko pavaduotojų įteisinant šešis, nors iki šiol buvo paskirti tik keturi, kurių visiškai užteko. Pasak Naujosios sąjungos(socialliberalų) frakcijos narės Nijolės Steiblienės jai sunkiai sekėsi išsiaiškinti ką už ką buvo atsakingi dabartiniai Seimo pirmininko pavaduotojai. ir ką jie nuveikė. Išskyrus A.Pekeliūną, kuris, pasak Steiblienės ,,buvo atsakingas už kanceliariją, restoraną ir garažą, kitų funkcijos labai miglotos. Aiškios tik privilegijos, kurias turės du nauji Seimo pirmininko pavaduotojai. Kaip ir dabartiniams pavaduotojams jiems bus skiriama maždaug po 1,5 tūkstančio litų reprezentacinėms išlaidoms, po 600 litų telefonų pokalbiams ir personalinė mašina su vairuotoju. Seimo narė teigia, jog įteisinęs šešis Seimo pirmininko pavaduotojus parlamentas kartu turėtų atsižvelgti ir į jos pasiūlymus mažinti jų privilegijas, išskyrus Seimo pirmininko ir jo pirmojo pavaduotojo.

| |

Valstiečiai liaudininkai prašo nuolaidų nuo stichijos nukentėjusiems žemdirbiams

Lietuvos Valstiečių liaudininkų sąjungos Valdyba kreipiasi į kaimiškų rajonų savivaldybių Tarybas, merus ir žemės savininkus, prašydama padėti žemdirbiams, sausrai ir liūtims šiais metais nualinus derlių. Valstiečių liaudininkų sąjungos Valdyba prašo savivaldybių Tarybas pagal galimybes atleisti žemdirbius nuo žemės mokesčio, arba sumažinti šią prievolę. Valdyba kreipiasi ir į visus žemės ūkio paskirties žemės savininkus, nuomojančius žemę jos naudotojams žemdirbiams, prašydama pagal galimybes sumažinti žemės nuomos mokestį, arba bent atidėti mokėjimo terminus, kol žemdirbiai gaus kompensaciją dėl gamtos stichijos padarinių.

| |

P.Auštrevičius: kada sulauksime biurokratijos saulėlydžio?

Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderį, Seimo narį Petrą Auštrevičių nustebino žinia, kad valstybės įstaigose šiuo metu yra apie 5 tūkstančius laisvų etatų. „Savotiška rutina jau buvo tapę Vyriausybės sprendimai karts nuo karto dar keliomis dešimtimis ar keliais šimtais padidinti valdininkų armiją, nors, kaip pasirodė, jos rezervas ir taip milžiniškas”, – teigia P.Auštrevičius. „Prieš porą savaičių apsilankęs pas prezidentą, Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas žadėjo imtis valstybės institucijų pertvarkos biurokratinių procedūrų mažinimo linkme. Raginame premjerą nedelsiant susirūpinti ir etatų mažinimu”, – sako politikas. Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovo nuomone, Vyriausybė turėtų ne raginti valstybės įstaigas kuo greičiau užpildyti laisvus etatus, bet imtis ryžtingų priemonių ir nereikalingus panaikinti. Tuo pačiu P.Auštrevičius ragina ministrų kabinetą nedelsiant grįžti prie „Saulėlydžio” komisijos idėjos. „Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi „optimizuoti viešojo administravimo sistemą”. Kol kas susidaro įspūdis, jog optimizavimą valdantieji suvokia kaip tolesnę biurokratijos plėtrą. Raginame premjerą nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų panaikinti ne tik neužpildyti etatai, bet ir peržiūrėta visa valstybės institucijų veikla, įvertinant jų darbo rezultatus ir aparato dydį. Net neabejojame, kad apkarpius išsikerojusį biurokratinį krūmyną bus sutaupytas ne vienas šimtas milijonų mokesčių mokėtojų litų”, – pažymi P.Auštrevičius.

| |

P.Auštrevičius: partinės ambicijos negali būti tenkinamos Konstitucijos sąskaita

Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius atmeta valdančiosios mažumos atstovų priekaištus, esą įstatymų pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus, opozicija priešinosi neatsižvelgdama į rinkėjų lūkesčius. „Užuot ieškoję kaltų, valdantieji turėtų patys sau ir visuomenei pripažinti, kad jų pasiūlyta reforma tebuvo bandymas pelnyti pigių politikinių dividendų apgaunant rinkėjus bei paminant Konstituciją. Tokie mėginimai iš anksto buvo pasmerkti žlugti”, – pažymi politikas. „Pagal socialdemokratų siūlomą „pseudoreformą”, gyventojai nebūtų tikri, kad jų balsais išrinktas meras tokiu ir liks – rinkėjų apsisprendimą dar turėtų patvirtinti Taryba. Teikdami tokias pataisas, valdantieji pademonstravo nepasitikintys rinkėjų valia, ir jau vien todėl šiam projektui sunku buvo pritarti”, – sako P.Auštrevičius. Parlamentaras pažymi, jog Lietuvos liberalų sąjūdis pasisako už tiesioginius merų rinkimus, tačiau tvirtai laikosi nuomonės, jog tokios reformos negali būti atliekamos skubotai bei nekreipiant dėmesio į pagrindinį šalies įstatymą.