Radvilos

Z. Kuchovičius rašo XVI a. didžiosios kunigaikštienės –karalienės biografiją, tobulai ,,įsijautęs” tik į savo laiko ir aplinkos moterų elgesį. Anos epochos supratimas, ką tik žuvusios karalienės Elžbietos vietoje atsidūrusios Barboros Radvilaitės nuotaikų ir išgyvenimų suvokimas Z. Kuchovičiui svetimas, nenaudingas, todėl jo ir nėra. Daug autorių: Orzechowskio, Rysinskis, Gornickis, Starovolskis, Okun, Stryjkovskis, Balinskis, Jasnovskis ir kiti apie karalienę Barborą rašo, parodydami jos gerą išauklėjimą, pamaldumą ir santūrumą. Todėl Z. Kuchovičius negalėjo išsiversti, neatvilkęs iš Krokuvos purvyno garsiosios Dianos di Cordona ar kitos panašios rūmų damos ,,titulo” – ,,meretrix magna” (,,didžioji ištvirkėlė”). Jeigu Lenkijoje tokių buvo, tai kaip galėjo nebūti Lietuvoje? Reikia pasistengti, kad Lietuvos ,,džiunglėse” nebūtų gražiau kaip Lenkijos ,,nedžiunglėse”. Tas pat su karalienės Bonos burtininkėmis, rūmų tarnautoja Svinska ir šmeižtų nešiotoju Lobockiu –juos visus ,,perregistruoja” į Radvilų valdas, nors Zavichosto kaštelionaitė Svinska gal nė nežinojo kurioj pusėj Lietuva yra. O apie burtininkėmis susirūpinusią Boną Žygimantas Augustas savo laiške Radvilai Juodajam aiškiai parašė. Kas ką būtų sugalvojęs, esant tokiam priešiškumui, pats Žygimanto Augusto vedybų faktas yra nepaneigiamas kunigaikštytės Barboros dorumo ir jos asmens vertės įrodymas.

Trečiadienį tarp 12.00 val. ir 18.00 val. Radvilų rūmuose, Vilniuje pavogtas 2 tūkst. litų vertės Antano Gudaičio paveikslas. Apie vagystę ketvirtadienį dieną policijai pranešė Radvilų rūmų administracijos darbuotojas. Salė, kur buvo eksponuojamas šis paveikslas, yra prižiūrima nuolat ten budinčių muziejaus darbuotojų. Kitos Radvilų rūmų patalpos yra stebimos vaizdo kameromis. Pamatęs, kad ant sienos nebėra vieno ten kabėjusio paveikslo, muziejaus darbuotojas labai išsigando ir, kaip manoma, todėl vėlai pranešė apie vagystę. “Jam su karjera truputį bus prastai”, – BNS sakė Radvilų rūmų ekspozicijos vedėjas Vytenis Bialopetravičius. Muziejaus darbuotojai savo parašu patvirtina, kad yra atsakingi už jiems patikėtus meno kūrinius. Jubiliejinė A.Gudaičio kūrybos paroda Radvilų rūmuose eksponuojama nuo liepos 6 dienos. Ji veiks iki ruodžio 5 dienos.

Nedaug Lietuvoje tokių ypatingų vietų kaip Salos. Ypatingų dėl daugybės priežasčių. Visų pirma dėl savo istorijos. Ši žemė, visas Rokiškio rajonas – tai Livonijos ir Kuršo pasienis. Viduramžiais tai buvo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio valda, kol Žygimantas Senasis, Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis, apdovanojo šių apylinkių žemėmis savo tolimus giminaičius bei šalininkus. Tokiu būdu, pavyzdžiui, Rokiškio miestas ir jo apylinkės atiteko kunigaikščiams Jonams Krotošinskiams (Iwan i Jan Krotoszyńscy), Panemunėlio apylinkės – Trakų tijūnui Alechnai Fedoravičiui Kšivcai (Olechno Fedorowicz Krzywca), netoli esančios Pakriaunio apylinkės atiteko kunigaikščiui Mykolui Obolenskiui (Michał Oboleński), o Salos ir, kaip rašoma Strijkovskio kronikoje, visa aplinkui esanti žemė su miškais, ežerais bei raistais atiteko Lietuvoje galingai Radvilų (Radziwiłł) giminei. Galingieji Radvilos Salose nieko ypatinga neįžvelgė – jiems labiau patiko gyventi šalia karaliaus Vilniuje, Gardine arba Krokuvoje, nes iš ten buvo patogiau saugoti, galbūt net stiprinti savo giminės poziciją. Mokslininkai istorikai yra įsitikinę, jog Radvilos niekada negyveno Salose, tiktai atvažiuodavo čia pamedžioti.

Penktadienį, liepos 9 d. Trakų pilyje žiūrovai išvys naujai režisuotą spektaklį „Barbora Radvilaitė“, skirtą paminėti karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Naujasis spektaklis, pateisindamas Renesanso laikotarpį, iš kamerinio virs spalvingu reginiu, – teigiama pranešime spaudai. Spektaklio prodiuserės Laimos Bingelytės teigimu, nauja režisūra – tarsi naujas “Barboros Radvilaitės” rūbas, leisiantis pamatyti spektaklį kitokiu kampu. Vytenio Pauliukaičio režisūros dėka “Barbora Radvilaitė” įgavo daugiau renesansiško autentiškumo, kurį suteikia religinės vokalinės muzikos ansamblis ,,Giesmių tarnai”, Renesanso muzikos ir šokių ansamblis ,,Banchetto musicale” bei Vilniaus dvikovės sporto šakų mokyklos fechtuotojai. Pagrindinį “Barboros Radvilaitės” vaidmenį atliks aktorė Eglė Aukštakalnytė, spektakliui parvykusi iš Kenijos. Jos įkūnyta herojė naujame spektaklyje traktuojama naujai – Barbora praranda dalį lyrizmo, nes kovoja ne tik už meilę, bet ir savo vietą visuomenėje.

Baigiami vieno seniausių Lietuvoje išlikusių teleskopų, saugomo Vilniaus universiteto (VU) Astronomijos observatorijoje, restauravimo darbai. Astronomijos observatorijos docentas Jokūbas Sūdžius BNS sakė, kad daugiau nei prieš metus prasidėjęs pirmojo VU Astronomijos observatorijos teleskopo detalių restauravimas turėtų baigtis maždaug po mėnesio. Specialistų vertinimu, šis teleskopas yra unikalus ne tik istoriškumu, bet ir savo medine konstrukcija – visos pagrindinės detalės yra medinės. Pirmuosius teleskopus observatorijai padovanojo Vilniaus krašto didikai. Restauruojamas instrumentas yra pirmasis Astronomijos observatorijos teleskopas, kurį padovanojo didikas Mykolas Radvila.

Buvusių Lietuvos didikų, kažkada turėjusių čia didžiulius dvarus, tariami paveldėtojai niekaip negali užmiršti giminės turtų. Jie kėsinasi į valstybės prižiūrimus, restauruotus dvarus, kuriuose dažniausiai įsikūrę aktyviai veikiantys Krašto muziejai. Austrijoje gyvenanti baronienė Johana von Tyzenhauzen neseniai parašė laišką Lietuvos prezidentui prašydama grąžinti grafų Tyzenhauzų turėtus dvarus ir žemes. Vienas Tyzenhauzų dvaras yra Rokiškyje, kuriame dabar įsikūręs Krašto muziejus. Prieš dvejus metus vilnietė Nadiežda Kazakevičienė parašė laišką Biržų krašto muziejaus “Sėla” direktoriui ir pareiškė, kad yra kunigaikščių Radvilų palikuonė ir norėtų atgauti Biržų pilį. Praėjusią vasarą į Biržus atvažiavo Marijona Tiškevičiūtė, apsireiškusi kaip Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus nesantuokinė duktė. Bendraudama su muziejaus darbuotojais moteris paragino juos kreiptis į ES struktūrinius fondus, kad Tiškevičiaus dvaras būtų restauruotas ir išsaugotas. Iki 1811 metų Biržų pilį valdė Radvilos, o vėliau ji atiteko grafams Tiškevičiams.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekai T.Nievodničanskis padovanojo devynis retus XVII-XVIII amžiaus LDK žemėlapius – Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio, Lietuvos teritorijos žemėlapį po pirmojo Lietuvos-Lenkijos respublikos padalinimo ir kitus. Daugiau nei du mėnesius veikusioje parodoje “Imago Lithuaniae. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai ir dokumentai iš Tomaszo Niewodniczanskio rinkinių” buvo eksponuojama daugiau nei du šimtai unikalių lituanistinių vertybių – 14-19 amžių autentiškų pergamentų, papuoštų valdovų ir didikų antspaudais, ankstyvosios korespondencijos pavyzdžių, retų senųjų žemėlapių, portretinių atvaizdų bei kitos vertingos ikonografinės medžiagos. Lietuvos visuomenei buvo pristatomi tokie unikalūs dokumentai kaip Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės šv.Jadvygos Anžujietės 1387 metais datuojamas privilegijos aktas, Stepono Batoro 1581-ųjų metų privilegija dėl universiteto valdų, du unikalūs Barboros Radvilaitės laiškai giminėms ir kiti dokumentai.