Archives for Lietuva

Istorija

Prūsų Kalba – archajiškiausia indoeuropiečių Kalba

Prūsų Kalba – pusiau gyva. Pasak kalbininko, baltisto, VDU Letonikos centro vadovo profesoriaus Alvydo Butkaus, būtent Prūsų Kalba „yra arčiausiai prokalbės. Jei Prūsų Kalba būtų gyva, jai tektų archajiškiausios indoeuropiečių Kalbos laurai. Dabar jie tenka Lietuvių Kalbai. Ji yra archajiškiausia…
Plačiau >>
Kalba

Priebalsių ir balsių, esmės ir formos, garso ir prasmės Darna Lietuvių senkalbėje

Apie priebalsius esame svarstę kaip apie formos, skvarmõs atstovus lietuviškajame Žodyje; bandėme įspėti, ką jie ar jų tarpusavio sąveika reiškia. O ką reiškia balsė? Slėpinys ir yra, kad balsė nieko nereiškia. Balsės yra grynas garsas. Balsės paskirtis visai kita – suteikti Gyvybę, esmę, pagaliau emociją Žodžio konstrukcijai,…
Plačiau >>
Lietuva

Teritorijos kontrolę perima JAV – Lietuva okupuota

Teroristai Atkreipiame dėmesį, kad dvišaliame susitarime kalbama ne apie NATO, o JAV. Apie tai įspėjome dar prieš metus, kalbėdami apie kai kuriems Lietuvos karo ekspertams (Matoniui) nežinomą JAV įstatymą , kuriame smulkiai išdėstytas JAV veiksmų, įtraukiant Lietuvą į karą su…
Plačiau >>

Skaistos ir Rasos Šventės sąryšis bei „nokti-nykti“ dėsnis Lietuvių Kalboje

Mūsų Kalboje galioja įstabus dėsningumas: visi lietuviški vešlumą - brandą reiškiantys Žodžiai turi savo dvynius-priešpiešas: nokti-nykti, tarpti-tirpti, kūpėti-keipti, lapoti-leipti, gyvėti-geibti, kermėti, (vešėti)-kirmyti, kusti (gyvėti)-kūsti (liesėti), dygti-daigoti (naikinti), stiebtis, stypti-stipti, žydėti-žiedėti (džiūti), krešėti (žydėti)-kriošti, vešėti-vysti, želti-žilti. Labai svarbu, kad šis dėsningumas…
Plačiau >>

Kodėl mes, Homo sapiens, dominuojame pasaulyje?

„Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės išsivystė skirtingi ir yra gimę su tam tikromis kintamomis savybėmis, yra gyvi ir siekia malonumų.“ (1, p. 109) Tai yra į biologijos kalbą išversta Amerikos nepriklausomybės deklaracijos citata: „Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas:…
Plačiau >>
Lietuva

Algirdas Endriukaitis: Kuo buvome, kuo tapome ir kaip neliekame

Bedvasė Lietuvos valdžia sprendžia tik viena ir einamuosius reikalus Lietuvos valstybės institucijos ir realią valdžią turinčios partijos savarankiškai ir patikimai ir iš esmės neformuluoja lietuvių tautos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimo teorinių ir praktinių klausimų apimties laiko erdvėje, trinasi kasdieninėse…
Plačiau >>
Lietuva

Daiva Tamošaitytė: Donelaičio testamentas

Maždaug 1760-1770 metais Tolminkiemyje, Prūsų Lietuvoje, genialus lietuvninkų dvasinis ganytojas, poetas, kompozitorius ir inžinierius Kristijonas Donelaitis toniniu hegzametru rašė keturdalę poemą. Ji per stebuklą išliko ir „Metų“ pavadinimu, kurį suteikė pirmasis jos leidėjas Liudvikas Rėza, tapo lietuvių kalbos bei literatūros…
Plačiau >>
Lietuva

Euromutantai – ūkininkaujančio žurnalisto atsakas Profesoriaus „Referendūmams“ (neiškarpyta versija)

„Lietuvos žiniose“ perskaitęs Vytauto Landsbergio komentarą dėl žemės pardavimo užsieniečiams negaliu tylėti. Kadangi daugiausiai esu praprusęs biologijos srityje, vertinu viską pirmiausiai tuo požiūriu. Tai padeda paprasčiau suvokti aplinką ir geriau joje orientuotis. Kadangi žmogus pirmiausiai gyvūnas, tai žemiški dėsniai jį…
Plačiau >>