Ekonomika

Kodėl lietuviai važiuoja dirbti į Ameriką? Šį klausimą verta užduoti šiandien, kai Seimas ruošiasi priimti naują Darbo kodeksą. Kodekso priėmimas yra svarbus įvykis, nes didžioji dalis Lietuvos gyventojų tiesiogiai dalyvauja darbo santykiuose ir nuo kodekso priklausys žmonių galimybės ir teisinė padėtis. Gal darbas Lietuvoje po kodekso priėmimo taps toks pat geidžiamas kaip ir darbas Ten? Darbo, užimančio vos ne trečdalį žmogaus gyvenimo, reguliavimas yra jautri tema. Nenuostabu, jog dėl būdų, kaip užtikrinti didesnes ir stabilias pajamas bei saugumą darbe visuomenė karštai nesutaria. Bet prieš nagrinėjant kodekso nuostatas ir vertinant, kurlink ir ar į gera jos veda, būtina apžvelgti, ką Lietuvos žmonėms davė iki šiol daug kartų griežtintas darbo reglamentavimas ir beveik prieš metus įvykęs liberalizavimas.

Nuo 2002 metų birželio 1 dienos įsigaliojo nauja buhalterinės apskaitos tvarka privalomuosius patentus įsigijusiems asmenims. Finansų ministerijos atstovai ir verslininkai patentininkai jau seniai svarstė tai, kokius reikalavimus nustatyti patentus įsigijusiems asmenims supaprastintai buhalterinei apskaitai tvarkyti. Atrodytų, patvirtinta tvarka kompromisinė ir turėtų tenkinti abi puses. Tačiau praėjus dešimčiai dienų smulkiausieji verslininkai susirinko išreikšti savo nepasitenkinimo piketuodami prie Seimo. Tarp reiškiamų priekaištų – ir nauja biurokratinė privaloma buhalterinė apskaita.

Sveikatos apsaugos sektoriuje dirbantys žmonės, o svarbiausia šio sektoriaus teikiamomis paslaugomis besinaudojantys gyventojai, atrodo, jau mažai pasitiki metų metus šiame sektoriuje vykdomų pertvarkymų nauda. Nors menama reforma pradėta daugiau nei prieš penkerius metus, iki šiol valdiškų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybė ir paslaugos nedaug tepakito, jų administravimo išlaidos nuolat didėja, biurokratija ir korupcija klesti. Ir nors pastaruoju metu vis populiaresnis privatus sveikatos draudimas ir kokybiškas paslaugas teikiančios privačios sveikatos priežiūros įstaigos, vis dėlto jų paslaugomis kol kas gali naudotis tik nedaugelis. Tai, kad tariama reforma neduoda lauktų rezultatų, rodo nūdienos aktualijos. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje plačiai kalbama apie nelaimingus įvykius valdiškose ligoninėse bei apie kompensuojamų vaistų trūkumą vaistinėse, kuris atsirado dėl išaugusių valstybės įsiskolinimų už kompensuojamus vaistus vaistinėms.

Skolos – nemalonus dalykas: gadina gyvenimą kiekvienam žmogui ir verslui. Kartais – kai labai didelės – net ir valdžios institucijoms. Valstybinių ligonių kasų (VLK) įsiskolinimai vaistinėms šių metų balandį pasiekė 200 mln. litų. Tada buvo nuspręsta imtis priemonių šioms skoloms sumažinti ir visų pirma – jų tolesniam augimui sustabdyti. Ministerija su VLK parengė planą, per kelis mėnesius didelę dalį priemonių įgyvendino ir birželį jau džiaugėsi rezultatu – „subalansuotu biudžetu”. Sėkmingos politikos pavyzdys. Ar tikrai?

Išsilavinęs žmogus neabejoja etikos svarba ir nauda. Per tūkstančius metų žmonės tiek racionaliai, tiek ir spontaniškai susikūrė daug savitarpio santykių, elgesio vertinimo normų, be kurių neišsiverčia jokia žmonių bendruomenė. Neabejotina, kad etikos normos egzistavo tūkstančius metų iki paties etikos termino atsiradimo ir jo išsiplėtojimo iki solidžios mokslinės disciplinos, apibendrinusios ilgametę minties ir praktikos raidą. Nuo antikos laikų etika buvo laikoma praktine filosofija, todėl dėl jos naudingumo ir praktinio pritaikymo galimybių kasdieniniame gyvenime nekildavo daug ginčų. Pakartojant Aristotelį galima apibendrinti, kad etika yra kelias į geresnius tarpusavio santykius, aiškesnes veiklos gaires ir tvirtesnes proto bei širdies vertybes, kitaip tariant – kelias į laimę.

Neprabėgo nė pusė metų, kaip valdžia atsikratė jai nederančio bankininko vaidmens, o jau norima ir vėl ją ten sugrąžinti. Žmonės vos pradėjo džiaugtis pirmais bankų konkurencijos vaisiais, o jau ruošiamasi ją pakirsti ir įteisinti privilegijas. Tiesa, niekas neragina perduoti bankų į valstybės rankas ir neagituoja prieš laisvą konkurenciją. Pokyčiai rengiami po gražiom vėliavom, kurias neša visas būrys gerbiamų ir svarbių asmenų. Kai vieną dieną tos vėliavos virs įstatymu, tempti jas turėsim visi.

Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai 2001 m. ekonominiai įvykiai bei problemos, jų įtaka Lietuvos ekonomikai ir žmonėms. Straipsnyje kalbama apie ekonominės politikos pokyčius pasikeitus valdžioms, apie ypač intensyvų įstatymų leidybos procesą, apie perdėtą vaikų teisių gynimą naujajame Civiliniame kodekse, apie deklaruojamą meilę smulkiajam verslui ir priekaištus stambiesiems. Taip pat aptariama metų pabaigoje įsiplieskusius priekaištus prekybos tinklams dėl darbuotojų ir tiekėjų išnaudojimą. Šios vasaros pabaigoje Lietuvos valdžia kurį laiką pamindžikavusi perkėlė svorį nuo dešinės ant kairės, stengdamasi galvą išlaikyti oriai nepajudintą, su Eurointegracijos, NATO, demokratijos, rinkos ekonomikos ir kitomis ideologiškai subalansuotomis veido išraiškomis.