Trumpai apie altruizmą
| |

Trumpai apie altruizmą

Šiandieną parašysiu Jums apie altruizmą, kodėl tai išskirtinė savybė ir kokiu tikslu tai naudoti. Jeigu pagalvotumėte atidžiau apie altruizmą, suprastumėte, kad ši savybė yra labai paradoksali mūsų gamtoje. Dėdė Čarlzas Darvinas ar kiti, kalbėję apie evoliucijos teoriją, psichologiją, yra net parašę knygų, tokiais pavadinimais kaip pvz. „Savanaudis genas” („Selfish Gene”). Mūsų biologiniam kūnui savanaudiškumas yra lyg įprastas dalykas, mes visada turime rūpintis savo išgyvenimu, išlikimu ir pasisotinimu. O iš kur tada randasi altruizmas? Altruizmas – tai naudos ar pagalbos davimas be naudos sau. Jis prieštarauja mūsų šviesiųjų mokslininkų teorijoms, kad žmogus viską daro savanaudiškai. Motina Teresė, kuri visą gyvenimą paskyrė vargšų globai, buvo tobulas pavyzdys to, kad savanaudiškumo teorijos – ne visada yra tiesa. Sufijų pasakojimas mena istoriją apie medituojančią moterį ant Gango upės kranto, kuri gelbėjo skorpioną. Moteris, baigusi meditaciją, pamatė srovės atneštą skorpioną, kuris užstrigo tarp krante esančių šakų ir skendo. Pirmą, antrą, trečią jos bandymą jį imti rankomis ir išgelbėti lydėjo skaudūs skorpiono gėlimai. Ji rizikavo savo gyvybe. Žmogus, ėjęs pro šalį, šaukė moteriai: „Tu žūsi, gelbėdama tą bjaurybę!”. Moteris jam atsakė: „Negi turėčiau jo negelbėti, tik todėl, kad jis gelia?” Kas tai per savybė, kas tai per drąsa?

Altruistė
| |

Altruistė

Šįkart pakalbėsime apie tipą moterų, kurios dėl šeimos ir aplinkinių linkusios paaukoti labai daug savo laiko, jėgų, kartais – netgi nervų. Tai, kaip aprašėme tokias moteris, puikiausiai telpa kategorijos “altruistas” apibrėžimui. Altruistas – tai žmogus, kurio moralinių vertybių sistema skirta tarnauti aplinkiniams. Jis atsidavęs pildo kitų norus. Psichologai kaip geriausiai žinomą altruizmo pavyzdį pateikia moterį, žmoną, mamą, kuri savo pomėgius, karjerą nukelia į dešimtą vietą. O kaip kitaip? Tikra Moteris turi aukotis. Juo labiau jeigu stereotipas “tėveliui – geriausias kąsnis”, įdiegtas nuo mažų dienų, giliai įaugęs pasąmonėje kaip nepajudinamas. Suaugusi moteris šį modelį perneša į savo šeimą. Tačiau, įspėja specialistai, gyvena ji juk pagal svetimą scenarijų! Jeigu šis scenarijus jai svetimas, seka ji juo tik pareigos jausmo vedama, vadinasi, nieko gero tai neduos. Jos tikslas vienas – tapti tokia, kokią ją nori matyti vyras. Psichologai tokias moteris vadina socialiniais chameleonais. Moters, kuri nemyli savęs, nemylės nė vienas vyras. Vienintelis idealas – tai mes patys. Ir tegu visi, kas mus myli, priima mus tokius, kokie esame. Jeigu vyras jaučia, kad moteris viduje laisva, savarankiška, jis ją tik labiau vertins. Tokia moteris vyrus traukia kaip magnetas. Gerbti ir mylėti save nereiškia neigti kitų interesus. Laimingi tie žmonės, kurie moka elgtis taip, kad aplinkiniai neužkrautų savo problemų.

Altruizmas būdingas ne tik žmonėms
| |

Altruizmas būdingas ne tik žmonėms

JAV mokslininkų atlikti tyrimai patvirtina, kad altruizmas būdingas ne tik žmonėms, bet ir beždžionėms. Yerkeso nacionalinio primatų tyrimų centro (JAV) mokslininkams pavyko parodyti, kad kapucinų rūšies beždžionės, kaip ir žmonės, patiria malonumą dalydamosi su gentainiais, praneša sciencedaily.com. Manoma, kad empatija, malonus jausmas, apimantis matant kito individo pasisekimą, yra pagrindinis altruistinio elgesio stimulas. Atrodo, kad šis jausmas būdingas ir kitoms primatų rūšims. Tyrimų centro direktoriaus Franso de Waalio ir specialistės Kristi Leimgruber vadovaujama mokslininkų komanda tyrė aštuonias kapucinų pateles. Tyrimų metu beždžionės buvo grupuojamos su giminaite, su pažįstama beždžione iš savo grupės ir su nepažįstamąja iš kitos grupės. Tada kapucinams buvo siūloma rinktis – gauti maistą tik patiems (savanaudiškas pasirinkimas) ar gauti maistą sau ir šalia esančiai beždžionei (prosocialus pasirinkimas). Beveik visais atvejais, kada greta būdavo gentainės ar pažįstamos beždžionės, kapucinai rinkosi prosocialų variantą: maistą gaudavo drauge. Tačiau patekusios drauge su nepažįstama beždžione, jos dažniau rinkosi savanaudiškai. Tai, kad beždžionės dažniausia rinkosi altruistiškai, reiškia, kad joms malonu matyti kaip ir kita beždžionė gauna maisto jų dėka. Mes manome, kad tokį elgesį lemia empatijos jausmas. Kuo artimesni socialiniai santykiai, tuo stipresnis empatijos jausmas.

Skruzdėlių altruizmas stebina mokslininkus
| |

Skruzdėlių altruizmas stebina mokslininkus

Brazilijoje gyvenančios skruzdėlės Forelius pusillus kiekvieną naktį demonstruoja pasiaukojimą, iki šiol nežinotą mokslui. Temstant šių skruzdėlių kolonija smėliu užlipdo visus įėjimus į lizdą, ir kelios skruzdėlės pasilieka lauke užbaigti darbo. Negalėdamos grįžti vidun, jos miršta iki kito ryto. Bendruomeninių vabzdžių aukojimasis kolonijos labui yra gerai žinomas: įgėlus bitei, vapsvai ar skruzdėlei, kartu su geluonimi pasilieka ir dalis vidaus organų. Tačiau iki šiol buvo manoma, kad savižudiškas misijas šie vabzdžiai surengia tik kilus realiam pavojui. Krokuvos Žemės ūkio universiteto elgesio ekologas Adamas Tofilskis su kolegomis kartą tyrinėjo, kaip F. Pusillus skruzdėlės paskleidžia smėlio grūdelius cukranendrių lauke Brazilijoje, ir pastebėjo, kad atėjus nakčiai keliolika vabzdžių liko šalia sandariai užkimštų lizdų. Šios skruzdėlės orientacijos praradusios nebuvo: jos apgalvotai padėjo įslaptinti įėjimus, beveik valandą nešiodamos ir grūsdamos smėlio grūdelius į skyles, kol jos tapdavo neatskiriamos nuo aplinkos. Atėjus rytui ir įėjimams į lizdą vėl atsivėrus, šių darbininkių niekur nesimatė. Kur jos dingo, mokslininkai išsiaiškino likusias skruzdėles sumetę į plastiko dubenį: tik 6 iš 23 vabzdžių išgyveno per naktį. Tai rodo, kad vakarinė pagalba kolonijai yra savižudiška. Daugiatūkstantinėje kolonijoje kas vakarą prarasti keletą darbininkių tam, kad būtų padidintas lizdo saugumas, yra racionalu natūraliosios atrankos požiūriu.

Pavojingas altruizmas
| |

Pavojingas altruizmas

Žinote, koks yra pats nepavojingiausias vairuotojas keliaujant autostopu? Tas, kuris iš karto pasako kainą ir dar dėl jos derasi. Prisiminkite situaciją, kurią tikrai esate patyrę ne vieną kartą: jūsų prašomas, žmogus padaro paslaugą, jūs norite atsilyginti, tačiau jis kategoriškai nepriima padėkos. Įdomus klausimas: kodėl jūs jaučiatės nepatogiai? “Todėl, kad niekas nieko šiaip sau nedaro, – įsitikinęs psichoanalitikas N. Naricynas. Mecenavimas, rėmimas ir bet koks kilnus poelgis turi tikslą. Rėmėjas moka už reklamą ar bent jau už malonumą pakilti savo paties akyse. Mes gyvename realybėje, kurioje kiekvienas turi pramisti iš savo darbo, kur laikas kainuoja pinigus, todėl altruizmas, jeigu jis apskritai įmanomas, kelia mums įtarimų. Niekas nenori jaustis įsipareigojęs. Būtent “įsipareigojimas” yra vienas didžiausių tariamo altruizmo pavojų.” Kai kas nors ką nors daro dėl jūsų “iš altruizmo”, jūs tampate prašytoju, jis – geradariu. Geradaris gauna galimybę bet kurią minutę versti jus atidirbti. Ir dažnai kur kas didesne kaina, nei verta jo suteikta paslauga. “Aš tau viską atidaviau, o tu…”? Dažnai ši frazė sakoma suaugusiems vaikams ir “nedėkingiems” sutuoktiniams. Kitaip tariant: “Aš tau atidaviau viską, ką turėjau, nieko už tai nereikalaudama(-as), o tu šito neįvertini, tu dėl manęs nieko daryti nenori…” Tačiau jeigu šis “atidavimas” buvo padiktuotas altruizmo, kokiu pagrindu jūs reikalaujate atlyginimo?

Keistas elgesys
|

Keistas elgesys

Prieš metus turėjau panelę, labai ją mylėjau. Tada ji buvo draugiška, nuoširdi. Neseniai ją sutikau, pareiškiau norą vėl draugauti, bet ji atsisakė. Pats jaučiu ir draugai sakė, kad ji mane dar vis myli, bet jos elgesys… Šalta, abejinga ir iš viso žiauriai pasikeitusi. Kodėl ji taip elgiasi? Kodėl laiko mane didžiausiu savo priešu? Aš jos nebepažįstu. – klausia Marius. Milda pataria: Ir tu tai vadini keistu elgesiu? „Ak, kokios jūs, moterys, nepaaiškinamos ir nenuspėjamos, kaip amžinas rebusas ar sudoku, tik su trimis žinomaisiais… Verčiau išgyvensime dar vieną Anatolijų ar Katriną negu dar vieną PMS sukeltą emocijų audrą…” Užteks, po velnių! Iškart atsiprašysiu už savo mužikišką toną, bet esu pikta. Nuo pat vakar ryto pikta. Kai maniškis su savo iš Airijos atskridusiu draugeliu nubudo iš šventinės komos ir atsidarė MANO specialiai progai saugotą šampo butelį. Tada išėjo cigarečių ir dingo pusei paros, o parsiradę jau nebesugebėjo pakilti į ketvirtą aukštą, tad teko man su kūdikiu ant rankų spengiant šiaurės vėjui tuos galvijus kaip nors suvaryti į gardą ir dangstyti nuo pašaipių praeivių žvilgsnių. Būdama supratinga ir tolerantiška, lūpą sukandusi vis dar šypsausi. „Mildute, gerute, gal gali mane iki Druskininkų pamesti”, – graudžiai sumekena Airijos ožiukas. „Na na, – pajutau valdžios vairą savo rankose, – sanatorijos prireikė ar mineralinio vandenėlio pakaks?” „Ne, ten manęs viena mergaitė laukia…” KAS TOKIA? MERGAITĖ?

Kas yra „mūsų elgesys“ ir kaip su juo kovoti?
|

Kas yra „mūsų elgesys“ ir kaip su juo kovoti?

Mūsų elgesys – sudėtingas dalykas, tačiau tai nereiškia, kad jam nieko negalima padaryti, taigi jei lemta būti nelaimingam, vadinasi, taip ir bus. Kas nori, aišku, tegul taip mano, neuždrausi. Tačiau kiekvienam, kuriam atgrasi pjauti vedamos avies dalia, siūlau imtis priemonių savo elgesiui pakeisti. Ką turiu galvoje? Pasitelkime sveiką nuovoką. Jeigu yra mechanizmai, kurie lemia psichikos aparato veiklą, dar daugiau – jeigu šie mechanizmai mums žinomi, kodėl gi jų neėmus kontroliuoti ir nepadėjus sau pirmiausia perprasti tuos mechanizmus (tai yra savo psichiką), o paskui pradėti juos naudoti savo interesams? Akivaizdu, kad kiekvienas judėjimas vyksta mažiausio pasipriešinimo kryptimi. Vežimas savaime rieda nuo kalno, elektros srovė laisvai teka laidais, o vėjas iš aukšto slėgio srities pučia į žemo slėgio sritį. Mūsų psichika ne išimtis, ji taip pat stengiasi rasti paprastus sprendimus, visaip vengia sunkumų ir nenori nelygios kovos su savimi. Tačiau gyvenimas – dar sudėtingesnis dalykas už psichiką (juk psichika – tik viena jo dalis), tad jeigu viską paliksime savieigai, kada nors jis vis tiek prieis liepto galą. Pažvelkite į žmones, kurie elgėsi tokiu būdu, pavyzdžiui, į narkomanus ir alkoholikus. Su gyvenimo sunkumais jie susitvarkė labai paprastai – vengimo reakcijų būdu; jie pataikavo savo malonumams nesijaudindami dėl pasekmių, galiausiai tikrą gyvenimą iškeitė į menamą.

Jūsų vaikų elgesys ne namuose
| |

Jūsų vaikų elgesys ne namuose

Išleisdami vaikelį iš namų pasirūpiname, kad jis būtų švarus, susišukavęs, dailiai aprengtas, tačiau dažnai ignoruojame tai, kad jau ,,pampersinis” mažylis turi savo nuomonę ir – tam tikra prasme – savo gyvenimą. Jis jau pažįsta draugystės saldumą ir konkurencijos pradžiamokslį, jam jau yra sopėjusi širdelė dėl patirtos neteisybės ir džiūgavusi iš džiaugsmo. Nors beveik visada galite būti šalia, galite liūdėti ir džiaugtis drauge su savo mažyliu, tačiau labai mažai galite kontroliuoti tai, kas vyksta jo gyvenime. Tai, kas iš tiesų vyksta jūsų vaiko gyvenime, gali papasakoti pats vaikas (paprastai tai priklauso nuo tėvų ir vaikų ryšio, šeimos narių temperamento, amžiaus ir pan.) arba suprasite stebėdami saviškio bendravimą su draugais. Gali būti, kad apie savo atžalą nugirsite iš kito tėvo arba auklėtojos (mokytojos). Kartais tos žinios bus geros, o kartais – tokios, kokių nenorėtumėte išgirsti. Jei tai yra universalūs dalykai (pavyzdžiui, vaikai pešasi dėl žaislo ir jis yra atimamas; jūsų vaikas trenkia kitam vaikui, ir kitas tėvas jį sudrausmina; vaikai yra paprašomi sutvarkyti žaislus ir t. t.), be jokios abejonės, namų šeimininkas turi teisę to paprašyti. Jei jums nepatinka, kad jūsų vaikas svečiuose yra prašomas susitvarkyti ir / ar nesimušti, būti mandagus – ką gi, manau, greitai jūsų vaiko niekas nebekvies į svečius. Sutikdami leisti vaikui pasisvečiuoti pas kitus žmones perduodate atsakomybę už savo vaiką, ir jie gali reikalauti, kad jūsų vaikas būtų kultūringas.

Kalba konferencijoje “Destruktyvus elgesys ir alkoholis”
|

Kalba konferencijoje “Destruktyvus elgesys ir alkoholis”

Jūsų Ekscelencija Prezidente, Gerbiamieji mokslininkai ir visuomenininkai, visi, kurių neįveikė abejingumo ir prisitaikymo atmosfera. Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad būtent čia, prezidentūroje, autoritetingiausiu politiniu lygmeniu, vėl grįžtama prie girtuoklystės ir nugirdymo problemos. Prie problemos, kuri yra ne pavienių nelaimėlių, bet visos mūsų šalies bėda, pavojus mūsų ateičiai, neatsitraukianti grėsmė Lietuvos žmonių dvasinei, psichinei ir fizinei stiprybei. Noriu dar kartą padėkoti Prezidentui, kuris atsilaikė prieš didžiulį, jokių sąžiningos diskusijos taisyklių nepaisantį spaudimą bei puolimą ir pasirašė alkoholio reklamą ribojantį įstatymą. Tenka tik stebėtis ir didžiuotis mūsų mokslininkų, medikų, visuomenininkų atkaklumu, aštriu pilietinės atsakomybės jausmu, kad jie muša pavojaus varpais dėl alkoholio nulemtos destrukcijos. Muša, nepaisydami alkoholio pramonei už grašius pataikaujančių universitetų rektorių ir sporto vadovų. Nepaisydami gėdingų suinteresuotos žiniasklaidos atakų prieš kiekvieną, kuris drįsta abejoti alkoholio reklamos nekaltybe. Ribojimų priešininkai nuolat kalba apie pozityvias ugdymo priemones, jaunimo užimtumą, tačiau ar daug šia linkme valstybė padarė per septyniolika Nepriklausomybės metų? Tik pavienių asmenų, dvasininkų, medikų, visuomenininkų pasiaukojimo dėka lyg mažytės salelės prasigėrusios visuomenės jūroje radosi vietos, kuriose nuosekliai rūpinamasi alkoholikų ir narkomanų reabilitacija.

Vaiko elgesio problemos
| |

Vaiko elgesio problemos

Būna etapų, kai bemaž kiekvieno vaiko elgesyje galima įžvelgti problemų. Kada dėl jų reikėtų kreiptis į psichologą? Viena iš labiausiai paplitusių „vaikiškų” problemų – hiperaktyvumas. Nerimaudami dėl pernelyg aktyvaus vaiko tėvai bando taikyti bausmes, mano, jog su vaiku būtina elgtis griežčiau. Iš tiesų toks elgesys nėra tinkamas – hiperaktyviam vaikui būtina padėti, juk jis neretai pavargsta pats nuo savęs. Toks vaikas negali ilgesnį laiką nusėdėti vienoje vietoje, patylėti, paklusti instrukcijoms. Hiperaktyvūs vaikai apsunkina pedagogų darbą, jie labai judrūs, aikštingi, impulsyvūs ir neatsakingi. Jie tiesiog pavydėtinai reguliariai užkliudo, numeta įvairius daiktus, stumdo bendraamžius, sukuria konfliktines situacijas. Tokiam vaikui sunku sukoncentruoti dėmesį, jis lengvai atsitraukia nuo veiklos, užduoda daugybę klausimų, tačiau retai sulaukia atsakymų į juos. Pastebėjusiems tokį atžalos elgesį tėvams būtina laiku kreiptis į psichologą. Specialistas jiems patars, kaip bendrauti su hiperaktyviu vaiku, jį auklėti. Tokiems vaikams būtinas dienos režimas. Dirbti su vaiku pageidautina dieną, o ne vakare. Krūvius dalinkite trumpais, bet dažnais laiko periodais, darykite aktyvios veiklos pertraukėles. Duokite trumpus, aiškius nurodymus. Beje, pernelyg pasyviems vaikams ne mažiau nei hiperaktyviems reikia psichologo pagalbos. Ypač jei vaikas anksčiau buvo pakankamai aktyvus, tačiau staiga ėmė ir užsisklendė savyje.