Šiuo metu gaminami įvairių modifikacijų kompiuterių sisteminių blokų korpusai: horizontalusis, žemo profilio horizontalusis, vertikalusis, paaukštintas vertikalusis, monoblokas ir t.t. Šios modifikacijos skiriasi vidiniams įrenginiams skirtų sekcijų didumu ir skaičiumi, įrangos pakeitimo naujesne sudėtingumu it t.t. Dažniausiai vartotojų darbo vietose naudojami kompiuteriai su horizontaliaisiais ar vertikaliaisiais sisteminių blokų korpusais. Sisteminio bloko korpusas tai dėžė iš metalo ir plastmasės, kurioje yra: maitinimo blokas, kuris kintamą tinklo srovę paverčia žemos įtampos nuolatine srove, maitinančia sisteminę plokštę, vidinius kompiuterio įrenginius, ir visa tai aušinantis ventiliatorius. Sekcijos vidiniams kompiuterio įrenginiams, disketiniams ir diskiniams kaupikliams.

Sisteminio bloko surinkimas. Į sisteminio bloko korpusą įstatoma sisteminė plokštė, kuri pritvirtinama sraigtais ir plastmasiniais kaiščiais. Vertikaliose sisteminė plokštė montuojama prie vienos iš šoninių sienelių (paprastai dešinės). Minimalų komplektą sudaro diskinis kaupiklis ir vienas diskelinis (paprastai 3.5 colio) kaupiklis. Į daugelio šiuolaikinių kompiuterių sisteminį bloką įmontuojami taip pat ir CDROM kaupikliai. Į pagrindinės sisteminės plokštės magistralių jungtis įstatomos valdiklių plokštės. Daugelis valdiklių turi jungtis, kurios sumontuotos taip, kad atsiduria sisteminio bloko išorėje, galinėje sienelėje. Tačiau kai kurių valdiklių jungtys turi būti tvirtinamos atskirai. Šiuo atveju naudojamos jungtys, sumontuotos ant metalinių plokščių. Tos plokštelės tvirtinamos galinėje sienelėje vienu varžtu.

PK vidinės atmintys. Šiuolaikiniame PK yra keturių skirtingų paskirčių vidinės atmintys: pastovioji – ROM, operatyvioji – RAM, spartinačioji – Cache ir vaizdo atmintis – vRAM. RAM ir ROM sudaro pagrindinę PK atmintį. Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į:

* Įprastinę ( Conventional ) – nuo 0 iki 640 Kbaitų;

* Rezervuotąją ( Reserved ), ją sudaro 384 Kbaitai, likę iki 1 Mbaito. Joje visuomet yra vaizdo ROM ir RAM, 64 Kbaitų “EMS langas”, pro kurį PP gali kreiptis į papildomąją atmintį, ir sistemos BIOS. Kai pakanka operatyviosios atminties mikroschemų, PK darbui paspartinti informacija iš ROM perrašoma į RAM;

* Papildomąją – EMS daugiau nei vienas Mbaitas. Ja speciali atminties valdymo programa EMM papildo PP tiesiogiai valdomą atmintį. Su šia atmintimi PP bendrauja per “EMS langą”. EMS4.0 gali valdyti 32 Mbaitų talpos papildomąją atmintį, kuri dažniausiai naudojama duomenims saugoti;

* Viršutinę HMA atmintį, kurią sudaro paskutinieji 64 megabaito kilobaitai. Ją tiesiogiai valdo PP 286, 386, 486 ir Pentium.

* Išplėstąją ( Extended ) – taip pat virš 1 Mbaito. Ją PP valdo tiesiogiai. Tai gali tik PP 286, 386, 486 ir Pentium.

Laidai ir kabeliai. Laidus ir kabelius galima suskirstyti į šias grupes:

• Maitinimo laidai, kurie jungia maitinimo bloką su sistemine plokšte, ventiliatoriais, diskiniais ir diskeliniais kaupikliais ir kitais sisteminėje plokštėje įtaisytais įrenginiais. Į kiekvieną įrenginį elektros srovė perduodama keturiais laidais:dviem juodais – “žemė”, raudonu – +5V ir geltonu – +12V. į sisteminę plokštę elektros srovę perduoda 12 laidų, o į ATX formato sisteminę plokštę – 16 laidų;

• Kabeliai, jungiantys valdiklius su vidiniais įrenginiais arba jungtimis, išorinių įrenginių jungimui. Šie kabeliai paprastai būna baltos arba pilkos spalvos ir plokšti. Siekiant išvengti neteisingo įjungimo, viena kraštinė tokių kabelių gysla būna raudona ir ji žymima Nr.1. Na, o ant valdiklių ir įrenginių jungčių pažymėta, kur yra kontaktas Nr.1, prie kurio turėtų būti jungiamas šis laidas;

• Garso kabelis, kuris jungia CDROM kaupiklį su garso plokšte. Jį turi, žinoma, ne visi kompiuteriai, o sudarytas jis iš 3-4 laidų. Klausantis įprastinių kompaktinių diskų, garsinis signalas paverčiamas elektrini ir garso kabeliu perduodamas į garso plokštę;

• Laidai, jungiantys kompiuterio įjungimo mygtuką su maitinimo bloku, ir kitus, indikatorius ir garsiakalbį su sistemine plokšte arba valdikliais.

Centrinis procesorius. Centrinis procesorius yra viena sudėtingiausių PK mikroschemų. Jis vykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines bei logine operacijas. Visuose centriniuose procesoriuose yra trys pagrindiniai įtaisai:

• Aritmetinis loginis įtaisas ALU. Jis atlieka logines ir aritmetines operacijas.

• Registrai – kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į Centrinį procesorių įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai

• Valdymo įtaisas, kuris suderina visų centrinio procesoriaus įtaisų darbą.

Išorinė atmintis. Išorinė atmintis tai diskiniai, disketiniai, didelės talpos disketiniai, optiniai, DVD ir kiti rečiau naudojami kaupikliai. Disketės būna tik 5.25 ir 3.5 colio, jų talpa nuo 360 Kbaitų iki 2.8 Mbaito. Diskiniai kaupikliai – iki 40 Gbaitų. Optiniai diskai gali būti įrašomi vieną kartą WORM, gali būti ir perrašomi WMRA.

Informacijos įvedimo ir išvedimo priemonės. Įvedimo priemonės: klaviatūra, pieštukas, vairasvirtė, pelytė,valdymo rutulys, grafinė lenta, skeneriai, sensoriniai ekranai. Išvedimo priemonės: spausdintuvai: adatiniai matriciniai, rašaliniai, terminiai, lazeriniai, spalvotieji; braižytuvai, displėjai.

Views All Time
Views All Time
12169
Views Today
Views Today
1
0 0