Dauguma priprato nagrinėti klaviatūrą kaip tam tikra tvarka išdėstytų mygtukų rinkinį. Bet iš tikrųjų šioje srityje dar liko nemažai vietos žmogaus fantazijai bei išradingumui, todėl atsiranda vis naujesnių, tobulesnių klaviatūrų. Klaviatūros tobulinamos arba suteikiant tam tikrų naujų savybių įprastoms „mechaninėms“ klaviatūroms, simbolius įvedant nuspaudus atitinkamą mygtuką, arba naudojant naujus informacijos įvedimo būdus. Šiame straipsnyje faktiškai pristatyti tik keli „gudriųjų“ klaviatūrų pavydžiai.

Klaviatūras, daugiausiai naudojamas kartu su kišeniniais kompiuteriais arba kitais nešiojamaisiais prietaisais, galima išskirti į atskirą grupę. Pagrindinės tokio tipo klaviatūrų tobulinimo kryptys – tai matmenų bei svorio mažinimas. Visa tai daroma įvairiais būdais.

Kanados firma Matias Corporation gamina vadinamąsias „halfkeyboard“ klaviatūras (http://halfkeyboard.com), kurias galima naudoti kaip kišeninių kompiuterių priedus. Klaviatūros matmenys gaunami sumažinti pačiu paprasčiausiu būdu – paliekama tik pusė abėcėlinės klaviatūros (klaviatūra turi atitinkamą pavadinimą) bei „Shift“, „Ctrl“ ir tarpiniai mygtukai (žr. 1 pav.). Iš viso lieka tik 22 mygtukai. Sudvigubintų raidžių atveju papildomai naudojamas tarpo mygtukas. Nuspaudus pastarąjį mygtuką įvedamos apatinės eilės raidės. Specialiųjų simbolių atveju naudojamos įvairių mygtukų kombinacijos. Pvz., tokio tipo klaviatūrą galima pritvirtinti prie vienos rankos, o kita įvedinėti informaciją (vadinamoji Wearable Half Keyboard). Idėja gal nebloga, bet šių klaviatūrų kaina žymiai didesnė nei įprastųjų. Tai pačiai serijai galima priskirti firmos Acer CMA gaminius kišeniniams kompiuteriams (http://www.acercm.com). Sulankstoma klaviatūra „Touch G500“, gamintojų teigimu, yra mažiausia pasaulyje pilna (turi visą standartinį mygtukų rinkinį) klaviatūra. Ir iš tikrųjų, ši klaviatūra sveria tik apie 110 g, o jos matmenys – 83x130x23 mm (kai sulankstyta) arba 83x264x6 mm (kai parengta darbui). Be abejo, niekas nedraudžia naudoti šią klaviatūrą kartu su staliniu kompiuteriu. Kompanija Flexis (http://www.flexis.co.kr) pasirinko kitą kelią. Ji gamina elastingas ir atsparias vandens poveikiui klaviatūras „FX 100“. Visi mygtukai (jutikliai) yra apsaugoti guminiu pagrindu, todėl tokio tipo klaviatūros nebijo net dulkių poveikio. „FX 100“ matmenys yra 4x85x250 mm (kai parengta darbui). Galiausiai noriu pasakyti, kad firmų, gaminančių sulankstomas bei elastingas klaviatūras darbui su kišeniniais kompiuteriais, sąrašas yra gana didelis.

Internete galima rasti žymiai įdomesnių sprendimų aprašymų. Kompanija FingerWorks (http://www.fingerworks.com) gamina kelių tipų klaviatūras. Jose įdiegta vadinamoji „MultiTouch“ (daugelio prisilietimų) technologija. „MultiTouch“ technologija sudaryta iš aparatinės dalies (bendrosios paskirties mikroprocesorių ir dvimatės jutiklinių elementų matricos, skenuojančios pirštų ir rankų padėtį) bei programinės įrangos, atpažįstančios pirštų bei rankų judesius. Pirštų bei rankų „vaizdas“ skenuojamas nuo 50 iki 200 kartų per sekundę.

Dėka šios technologijos klaviatūros jaučia ne tik pirštų prisilietimus, bet ir vieno ar net iš karto kelių pirštų judėjimo būdą bei kryptis (pirštais galima „paišyti“ ne tik linijas, bet ir bangas, lankus ir t.t). iš viso „MultiTouch“ atpažįsta iki 12 specifinių vieno piršto gestų. Be abejo, judėjimo metu pirštai turi liesti klaviatūros paviršių. Dėl šio ypatumo galima atsisakyti pelės (išskyrus tuos atvejus, kai žymeklis būna tiksliai pastatytas tam tikroje ekrano vietoje), kadangi žymeklį valdyti galima bet kurioje klaviatūros paviršiaus vietoje. Tai daroma tokiu būdu. Pavyzdžiui, norint atlikti teksto ar grafinio failo slinktį (scrolling), reikia prisilietus keturiais rankos pirštais prie klaviatūros judinti ranką į viršų arba į apačią. Operacija „vaizdo padidinimas/sumažinimas“ (Zoom In/Zoom Out) atliekama prisilietus visais ankos pirštais prie klaviatūros juos atitinkamai išskleidžiant arba suglaudžiant. Panašiu būdu yra užprogramuotos ne tik visos operacijos, paprastai atliekamos pelės pagalba, bet ir kiti standartiniai veiksmai, tokie kaip failo atidarymas, uždarymas, failo įsiminimo komanda ir t.t. Be to, užprogramuoti naršymo Internete, teksto redagavimo ir kt. veiksmai. „MultiTouch“ technologija leidžia gaminti faktiškai bet kurių matmenų, formos bei storio klaviatūras. Maža to, klaviatūros pagrindas gali būti ne tik kietas, bet ir elastingas. Visa tai, be abejo, yra didelis „MultiTouch“ technologijos privalumas.

Vadinamosios „TouchStream“ (žr. 2 pav.) klaviatūros yra visiškai jutiklinės. Be jų, FingerWorks gamina ir senojo tipo klaviatūras – vadinamąsias „RetroKeyboard“. Faktiškai tai yra įprasta „mechaninė“ klaviatūra, turinti „MultiTouch“ 5×5 colių aktyviąją sritį. Galų gale galiu pasakyti, kad kompanijos FingerWorks gaminiai atrodo labai patraukliai (greičiausiai, padirbėjus su tokio tipo klaviatūra, nebus jokio noro sugrįžti prie „mechaninės klaviatūros“), nors jų kaina tikrai nemaža.

Dar vienas labai įdomus ir tikrai originalus produktas priklauso firmai DataHand Systems Inc. Firmos (http://www.datahand.com) gaminamas įrenginys „The Datahand Professional II Keyboard System“ šiuo metu yra biologiškai patogiausia žmogaus rankų anatomijos atžvilgiu klaviatūra (žr. 3 pav.). Įvedant simbolius naudojami keturi kiekvienos rankos pirštai, kurių kiekvienam yra skirti 5 mygtukai (vienas nuspaudžiamas bei 4 šoniniai – šiaurinis, pietinis, vakarinis bei rytinis mygtukai). Kiekviena ranka aprūpinta savąja pele, kuria galima naudotis neatitraukiant pirštų nuo mygtukų. Pagal savo kainą, tai tikras rekordininkas tarp klaviatūrų.

Visa tai yra klaviatūrų (rankinio valdymo įtaisų) dabartis. Ko galima tikėtis ateityje? Kol kas pavyko rasti tik vieną vertą dėmesio ateities technologijos pavyzdį – NASA AMES tyrimo centro (http://amesnews.arc.nasa.gov) neuroinžinerijos laboratorijoje sukurtą bioelektrinio valdymo prototipą. Šiuo atveju nervų signalai, valdantys rankų ir pirštų raumenis, yra tiesiai perduodami kompiuteriui. Tam tikslui tam tikrose rankos vietose pritvirtinti elektrodai. Bendras principas yra toks. Kiekvieną rankos bei pirštų gestą atitinka tam tikra specifinė nervų signalų kombinacija, atpažįstama specialiai sukurtos programinės įrangos dėka. Ši technologija buvo išbandyta atliekant virtualųjį lėktuvo nusileidimą, kai „pilotas“ valdė „lėktuvą“ judindamas tuščią ranką ore (virtualiąja vairalazde). Kitas pritaikymas – tai virtualioji klaviatūra (žr. 4 pav.). Ši technologija yra sudėtinga (ypač programinė įranga), todėl artimiausiu metu, matyt, nebus pateikta masiniam naudojimui.

Dr. Andrejus GEIŽUTIS

Views All Time
Views All Time
5040
Views Today
Views Today
1
0 0