Lietuvos mokinių parlamentas

Lietuvos mokinių palamentas reiškia susirūpinimą dėl mokyklose vis gausėjančių smurto atvejų. Mokinių teigimu, smurtas mokyklose yra labai rimta ne tik mokyklos bendruomenės, bet ir visos visuomenės problema, į kurią nederėtų žiūrėti abejingai. Nei fizinis nei psichologinis smurtas institucijoje, kurioje žmogus įgyja ne tik žinių bet ir kuria pagrindą savo tolimesniam gyvenimui, neturėtų būti pateisinamas.

Po paskutiniųjų išviešintų įvykių didžiausią nerimą parlamentarams kelia tai, kad fiziškai smurtauja ne tik nepilnamečiai, bet ir mokytojai. Suaugęs žmogus, ugdantis jaunąją kartą, pakelia ranką prieš trylikametį ar keturiolikmetį, tačiau net po tokių atsitikimų yra kategoriškai tvirtinančių, jog dėl to kalti tik mokiniai. Peržengiantis visas moralės ir bendravimo ribas smurtas mokyklose papiktina ne vieną, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių už sistemos ir tvarkos kūrimą mokykloje atsakingos institucijos vis dar bijo realiai pažvelgti į esamą situaciją ir pripažinti, jog tokių dalykų mokykloje neturėtų būti, bei imtis efektyvių veiksmų sprendžiant šią problemą. Mokytojas turi rodyti pavyzdį vaikams, kurie dar neturi savo tvirto požiūrio į gyvenimą, o ką jie gali išmokti iš tokių įvykių? Juo labiau, kai pasiteisinama yra nesusitvardymu, kantrybės praradimu. Toks „paaiškinimas“ tinka kiekvienai fizinio smurto apraiškai, taigi jeigu negali susitvardyti subrendęs ir patirtį turintis žmogus, specialiai ruoštas mokytojo profesijai, ko tikėtis iš nepilnamečių mokinių?

Lietuvos mokinių parlamentas pastebi, kad jau nebe pirmą kartą visuomenėje sukeliamos diskusijos dėl panašių problemų mokykloje, tačiau jos vis dar neatneša apčiuopiamų rezultatų. Visi skuba ieškoti kaltų, tačiau pamiršta stengtis iš anksto galvoti apie problemos pavojų. Pranešimai apie pasiektus kritinius taškus mokyklos bendruomenės bendravime turėtų priversti ne vėl dejuoti vien dėl mažų atlyginimų ir to, kad valstybė nesumoka reikiamos sumos už draugišką bendravimą, supratimą bei pagarbą, o protingai ir išsamiai žvelgti į esamą probleminę situaciją. Mokiniai neteigia, jog dėl visų kylančių konfliktų kalti yra tik mokytojai ar mokyklos vadovybė, nes supranta, koks nelengvas yra pedagogo darbas. Tačiau norėdami draugiškos mokyklos atmosferos, mokiniai siūlo apsilankymus pas mokyklos psichologą rekomenduoti ne tik mokiniams, tačiau ir mokytojams. Jų manymu, akivaizdu ir suprantama, jog psichologinė pagalba praverstų žmonėms, daug metų praleidžiantiems mokyklos aplinkoje. Taip pat jaunieji parlamentarai siūlo bandyti naudoti kitų šalių gerąją patirtį ir reguliariai kas tam tikrą atidirbtą laikotarpį mokykloje duoti metus atostogų. Norint draugiško bendravimo, reikia pasistengti sudaryti tam sąlygas visų pusių atžvilgiu.

Kol kas akivaizdu, kad „draugiška mokykla“ yra tik vizija. Tolima, tačiau LMP tvirtinimu pasiekiama, jeigu to bus siekiama visiems kartu bendradarbiaujant. Dabartinė padėtis netenkina mokyklos bendruomenės, tačiau kiek iš to nepasitenkinimo kyla veiksmingų sprendimų?

Lietuvos mokinių parlamentas yra demokratiškai renkama mokinių institucija, atstovaujanti moksleivių interesams bei konstruktyviai dalyvaujanti kryptingos vaikų ir jaunimo politikos formavime.

Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) renkamas kas dveji metai, remiantis demokratinių rinkimų procedūromis. Parlamentą sudaro 95 mokiniai, atstovaujantys visų Lietuvos miestų ir rajonų mokinius.

Views All Time
Views All Time
3266
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn