Švietimas

Mokyklose plintantis moksleivių smurtas privertė susirūpinti Vyriausybę. Siūloma nuo rugsėjo 1-osios švietimo įstaigose steigti papildomus etatus, smurto prevencinėse programose kviečiamos dalyvauti bendruomenės, raginama stiprinti tėvų atsakomybę. Ketvirtadienį posėdžiavęs Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė premjero sudarytos darbo grupės parengtiems siūlymams dėl smurto prevencijos mokyklose. Kompleksiniai siūlymai dėl smurto ir patyčių mažinimo bus įtraukti į nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą, kurią rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Siūloma mokyklose nuo rugsėjo 1 dienos papildomai įsteigti 275 mokytojų padėjėjų etatus, o nuo 2008-ųjų mokslo metų pradžios – papildomai įsteigti 80 socialinių pedagogų etatų ir 80 psichologų etatų. Taip pat siūloma mokytojams už vadovavimą klasei nuo 2008 metų rugsėjo 1 dienos skirti papildomą 1 valandą. Taip pat ketinama įgyvendinti Krizių valdymo mokykloje tvarkos aprašą, parengti psichoterapinių ir reabilitacijos paslaugų vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų tėvams teikimo tvarkos aprašą. Susirūpinta ir tuo, kad reikia griežtinti tėvų atsakomybę už vaikų nepriežiūrą. Parengta mokymo programa tėvams apie pozityvios tėvystės įgūdžių formavimą, bus stiprinamas tėvų dalyvavimas klasės ir mokyklos valdyme.

Mokykloje sugalvoję surengti realybės šou uostamiesčio “Žemynos” vidurinės mokyklos moksleiviai sulaukė psichologų kritikos ir buvo priversti savo sumanymą patobulinti. Nusižiūrėję vienos televizijos anksčiau rodytą populiarų realybės šou, moksleiviai sumanė savo klasėse patys padėlioti pliusus ir minusus, kad išrinktų pačius pavyzdingiausius bei didžiausius nevykėlius – moksleivių žodžiais, “lūzerius”. Tačiau psichologai tvirtina, kad tokie “šou” mokykloje ir taip sunkumų turintį moksleivį gali psichologiškai traumuoti. “Žemynos” moksleivių tarybos atstovė vienuoliktokė Eglė Lapkutė sakė, kad atsižvelgus į pastabas nutarta apsiriboti lyderių rinkimais, o minusų “lūzeriams” nutarta nebedėlioti. Savo realybės šou moksleiviai pavadino “Mokykla”. Jis truks tris savaites, o jame dalyvaus 5-12 klasių moksleiviai. Kiekvieną penktadienį klasėse vyks balsavimai – moksleiviai galės skirti pliusus tam savo bendraklasiui, kuris, jų nuomone, labiausiai nusipelno būti vadinamas mokyklos lyderiu. Pasak E. Lapkutės, taip ketinama išrinkti tris lyderius, kuriuos tikimasi apdovanoti – moksleiviai kreipėsi dėl prizų į rėmėjus. Jei būtų įgyvendintas ankstesnysis sumanymas, mokiniai dėliotų ne tik pliusus, bet ir minusus. O po trijų savaičių mokykloje būtų paskelbti ne tik trys lyderiai, bet ir trys didžiausi “lūzeriai”. Pagalbos telefonu “Jaunimo linija” koordinatorė Indrė Gaudiešiutė tokius nevykėlių rinkimus vadina psichologiniu smurtu.

Praėjusią savaitę Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras į diskusiją prie apskrito stalo sukvietė socialinius pedagogus, seniūnijų socialinius darbuotojus, mokyklų vadovus, psichologus, nepilnamečių reikalų inspekcijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus. Diskusijos tema – “Konfliktinių situacijų sprendimo būdai mokykloje”. Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Giedros Gedvilienės, nerimą kelia tai, jog konfliktinės situacijos vis dažniau perauga į smurtą. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo 1693 vaikai, mūsų rajone – 29. Dažniausiai vaikai patiria fizinį smurtą, rečiau – psichologinį ir seksualinį. “Turėtų keistis visuomenės požiūris į konfliktinių situacijų sprendimo būdus. Šeimoms trūksta įgūdžių, kaip auklėti vaikus nebaudžiant jų fizinėmis bausmėmis. Smurtą šeimoje patiriantis vaikas smurtaus ir mokykloje”, – sakė G. Gedvilienė. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė sakė, jog vis dažniau smurtaujančių vaikų pasitaiko ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. “Tėvai užimti, siekia karjeros. Vaikus atiduoda į savaitinius darželius ir mažai su jais bendrauja. Darželiuose reikėtų steigti socialinių pedagogų ar psichologų etatus. Kol jų nėra, reikėtų rengti kursus auklėtojoms”, – siūlė vedėja. Pasak psichologo Dainiaus Čerbulėno, pasaulyje populiarus konfliktų sprendimo būdas – tarpininkavimas. Trečiam žmogui iš šalies lengviau įvertinti konfliktinę situaciją ir rasti sprendimo būdus.

Mokykla be patyčių. Deja, bet daugybė Lietuvos vaikų tokios net negali įsivaizduoti. Prasivardžiavimai, užgauliojimai, apsistumdymai tokie įprasti, kad tikėtis juos sutramdyti daugeliui atrodo naivu. Šiais metais atlikto tyrimo duomenimis, 70 procentų Lietuvos mokinių mokykloje patiria patyčias. Patyčių mokyklose dažnumu ir intensyvumu Lietuva pirmauja Europoje. Tačiau patyčios – ne gripas, todėl niekas neskelbia epidemijos, nors kenčia nuo jos daugelis. Teisinės pagalbos taip pat nėra. Visuomenė smurtu laiko veiklą, kai liejasi kraujas, lūžta kaulai, lieka mėlynės. Jei tėvas sumušė vaiką, bet neliko mėlynių, tai nelaikoma smurtu. Ir negali tam vaikui padėti, nes bus sunku įrodyti, kad tėvas smurtavo. Švedijoje ir tėviškas plekštelėjimas vaikui per užpakalį laikomas smurtu. Lietuvoje tai vadiname auklėjimu. Psichologinis smurtas taip pat nepalieka tuoj pat apčiuopiamų fizinių pėdsakų. Pamanykit – pastūmė, atėmė pieštuką, pargriovė, pravardžiavo. Daugelis mokytojų tokią savo auklėtinių kasdienybę laiko normaliu reiškiniu. Jeigu vaikas dėl tokių dalykų skundžiasi, laikoma smulkmena. Apie tai, kad patyčios kitam vaikui sukelia daug sielos skausmo, nevisada susimąsto ir pedagogai. Atrodytų, iš patyčių žmogus su amžiumi turėtų “išaugti”, deja, kaip liudija į redakciją atskubėjusios merginos pasakojimas, patyčios egzistuoja ir tarp vyresnių moksleivių. Šią savaitę konfliktas kilo tarp Tauragės profesinio rengimo centro auklėtinių.

Daugeliui žmonių smurtas mokykloje asocijuojasi su kitų mokinių patyčiomis, pravardžių klijavimu, fizinėmis bausmėmis ir kitais nemaloniais daugelyje mokyklų sutinkamais dalykais. Tačiau technologijos skatina net ir šio socialinio reiškinio evoliuciją. Pavyzdžiui, Japonijoje, kurioje ypač gajus mobiliųjų telefonų kultas, šie įrenginiai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami kaip smurto priemonė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu apie 10 proc. Japonijos moksleivių yra patyrę psichologinį smurtą (grasinimus, patyčias ir t.t.) per šiuolaikines komunikacijos priemones: elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus, interneto dienoraščius. Kibernetinis chuliganizmas sparčiai plinta visame pasaulyje. Tarp dažniausiai pasitaikančio mokyklinio psichologinio smurto metodų yra šie: kompromituojančių auką nuotraukų siuntinėjimas telefonu visiems klasės draugams (ypač dažnos nuotraukos slapčia darytos tualete), įžeidžiančių komentarų rašymas klasės tinklalapyje ir kt. Anot psichologų, technologijomis paremtas smurtas gali būti dar pavojingesnis nei fizinis, nes jį kur kas sunkiau pastebi suaugusieji – mokytojai, tėvai. Be to, anonimiškumas apsunkina kaltininkų suradimą. Japonijoje jau užfiksuotas ne vienas atvejis, kai technologinio smurto persekiojami paaugliai nusižudė ar kėsinosi atimti sau gyvybę. Šiemet ypač garsiai nuskambėjo atvejis, kai iš gyvenimo pasitraukė aštuoniolikmetis, kurio klasiokai paskelbė internete jo nuogo nuotraukas ir reikalavo pinigų.

Kasdien iš žiniasklaidos sužinome apie žiaurius smurto ir patyčių atvejus mokyklose. Paaugliams paprastas mušimas jau neįdomus: jie rungtyniauja, kuris mobiliuoju telefonu nufilmuos žiauresnę sceną, o gatvėje gali nukentėti tik už žvilgsnį. LR Švietimo įstatymo 61 straipsnis teigia, jog mokyklos vadovas „…užtikrina sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką”. Deja, mokyklų vadovai nepajėgia susidoroti su plintančia žiaurumo banga. Dar daugiau – jie mėgina slėpti smurto atvejus. Iki šiol dauguma smurto tarp bendraamžių mokyklose atvejų paaiškėjo tik nuskriausto vaiko tėvams atėjus į policiją. Pranešimų apie prieš bendraamžius smurtaujančius moksleivius iš mokyklų administracijos policija beveik negauna. Jau patys mokiniai prakalbo, kad visuomenė beveik nežino, kas iš tikrųjų vyksta mokyklose. Po paskutiniųjų išviešintų įvykių didelį nerimą kelia tai, kad smurtauja ne tik nepilnamečiai, bet ir mokytojai. Suaugęs žmogus, ugdantis jaunąją kartą, pakelia ranką prieš vaiką, tačiau net po tokių atsitikimų yra tvirtinančių, jog dėl to kalti tik mokiniai. Daugelis mokyklų vadovų žino apie smurto atvejus jų mokyklose, tačiau bijo tai kelti į viešumą. Juolab, kad paaiškėjus incidenentams, galima susilaukti Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovų nemalonės ir prarasti pozicijas lenktynėse dėl mokinių krepšelių. Tai klaidinga nuostata. Esu įsitikinęs, jog tik viešumas padės spręsti šią problemą.

Gruodžio 6-7 d. Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija “Modernūs požiūriai į patyčių ir smurto prevenciją mokyklose”, kurioje pirmą kartą valstybiniu lygiu, dalyvaujant daug tarptautinių ekspertų, gvildenama patyčių ir smurto problema mokyklose. Konferencijoje pristatyta “Olvėjaus patyčių prevencijos programa”. Šios programos autorius Bergeno universiteto psichologijos profesorius Dan Olvėjus ir jo kolegos išsamiai išnagrinėjo 2001m. Norvegijoje pradėtą įgyvendinti prevencijos programą, kurioje dalyvauja 500 Norvegijos mokyklų. Šią programą įgyvendinti valstybiniu lygiu pasiryžusi ir Lietuva. Sveikinimo kalboje Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus išreiškė viltį, kad ši programa turėtų tapti prieinama visiems Lietuvos vaikams. Prezidento nuomone, atlikti šį milžinišką darbą įmanoma tik suvienijus valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus pastangas, remiantis abipusio pasitikėjimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo principais.