Pusę metų dirbantiems šios kadencijos Seimo nariams politologai priekaištauja dėl chaotiškos veiklos, nesugebėjimo susitarti esminiais klausimais, savo interesų propagavimo ir nuolatinių etikos pažeidimų. Analitikų vertinimu, tai nulėmė pirmą kartą suformuota tokia įvairialypė valdančioji koalicija, užsitęsusios postų Vyriausybėje ir Seime dalybos bei nemažai iš verslo atėjusių politikos naujokų.

Eltos kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis naująjį Seimą gyrė už ramesnį įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos procesą. Mat praėjusios kadencijos parlamentarai, pakeitę Seimo statutą, sugriežtino teisėkūros procedūras.

„Liko dar porą žingsnių žengti, kad Seimo nariai apramintų ypač su individualiomis, kartais visiškai nepagrįstomis iniciatyvomis, kai reikia, nereikia, šokama į tribūną pristatyti dažnai iš lubų nurašytų projektų“, – ironizavo politologas.

Anot jo, tokie paradoksai būdingi tik pokomunistinių valstybių parlamentams. Kiekvienas bandymas politikams uždėti rimtesnį apynasrį Lietuvoje esą sukelia priešišką reakciją, o partinė drausmė pamirštama. A. Lukošaičio teigimu, būtent drausmingai veikiančios partijos užtikrina sklandų bet kokios parlamentinės sistemos funkcionavimą.

Pastaruoju metu bene labiausiai partinę drausmę ignoruoja socialdemokratai, vienas po kito kritikuojantys valdančiosios daugumos Politinės tarybos patvirtintą mokesčių reformą ir teikiantys savus siūlymus. Tačiau, politologo manymu, tai yra labiau ne vienos partijos, o visos koalicijos problema.

„Akivaizdžiai nepavyko susitvarkyti su problemos suformulavimu ir konkrečių žingsnių projektavimu. Viskas buvo apsukta iš antro galo: pirmiausiai – idėjos, neaprobuoti ir nesuderinti siūlymai, paskui – keistos taktikos ir dar keistesni pasiūlymai“, – kalbėjo pašnekovas.

Tai esą nulėmė „marga ir išpūsta koalicija“, kurios partneriai dažnai veikia kas sau. „Sugalvoti kažką užsidarius miegamajame ir paskelbti atsidarius langą negalima. Reikia derinti su partneriais“, – pažymėjo A. Lukošaitis. Jis pridūrė, jog po tokių veiksmų buvo diskredituota pati mokesčių reformos idėja, todėl reikiamų įstatymų priėmimą visuomenė sutiks su kreiva šypsena, o reforma bus sunkiai įgyvendinama.

Politologas pažymėjo, jog keturių partijų koalicija buvo suformuota remiantis Seimo rinkimuose išreikšta rinkėjų nuomone, ir prisipažino „nieko geriau nesugalvojantis“. „Kaip bedėliosi, tokia padėtis nelabai turi alternatyvų. Reikia laukti smarkesnių įvykių“, – teigė A.Lukošaitis. Anot jo, vienintelė galima alternatyva – „vaivorykštės“ koalicija, kurią, jei dabartinė valdančioji dauguma dirbs „taip pat sėkmingai“, turėsime progos išvysti.

Politologo teigimu, dešimtys iš verslo atėjusių Seimo naujokų nulėmė, kad dabartiniame parlamente dažniau kyla aštrūs interesų konfliktai, prasižengiama su etikos ir moralės reikalavimais. Nors nemažai interesų konfliktų buvo paviešinta ir ištirta, esą nemažai iki šiol dar neatskleisti, tačiau, pasak A.Lukošaičio, anksčiau ar vėliau turės iškilti į viešumą.

Dažnai įstatymų ir moralės nuostatų reikalavimų neatitinkanti parlamentarų veikla lemia, kad Seimas išlieka ne itin palankiai visuomenės vertinama institucija, be to, „stipriai trūkinėja“ tautos ir jai atstovaujančio Seimo ryšiai. „Stabili profesionalių politikų bendruomenė formuojasi sunkiai. Į Seimą vis dar ateina didelis kontingentas atsitiktinių žmonių. kuriems tautos atstovavimas, jos interesų gynimas svetimas“, – apgailestavo A.Lukošaitis.

Jo žodžiais, politikai yra sukūrę pernelyg daug precedentų, todėl dabar jaučiasi galį toliau pažeidinėti etikos ir įstatymų reikalavimus. „Reikėtų aštresnių replių, kad juos būtų galima tvirtai suimti. Postringavimai bei Etikos ir procedūrų komisijos grūmojimai kažin ar pakankamai rimta auklėjamoji priemonė“, – abejojo pašnekovas.

Politologas dabartinės kadencijos Seime pasigedo didesnio dėmesio ES reikalams, visų pirma – Vyriausybės veiklos kontrolei, pozicijų derinimui nacionaliniu lygmeniu. Tokio atsainaus požiūrio pasekmės esą gali išryškėti tik po kelerių metų.

Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius pripažino, jog pirmas Seimo veiklos pusmetis nėra sėkmingas, visų pirma dėl pernelyg dažnų politinių skandalų. Tačiau įvairių normų nesilaikymo ir sumaišties politologas nesieja su naujais žmonėmis parlamente – ankstesnių kadencijų Seimuose jų esą būdavo dar daugiau.

A.Krupavičius nenorėjo sutikti su nuomone, jog į skandalus dažniau įsivelia būtent politikos naujokai, mat šiemet neretai suklupo net kai kurie Seimo senbuviai. „Verslo žmonės pripratę prie tikslių, aiškių, logiškų sprendimų, mažiau dėmesio skiria tuščiam kalbėjimui“, – politikais tapusių verslininkų privalumus Eltai vardijo pašnekovas.

Nors šios kadencijos Seime pastebimai išaugo posėdžių lankomumas, parlamentas iki šiol esą nesugeba pateikti konkrečių ir visuomenei suprantama kalba išdėstytų savo veiklos ataskaitų. Politologas įžvelgė nemažai ir darbo organizavimo problemų, pavyzdžiui, itin ilgai užtruko postų dalybos, dabar nuolat atidedamas Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos patvirtinimas, dažnai nesilaikoma užsibrėžtų darbų grafiko. Tai esą lemia valdančiosios daugumos daugialypumas ir veiksmų koordinavimo mechanizmo trūkumas.

„Dabartinis Seimas ir Vyriausybė yra trumpų distancijų bėgikas – jie sprendžia šios dienos, geriausiu atveju – rytdienos klausimus. Nėra strateginio mąstymo, išskirtų prioritetų, kas Lietuvai bus svarbu bent šios kadencijos metais. Tai sudaro chaotiško darbo įspūdį“, – teigė A.Krupavičius.

Politologas negailėjo kritikos ir opozicinėms Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro frakcijoms, kurios taip pat ne visada sklandžiai suderina pozicijas, nors dėl panašaus dydžio ir ideologinių nuostatų esą galėtų bendradarbiauti sėkmingiau.

Anot A.Krupavičiaus, opozicija taip pat stokoja strateginio mąstymo: „be kasdienės kritikos nieko daugiau iš opozicijos pusės nėra, jaučiasi toks pat bėgimas vietoje“. Konservatoriai ir liberalcentristai esą neturi aiškios vizijos, ką kita galėtų pasiūlyti nei dabartinė valdančioji dauguma. Pašnekovas pasigedo iniciatyvų dėl mokesčių reformos, euro įvedimo scenarijaus, užsienio politikos. „Opozicijos palaidumas akivaizdus“, – apibendrino A.Krupavičius.

Pusę metų dirbantis Seimas dažniau minimas ne dėl sėkmingų rezultatų, o dėl skandalų

Savaitgalį sukanka lygiai pusė metų, kai darbą pradėjo naujos kadencijos Seimas. Penktasis po nepriklausomybės atkūrimo Seimas iki šiol dažniau minimas ne dėl nuveiktų darbų, o dėl nuolatinių nesutarimų valdančiojoje koalicijoje, parlamentarų etikos pažeidimų ir panašių skandalų.

Naujos kadencijos Seimo nariai prisiekė praėjusių metų lapkričio 15 dieną. Daugiausiai mandatų iškovojo pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvavusi Darbo partija. Ji kartu su Socialdemokratų partija, Naująja sąjunga bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga sudarė valdančiąją koaliciją.

Parlamentarai maždaug mėnesį nesiėmė jokių esminių klausimų, nes užtruko Vyriausybės formavimas ir postų Seime dalybos. Socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko vadovaujamo Ministrų kabineto nariai prisiekė ir įgaliojimus veikti gavo gruodžio 14 dieną.

Iki šios dienos dabartinis Seimas priėmė 207 teisės aktus, tarp jų – 81 įstatymą. Praėjusios kadencijos parlamentarai vien iki pavasario sesijos pradžios 2000 metų kovo 10 dieną buvo priėmę 205 teisės aktus, iš jų – 114 įstatymų. Pasak Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriaus darbuotojų, šios kadencijos parlamentarai posėdžių salėje kalba daug, tačiau dirba ne itin produktyviai.

Parlamentarai paskyrė arba patvirtino nemažai valstybės pareigūnų: valstybės kontrolierę Rasą Budbergytę, Seimo kontrolieres Virginiją Pilipavičienę ir Albiną Radzevičiūtę, vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę, taip pat Konstitucinio Teismo teisėjus Tomą Birmontienę, Ramutę Ruškytę ir Romualdą Kęstutį Urbaitį.

Pavasario sesiją pradėjęs Seimas po dvejų metų pertraukos išklausė Prezidento Valdo Adamkaus metinį pranešimą. Parlamentui taip pat buvo pateikta Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaita.

Tačiau šios kadencijos Seimas labiau išgarsėjo ne nuveiktais darbais, o skandalais, bene dažniausiai kylančiais dėl etikos pažeidimų.

Metų pradžioje paaiškėjo, kad mažiausiai du parlamentarai po priesaikos davimo neatsisakė su Seimo nario statusu nesuderinamų pareigų, tik išėjo tikslinių atostogų. Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos narys Jonas Ramonas liko Žemės ūkio rūmų pirmininko, Liberalų demokratų frakcijos narė Aldona Balsienė – Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumo“ prezidentės pareigose.

Seimas atmetė nutarimų projektus, kuriais Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius ragino nutraukti J. Ramono ir A. Balsienės įgaliojimus. Vėliau sudaryta laikinoji parlamentinė tyrimo komisija nusprendė nesiūlyti Seimui atimti šių parlamentarų mandatus.

Dar viena laikinoji komisija, sudaryta atsižvelgiant į generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus prašymą leisti patraukti J. Ramoną baudžiamojon atsakomybėn, nusprendė siūlyti Seimui neleisti panaikinti parlamentaro teisinio imuniteto. J. Ramonas dar prieš tapdamas Seimo nariu kartu su kitais žemdirbiais buvo apkaltintas riaušių organizavimu per 2003 metų gegužę vykusias kelių blokadas. Kauno miesto apylinkės teismas negali nagrinėti baudžiamosios bylos, nes J. Ramonas kaip Seimo narys turi neliečiamumo statusą.

Nors Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo nario darbas yra nepertraukiamas, būrys parlamentarų net sesijų metu poilsiavo užsienyje. Bene įžūliausiai pasielgė liberalcentristas Kęstutis Glaveckas – jis ne tik išvyko su žmona atostogauti į egzotišką Taičio salą, bet ir apgavo Seimo valdybą, žadėdamas Tarptautinio valiutos fondo kvietimu dešimt dienų lankytis JAV.

Darbo frakcijos narys Saulius Girdauskas be Seimo valdybos leidimo vasarį vykusios neeilinės sesijos posėdžius išmainė į Pasaulio ralio čempionatą. Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad parlamentaras ne tik be svarios pateisinamos priežasties praleido keletą posėdžių, bet ir važiavęs įvairių firmų ženklais apklijuotu automobiliu neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Seimui jau kelis mėnesius nepavyksta įteisinti parlamentarų atostogų, nors tokią prievolę įstatymų leidėjui yra nurodęs Konstitucinis Teismas. Parlamentarai priešiškai sutinka kiekvieną šį klausimą reglamentuojančią Seimo statuto pataisą.

Be to, delsiama priimti Politikų elgesio kodeksą, kuris turėtų apibrėžti, kokiais etikos ir moralės kriterijais politikai privalo vadovautis savo veikloje, kaip elgtis priimant sprendimus, kaip turi būti baudžiami prasižengusieji. Dar praėjusios kadencijos parlamente parengtą Politikų elgesio kodekso projektą tobulinanti darbo grupė paprašė pratęsti jos veiklą iki birželio pabaigos. Patobulintas projektas Seimui bus pateiktas anksčiausiai rudenį.

Vos įsibėgėjus pirmajai sesijai, Seimą sukrėtė vadinamasis KGB skandalas. Praėjusį lapkritį paaiškėjo, kad Seimo vicepirmininkas, tuometinis Europos reikalų komiteto vadovas Alfredas Pekeliūnas galėjo priklausyti KGB rezervui. Vėliau analogiški įtarimai mesti ir užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui Arvydui Pociui ir kai kuriems kitiems politikams.

Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad A. Valionis ir A. Pocius buvo įtraukti į sovietų saugumo rezervo sąrašą, tačiau jai pritrūko duomenų patvirtinti „valstiečių“ deleguoto Seimo vicepirmininko priklausymą KGB rezervui.

Sulaukęs priekaištų dėl dėmių biografijoje ir Europos Sąjungos (ES) reikalų neišmanymo, A. Pekeliūnas vasarį pasitraukė iš Europos reikalų komiteto pirmininko posto, jame išbuvęs vos daugiau nei du mėnesius. Jį šiose pareigose pakeitė Darbo partijos narys, ligtolinis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Vydas Gedvilas.

Valdančiajai daugumai iki šiol nepavyko ne tik sklandžiai priimti mokesčių reformą numatančius įstatymus, bet ir dėl būsimų pokyčių susitarti tarp koalicijos partnerių. Derybos dėl mokesčių reformos vyko maždaug tris mėnesius, per tą laiką buvo parengti keli jos variantai. Prieštaraudamas vadinamajam verslo mokesčiui, kuris galimai prieštarauja ES direktyvoms, finansų ministras Algirdas Butkevičius paskelbė nuo gegužės 14 dienos pasitraukiantis iš posto.

Views All Time
Views All Time
1566
Views Today
Views Today
1
0 0