1933m. Stalinas į baudžiamąjį kodeksą įtraukė homoseksualumą ir numatė įkalinimą 5m. sunkiųjų darbų kalėjime. Visi homoseksualai buvo paskelbti tautos išdavikais ir prilyginti šnipams. Iki devinto dešimtmečio homoseksualai buvo gaudomi ir uždaromi psichiatrinėse ligoninėse, kur jiems buvo taikoma konversijos terapiją ir psichotropiniai narkotikai. Lietuvoje už homoseksualius santykius nebaudžiama nuo 1993m.

Diskriminacija – teisių sumažinimas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, tautinės ar socialinės priklausomybės, turtinės padėties, gimimo vietos ir kt. Terminas apibūdiną engimą, nevienodą žmonių traktavimą, bei priemones, kuriomis valstybė ar valstybių sąjunga sumažina kurios nors valstybės, jos atstovų ar piliečių teises.

HOMOFOBIJA IR LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į HOMOSEKSUALUMĄ:

Kurios iš žemiau išvardintų socialinių grupių yra labiausiai diskriminuojamos
mūsų visuomenėje?

Beveik trečdalis (28%) Lietuvos gyventojų mano, kad labiausiai diskriminuojama socialinė grupė – homoseksualūs žmonės.

Gyventojų nuomonė apie įvairių socialinių grupių diskriminaciją jų darbovietėje.

Ar jūsų organizacijoje yra diskriminuojamos šios socialinės grupės?

13% respondentų mano, kad jų organizacijose diskriminuojami homoseksualūs žmonės. Priešingai nei diskriminacija dėl amžiaus ar lyties (kurios yra lengvai atpažįstamos fiziologinės žmogaus savybės), diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu atpažinti ir pripažinti yra kur kas sunkiau (pirmiausia reikia žinoti žmogaus lytinę orientaciją). Kadangi daugelis homoseksualių žmonių slepia savo lytinę orientaciją darbe dėl baimės būti diskriminuojamiems, jų diskriminacijos fakto bendradarbiai gali nepastebėti ir netgi patys tokius žmones diskriminuoti.

Ar Jūs asmeniškai esate linkęs/linkusi pateisinti šias diskriminacijos formas?

Didžioji dalis respondentų beveik niekada nepateisina įvairių diskriminacijos formų. Tik diskriminacijos dėl lytinės orientacijos niekada nepateisina beveik 20% mažiau respondentų nei kitų diskriminacijos formų atveju. Matyti ir tai, kad dalis respondentų, kurie kartais arba visada pateisina diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, lyginant su kitomis diskriminacijos formomis, yra didžiausia (23% ir 7%).

Ar Jūs asmeniškai pažįstate homoseksualų žmogų?

Taip, tai mano šeimos narys,-ė – 0%
Taip, tai mano geras draugas,-ė – 1%
Taip, nors nesame artimi – 10%
Taip, tai mano bendradarbis,-ė – 0,5%
Taip – kita – 0,5%
Ne, nepažįstu nei vieno – 82%
Nesu tikras, tikra – 6%

> Reikia pastebėti, kad lengva kurti pasakas apie žmones, kuriuos tik kartais pamatai televizijoje ir laikraščiuose ir niekada nesi su jais bendravęs gyvai.

Kaip reaguotumėte sužinoję, kad Jūsų bendradarbė (moteris) yra
homoseksuali?

Mano nuomonė apie tą žmogų nepasikeistų – 27%
Priimčiau ją tokią, kokia ji yra – 33%
Atsisakyčiau su ja bendrauti – 15%
Nežinau/neturiu nuomonės – 24%
Kita – 1%

Kaip reaguotumėte sužinoję, kad Jūsų bandradarbis (vyras) yra
homoseksualus?

Mano nuomonė apie tą žmogų nepasikeistų – 25%
Priimčiau jį tokį, koks jis yra – 33%
Atsisakyčiau su juo bendrauti – 18%
Nežinau/neturiu nuomonės – 23%
Kita – 1%

Kaip reaguotumėte sužinoję, kad Jūsų artima draugė yra
homoseksuali?

Priimčiau ją tokią, kokia ji yra – 44%
Atsisakyčiau su ja bendrauti – 22%
Mėginčiau ją pakeisti – 10%
Kita – 1%

Kaip reguotumėte sužinoję, kad Jūsų artimas draugas yra
homoseksualus?

Priimčiau jį tokį, koks jis yra – 43%
Atsisakyčiau su juo bendrauti – 24%
Mėginčiau jį pakeisti – 8%
Nežinau/neturiu nuomonės – 24%
Kita – 1%

Jei sužinočiau, kad mano kaimynystėje gyvena gėjų pora, aš:

Nesureikšminčiau šio fakto, mano santykiai su kaimynais
nepasikeistų – 58%
Stengčiausi su jais nebendrauti – 30%
Įspėčiau kaimynus – 2%
Įspėčiau kaimynus, turinčius mažų vaikų – 8%
Imčiausi priemonių šiai porai iškeldinti – 2%

Jei sužinočiau, kad mano kaimynystėje gyvena lesbiečių pora, aš:

Nesureikšminčiau šio fakto, mano santykiai su kaimynėmis nepasikeistų – 59%
Vengčiau bendravimo su jomis – 30%
Įspėčiau kaimynus – 2%
Įspėčiau kaimynus, turinčius mažų vaikų – 7%
Imčiausi priemonių šiai porai iškeldinti – 2%

Kaip reaguotumėte sužinoję, kad Jūsų vaikas yra homoseksualus?

Paklausus kaip respondentai reaguotų sužinoję, kad jų vaikas yra homoseksualus, 44% nurodė, kad stengtųsi visokeriopai palaikyti savo vaiką, 36% mėgintų jį /ją pakeisti, 34% – kreiptųsi psichologinės pagalbos. Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus. Vyrai dažniau nei moterys būtų linkę slėpti šį faktą nuo giminių ir pažįstamų (20% -vyrų ir 15% -moterų), kur kas dažniau mėgintų savo vaiką pakeisti (50%-vyrų ir 32% moterų), rečiau nei moterys kreiptųsi psichologinės pagalbos sau (32%- vyrų ir 40%-moterų), stengtųsi visokeriopai palaikyti savo vaiką (39%-vyrų, 55%-moterų) ar siektų artimiau susipažinti su vaiko artimais draugais (20%-vyrų, 25%-moterų). Vyresni respondentai (70 metų ir vyresni) tik kur kas dažniau nei jaunesni apklaustieji stengtųsi nuslėpti šį faktą nuo giminių ir artimųjų. Kitų kategorijų atžvilgiu vyresnių ir jaunesnių respondentų nuomonių skirtumai statistiškai nereikšmingi (pvz. 40% jaunuolių nuo 18-29 metų ir 41% respondentų nuo 70 metų ir vyresnių mėgintų pakeisti savo vaiką, labai panašus procentas abiejų amžiaus grupių atstovų – 27 % ir 26% – kreiptųsi psichologinės pagalbos sau). 2% išsižadėtų savo vaiko.

Jeigu mano akivaizdoje būtų įžeidžiai, paniekinamai kalbama apie homoseksualius žmones, aš:

Entuziastingai palaikyčiau šį pokalbį – 7%
Likčiau neutralus (-i) – 53%
Mėginčiau pakeisti pokalbio temą – 28%
Atvirai prieštaraučiau tokiam elgesiui – 11%
Kita – 1%

Homoseksualūs asmenys privalo turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs

Visiškai sutinku – 21%
Sutinku – 44%
Nei taip, nei ne – 20%
Nesutinku – 12%
Visiškai nesutinku – 3%

Bijočiau jei mano vaikų mokytoja (-as) būtų homoseksuali (-us)

Visiškai sutinku – 22%
Sutinku – 36%
Nei taip, nei ne – 24%
Nesutinku – 12%
Visiškai nesutinku – 2%

Homoseksualius santykius draudžiantys įstatymai gali sumažinti homoseksualių žmonių skaičių visuomenėje

Visiškai sutinku – 7%
Sutinku – 25%
Nei taip, nei ne – 25%
Nesutinku – 34%
Visiškai nesutinku – 9%

Mintis apie homoseksualius santykius tarp vyrų man kelia pasibjaurėjimą

Visiškai sutinku – 24%
Sutinku – 42%
Nei taip, nei ne – 26%
Nesutinku – 7%
Visiškai nesutinku – 1%

Mintis apie homoseksualius santykius tarp moterų man kelia pasibjaurėjimą

Visiškai sutinku – 23%
Sutinku – 39%
Nei taip, nei ne – 28%
Nesutinku – 9%
Visiškai nesutinku – 1%

Homoseksualius asmenis reikia gydyti

Visiškai sutinku – 16%
Sutinku – 31%
Nei taip, nei ne – 28%
Nesutinku – 21%
Visiškai nesutinku – 4%

Homoseksualių žmonių santykiai turėtų būti įteisinti ne santuokos, bet partnerystės sutartimi

Visiškai sutinku – 8%
Sutinku – 34%
Nei taip, nei ne – 31%
Nesutinku – 18%
Visiškai nesutinku – 9%

Nenorėčiau priklausyti jokiai organizacijai, kuti turi homoseksualių narių

Visiškai sutinku – 22%
Sutinku – 39%
Nei taip, nei ne – 25%
Nesutinku – 11%
Visiškai nesutinku – 3%

Ir homoseksualūs asmenys galėtų tapti Seimo nariais

Visiškai sutinku – 5%
Sutinku – 23%
Nei taip, nei ne – 21%
Nesutinku – 33%
Visiškai nesutinku – 18%

Nerinkčiau kandidato į Seimą ar savivaldybės tarybą jei jis/ji atvirai pripažintų savo homoseksualumą

Visiškai sutinku – 18%
Sutinku – 33%
Nei taip, nei ne – 21%
Nesutinku – 22%
Visiškai nesutinku – 6%

Man priimtinas katalikų bažnyčios požiūris į homoseksualus

Visiškai sutinku – 11%
Sutinku – 32%
Nei taip, nei ne – 41%
Nesutinku – 13%
Visiškai nesutinku – 3%

Gėjams ir lesbietėms turėtų būti leista įsivaikinti vaikus

Visiškai sutinku – 2%
Sutinku – 11%
Nei taip, nei ne – 18%
Nesutinku – 35%
Visiškai nesutinku – 34%

Vedybos tarp tos pačios lyties asmenų turėtų būti įteisintos įstatymų

Visiškai sutinku – 2%
Sutinku – 10%
Nei taip, nei ne – 21%
Nesutinku – 36%
Visiškai nesutinku – 31%

Tos pačios lyties asmenys (nebūtinai homoseksualūs) ilgesnį laiką gyvenantys kartu gali būti laikomi šeima

Visiškai sutinku – 2%
Sutinku – 20%
Nei taip, nei ne – 23%
Nesutinku – 40%
Visiškai nesutinku – 15%

Pritariu įstatymams, kurie gina homoseksualius žmones darbe

Visiškai sutinku – 5%
Sutinku – 37%
Nei taip, nei ne – 33%
Nesutinku – 18%
Visiškai nesutinku – 7%

Homoseksualūs asmenys neturėtų tarnauti armijoje

Visiškai sutinku – 13%
Sutinku – 33%
Nei taip, nei ne – 27%
Nesutinku – 23%
Visiškai nesutinku – 4%

Homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti policijoje

Visiškai sutinku – 16%
Sutinku – 35%
Nei taip, nei ne – 35%
Nesutinku – 20%
Visiškai nesutinku – 3%

Homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti mokyklose

Visiškai sutinku – 28%
Sutinku – 41%
Nei taip, nei ne – 19%
Nesutinku – 10%
Visiškai nesutinku – 2%

Homoseksualūs asmenys neturėtų tapti kunigais

Visiškai sutinku – 26%
Sutinku – 40%
Nei taip, nei ne – 22%
Nesutinku – 10%
Visiškai nesutinku – 2%

Religiniai lyderiai skatina neapykantą homoseksualių žmonių atžvilgiu

Visiškai sutinku – 5%
Sutinku – 26%
Nei taip, nei ne – 44%
Nesutinku – 22%
Visiškai nesutinku – 3%

Kaip Jūs vertinate žiniasklaidos poziciją homoseksualių žmonių atžvilgiu? (%)

Žiniasklaida pateikia objektyvią informaciją apie
homoseksualių žmonių gyvenimą

Taip – 28%
Ne – 72%

Žiniasklaida tendencingai parenka skandalingą informaciją apie homoseksualus

Taip – 35%
Ne – 65%

Žiniasklaida skatina nepakantumą kitokios seksualinės orientacijos žmonėms

Taip – 7%
Ne – 93%

Žiniasklaida teikia nepakankamai informacijos apie homoseksualus

Taip – 16%
Ne – 84%

Žiniasklaida yra perpildyta informacijos apie homoseksualus

Taip – 17%
Ne – 83%

Interviu su homoseksualais.

Vytauto Didžiojo universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
Sociologijos katedra

Homoseksualūs žmonės viešose ir privačiose erdvėse: socialistinis ir posocialistinis Lietuvos kontekstas

,,Mane stūmė visuomenės požiūris, kad reikia su moterimis bendrauti. Geri giminaičiai vis
sakydavo: ,,Ką tu, Gyti, tau reikia moterų, tau reikia vesti…“ Taigi, nebuvo jokios
alternatyvos tame [socialistiniame] gyvenime man egzistuoti. Buvau kaip koks vilkolakis
(…), nes visuomenėje buvo priimta taip: berniukas plius mergytė. Todėl mano santuoka
buvo kaip priedanga. Ir taip jau 25 metai. Gyvenu su žmona ir dabar. Bet galop ji pradėjo
tai pastebėti… Mano draugas pas mane namie ir valgyti virdavo, ir panašiai (…) Žmona
pamatė, kad mes kažkaip ,, ne to“. Pamenu, vieną kartą net kažkas pasišaipė: ,,Ar abi savo
žmonas atsiveši?“ (…) Kai kada būdavo labai sunku. Žmona kartą pamatė erotinių vyrų
portretų albumą, aš jį kažkaip netyčia palikau … Žmona užsipuolė, kad čia jų nebūtų. Ji
pradėjo šaukti: ,,Jei tu sūnui ką nors padarysi!..“ Dabar miegam, tik po skirtingom
antklodėm. Tas pasikeitimas toks ir buvo: man atpuolė pareiga ir prievarta intymiai
bendrauti su žmona“. Gytis.

,,Tuomet aš sėkmingai lipau karjeros laiptais. Buvau režisieriaus asistentas. Mane jau
rengėsi pakelti pareigose. Bet kartą mane išsikvietė kadrų skyriaus viršininkas ir aš jau
tikėjausi, kad čia dėl pakėlimo… Bet jis: ,,Nu, tai va, draugas, nepateisinat mūsų lūkesčių“.
Aš iškart pamaniau, kad čia tikriausiai užkliuvo mano išsilavinimas, bet priežastis buvo ne
ta. O jis: ,,Mums nepatinka jūsų požiūris į vyrus“ (…). Pasakiau, kad dėl šito tikrai
neišeisiu. Po savaitės jis mane vėl išsikviečia, kad aš išeičiau iš darbo, o aš – ne. Po 5 min.
įeina kažkoks žmogus iš Vidaus reikalų tarnybos (…) Vidaus reikalų tarnyboje buvau
tardomas 3 valandas. Dėl smurto dukart netekau sąmonės. Teko rašyti pareiškimą su kuo,
kur ir kaip (…)“. Stasys.

,,Vidury nakties aš buvau ištemptas iš lovos…(…) Vyras, su kuriuo aš miegojau, dirbo
KGB… jo darbas buvo suvilioti užsieniečius, kuriais po to būtų galima pasinaudoti
išduodant kitus homoseksualus“ (iš Essig 1999:7).

,,Mane bandė priversti gydytis, kad pasikeistų orientacija, apie dešimt metų kentėjau dėl to
didžiulę psichologinę įtampą. Tai vyko pereinamuoju laikotarpiu, kol dar nelabai suvokiau,
kas aš esu ir stengiausi pati savyje neigti šią orientaciją. Bet galiausiai (…) galutinai
priėmiau savo tapatybę, vėl suradau gyvenimo moterį ir gyvenu be jokio sąžinės graužimo.
Tą padėjo padaryti tie patys psichologai, pas kuriuos „gydžiausi“, ir rasta informacija“
[Dalia, 45 m.].

,,Sovietmečiu tiesiog turėjau draugę, su kuria kartu gyvenau. Bet tuomet menkai tesupratau,
kad esu lesbietė. Paprasčiausiai neturėjau jokios informacijos apie tokią orientaciją, kad
galėčiau kažkaip save identifikuoti. Visada maniau, kad esu kaip visi, tik kažkodėl labai
myliu tą konkrečią moterį, ir kad be jos negaliu gyventi. Ir jos draugėms ir šeimai, ir mano
tiesiog sakėm, kad man namuose per mažai vietos, todėl gyvenu pas ją kaip pas savo
geriausią draugę. Šiaip abi nelabai supratom, kas su mumis vyksta, nes nebuvo supratimo
apie tokią orientaciją kaip išskirtinę. Todėl visą laiką graužė sąžinę, kad darom kažką ne
taip, nors neturim jėgų atsispirti, ir, savaime suprantama, slėpėm tai, kuo užsiimam, nuo
viso pasaulio, nes paprasčiausiai manėm, kad numirtume iš gėdos, jei kas sužinotų. O dabar
tai visai kas kita (…)“. Dalia.

,,Radau toje knygoje skyrių apie pederastiją. Na, žodžiu, lytinis nusikaltimas. Ten buvo
rašoma, kad tokius individus reikia sekti, o sugavus iškart imti tepinėlio tyrimus (…). Kai
viską perskaičiau, man pasidarė baisu. Pamaniau, kad esu kažkoks nenormalus, nemoku net
nupasakoti… Ten taip smulkmeniškai ir bjauriai viskas buvo aprašyta. Kaip apie gyvulius…
Man ėmė atrodyti iš šitos knygos, kad mane kažkas seka, ir aš ėmiau jaustis kaip
nusikaltėlis. Ir tuo metu aš nusprendžiau, kad mylėsiu panas ir viskas. Bandžiau sau taip
įteigti, o akys vis tiek krypo į vyrišką klyną. Pradėjau eiti į šokius. Pamačiau, kad sekasi.
Man pradėjo patikti, kad panos į mane kreipia dėmesį. Man pradėjo patikti patikimas (…)“. Gytis.

,,Ir tarybiniais metais, ir dabar esame rėmuose. Tik anksčiau žmonės buvo tamsesni ir
nekreipdavo dėmesio, o dabar homoseksualumas tapo kiekvieno asmeniniu reikalu: tavęs
palauks už kampo ir parodys, ką gali padaryti. Dabar atrodo, kad pasaulis išprotėjo,
viešumas liaudį apšvietė. Bet viso to priežastis – neribota laisvė. Nieko nereikia bijoti, kad
tave paskųs ir panašiai, nereikia saugotis, gali kalbėti, ką nori. Ogi sovietmečiu sekso tai
nebuvo, apie tai tarybiniam piliečiui negalėjo būti nė minties. Dabar viskas pasikeitė…“
[Nedas].

,,Dabar, jeigu saugausi, kad neatskleisčiau jos [orientacijos] tam, kam nereikia, tai tik todėl,
kad dauguma žmonių, kiek suprantu, nepriima tokios orientacijos kaip vienos iš galimų
žmogaus tapatybių ir gyvenimo būdų, lygiai kaip ir aš pati sovietmečiu, kai neturėjau jokios
informacijos. Na, šiandien, skirtingai nuo sovietmečio, yra galimybė gauti informaciją,
susivokti savyje, lengvai susirasti saviškių, burtis į bendruomenes, vaikščioti į vakarėlius,
kurti savo subkultūrą. Paprasčiausiai būti savimi bent jau pogrindyje. Tokie pasikeitimai,
aišku, įmanomi dėl šiandien nevaržomos informacijos ir demokratinių visuomenės pokyčių:
gali susitikinėti pogrindyje be baimės, kad tave seks KGB, gali laisvai naudotis internetu ir
kitokiomis komunikacijos priemonėmis (…). O šiaip visuomenėje sunku nuolat slėpti savo
orientaciją, ypač kai savyje su tuo esu susitaikiusi ir priėmusi kaip neatsiejamą savo
tapatybės dalį. Jaučiuosi, kaip sovietmečiu jausdavosi disidentai, gyvenę dvigubą gyvenimą
– viešą, kuris turėjo daugiau ar mažiau atitikti totalitarinio režimo reikalavimus, ir
asmeninių įsitikinimų skatinamą pogrindinį gyvenimą“ [Dalia].

Darius (25 m.) mano, kad dėl šios priežasties galbūt norėtų gyventi kitur, ne Lietuvoje,
,,tačiau lengviausia būtų pabėgti… Reikia kažką keisti. Esu optimistas, elgiuosi atsargiai, bet
nenatūraliai, ir tai yra sunku“. Tuo tarpu Kęstas nepaisant visų sunkumų nežada nuleisti rankų
ir kovoti su neigiamu visuomenės požiūriu: ,,Jei aš nemiegu naktimis, tai galiu padaryti, kad ir
kita, homofobiška visuomenės dalis, nemiegotų dėl straipsnių ir pareiškimų“. Tačiau Reda
įsitikinus, kad Lietuvoje, ,,kaip ir bet kurioje visuomenėje gyvenant reikia apgalvoti kiekvieną
žingsnį (…). Reikia skirti, su kuo gali būti atviras, o su kuo – ne“.

,,Mano tuometinis boyfriend‘as iš tikrųjų kiek perdėtai buvo linkęs rodyti savo puikų kūną,
nemažus bicepsus, daugybę aksesuarų ir ūgį 1,90. Pridėk dar vos ne ant nuogo kūno
priglūdę odiniai rūbai ir naujutėlaitis BMW. Cool vaizdelis, ane? (…). Jeigu kada nors teko
stebėti įsimylėjusius žmones, tikrai turėtum sutikti, kad to paslėpti neįmanoma, net jeigu ir
stengtumeisi. O mes ypatingai neslėpėm. Aišku, be bučinių visiems matant, dar kuprinę iš
manęs visada prie vartų atimdavo ir nešdavo. Vieną gražų rytą pasikviečia mane bosas ir
kažką savam stiliuj klykia apie tai, kad „tokie iškrypėliai – baisi gėda gerbiamai įstaigai“
(…), kad viską žino apie mane „ir tą išsigimėlį“ (…). Po to liepė rašyti savo noru, o
priešingu atveju prigrąsino pranešti bendradarbiams ir nuteistiesiems [tuo metu Valius dar
dirbo įkalinimo įstaigoje], jog esu gėjus. Be abejo, aš parašiau. Br–r–r…“ Valius.

,,Iki šiol esu tarptautinių olimpiadų komandos narys ir, jei į mane žiūrima kaip į gėjų, savo
srities žinovą, tai žiūri rimtai (…) po pirminio šoko, kad esu gėjus, susidarė tokia situacija,
kad ,,ai, prie jo nesikabinėkim; gal jis ir ,,pydaras“, bet krūtas savo srities žinovas, tegul
būna“. Vėliau tai vėl keitėsi į ,,na ir kas, kad jis gėjus? Normalus visai bičiukas yra“.
Reikėtų atkreipti dėmesį į pokytį iš ,,pydaras“ į ,,gėjus“. Aš pats spėju, jog paprasčiausiai
liaudis pripranta ir tiek. Galų gale vieni su kitais apsišlifuojam, susibendraujam ir nebėra
tokių problemų. Iš dalies todėl ir sakau, kad daug kas nuo žmogaus, kuris vis tik yra
dominuojančio diskurso pakraštyje, priklauso. Kad ir koks ,,normalus“ būtum, bet jei būsi
tulžies pritvinkęs, tai niekam ir nepatiksi ir, be abejo, vice versa. Bendravimas, mano
nuomone, yra labai svarbus dalykas. Juk per bendravimą mes patys save kuriame.
,,Arkliški“ juokeliai irgi gi nėra baisu. Pvz., kolega bėgioja rankomis užsidengęs užpakalį,
neva bijodamas, kad aš jį ,,iškrušiu“. Visiems juokinga. Na ką gi, tenka tuomet irgi žaisti
negražiai. Maloniai nusišypsome ir pasakome lyg tarp kitko, jog tikrai gaila Lietuvos
moterų, kad kiekvienas kvėša, nesiskutęs tris dienas ir smirdintis prakaitu, su murzinais
džinsais (čia geriau išvardinti kuo daugiau neigiamų dalykų, kuriuos pastebim kolegoje)
įsivaizduoja esąs toks seksualus, kad netgi bėgioja rankomis užspaudęs užpakalį, kurio gal
net ir nevalo. Baisu! Tuomet užtenka gūžtelti ir pamakaluoti pirštu ties smilkiniu. Nugęsta
momentaliai (…). Apibendrinant, jei nesinori dirbti, prisitaikyti prie kolektyvo ir, svarbus
momentas, trūksta sugebėjimo pritaikyti kolektyvą prie savęs, tai ir orientacija pradeda
kliudyti“ Andrius.

,,Retai susiduriu su kažkokia ypatinga homofobija, nes paprasčiausiai tas dalykas, jog esu
gėjus, man asmeniškai NĖRA esminės svarbos. Be abejo, kad esu gėjus. Ir aš to nesidroviu,
neslepiu užspaudęs, o jei klausia, tai ir tiesiai pasakau. Paprasčiausiai aš su tuo, koks esu,
jaučiuosi patogiai. Lygiai kaip patogiai jaučiuosi su savo auskarais. Aš jų paprasčiausiai
nejaučiu. Lygiai taip pat ir su mano seksualine orientacija. Apie ją visą laiką negalvoju, nes
tiesiog nėra apie ką čia galvoti. Aš lenkiu link to, kad nebent tik žmogui, turinčiam low
self–esteem [žemą savigarbos jausmą], gali nuolatos rūpėti, kaip kiti jį priima. Ir nebent tam
pačiam žmogui nuolatos reikia kitų priėmimo kaip nuolatinio patvirtinimo, kad jis yra
,,normalus“. Aišku, reikia suprasti, jog tai yra, na… kokių užsilikusių vaikystės traumų
pasekmė. Gi supratimas, pradėjus masturbuotis, kad ,,veža“ tik vaikinai, o visuomenė tai
laiko baisiu dalyku, yra tikrai skausmingas. Man irgi buvo šioks toks šokas, viskam reikėjo
laiko, kad suprastum, kas yra kas (…). Ir kas įdomiausia, nuoširdžiai būdamas savimi, aš
nebejaučiu problemos bendraudamas su aplinkiniais nepriklausomai nuo jų nuostatų“ Andrius.

,,Juos kaltina, bet jie pasijunta kalti.“ Realiai tarp šių 2 sąvokų yra milžiniškas atstumas, bet
kažkodėl tai daugelis gėjų pamiršta. Lygiai kaip mes sau sakom ,,Aš tikrai nepykstu“, bet pykstam, taip ir mėginam paslėpti, bet ar nuslepiam??? Kiek metų gali sakyti, kad „neradau
tos vienintelės“ ar sugalvoti vis naują versiją, kodėl Ispanijoje buvai su draugu, o ne su
pana? Jeigu vyras turi meilužę, anksčiau ar vėliau žmona supras kad „kažkas yra“, pajus,
kad vyras kažką slepia. Manau, kad bendradarbiai jaučiasi panašiai (…). Šiuo metu
išgyvenam laikotarpį kai vis labiau į mūsų gyvenimą ateina didelė konkurencija darbe ir ne
tik. Kurdami paslaptis, patys „pakišam masalą“. Tai mums neleidžia siekti karjeros, prašyti
pakelti algą, gyvenam „dvigubą gyvenimą“ (…) paranoja savotiška gaunasi. O juk lūžta ten,
kur plona…“ [Valius].

,,Kolega po 100 g. brendžio papasakojo, kad iš esmės iki manęs jis tikriausiai nebuvo
artimai bendravęs su gėjumi, bet nuo paauglystės žinojo tik tiek, kad yra tokie ,,pydarai,
kuriuos reikia mušti todėl, kad juos reikia mušti“. Susipažinęs su manim, o vėliau ir
sužinojęs, kad gyvenu su vaikinu, kolega, jo žodžiais, jaučiasi lyg ir atsikratęs kažkokio
keisto buvusio nesaugumo šiuo klausimu“. Valius.

,,Negali visą laiką ne savo gyvenimą gyvent. Kai akis atveri, tave išklibina tas dalykas, dėl
to ir pasakiau žmonai. Poreikis gyventi savo gyvenimą kilo dėl to, kad pamačiau, kaip yra
gyvenama svetur, prie to prisidėjo ir didesnis atvirumas, ko nebuvo anksčiau, imta apie tai
daugiau kalbėti. Bet to, karjera jau padaryta, tad nebuvo ko prarasti“ [Algis].

,,Politikai mane labiausiai biesina: įsivaikinti negalima, santuokų neleidžia… Norėjau pasiimti
globoti vaiką, bet neleido, nes su mergina gyvenu. Jie pasiūlė socialinį planą, kad gyvenu
viena, ir tuomet būtų leidę. Bet kaip reikia jaustis Redai [informantės partnerė], juk ji yra
mano dalis (…) Kai vienos ponios paklausiau, ar galėsim kada nors Lietuvoje įsivaikinti, ji
atsakė: ,,Tikiuosi, iki tokių kraštutinumų neprieisim“ (…) Aš jau nuo 16 metų galvoju, kad
kažkokiam vienam žmogučiui galiu suteikti šilumą, dėmesį, išleisti į gyvenimą…“ [Asta].

,,Dabar tėvai labai pergyvena, ką žmonės pasakys. Giminės nieko nežino, ir tėvai
nesirengia to sakyti (…). Tačiau aš labai nerimauju dėl to, kaip aplinka paveiks tėvus, kai
šie sužinos, jog aplinkiniai viską žino (…). Tik tuomet, kai jie supras, jog nesvarbu, ką
žmonės pasakys, viskas pasikeis… “[Reda].

,,Su artimais man žmonėmis kalbant, žinau, kad jie neteisingai supranta mano žodžius, bet
negaliu nieko pakeist, arba išvis tada nenoriu kalbėt, o viduje tiesiog atrodo kažkas drasko
tave į dvi dalis, arba taip beprotiškai garsiai visiems norisi kažką išrėkt…“ [Ina].

,,Paauglystėje (16–18 metų) buvau tikrai gerokai feminizuotas. Dabar suvokiu, kad tam
tikra prasme tai buvo kaip ir protesto išraiška. Maždaug ,,O aš gėjus! Ir ką, nepatinka?“
Dabar aš pats sau iš retrospektyvos atrodau arogantiškas. O aplinkiniams kaip turėjo
atrodyti? Ir, matyt, reikėtų gerai pagalvoti, kas dažnai sukeldavo atstūmimą: mano elgesys,
ar tai, jog esu gėjus? Aš dabar esu įsitikinęs, jog, matyt, vis tik elgesys daugiau lėmė. Bent
jau taip rodo paskutinių metų patyrimas (…) protestai prapuolė, aš jaučiuosi patenkintas
savimi ir, svarbiausia, išmokau teigiamos pozityvios nuostatos ir, voila, gyvenimas įgijo
kitų spalvų ir kitą rakursą – ne vien, neva, nelaimingo atstumto marginalo, kuris atseit
niekam nereikalingas dėl savo orientacijos. Žinot, įtariu, kad tokie žmonės jaučiasi
pasiutusiai teisūs ir nuskriausti ir, kas svarbiausia, savo skriaudomis džiaugiasi it
mazochistai. Ir manau, kad apie tai kažką nutuokiu, nes pats vos tokiu netapau. Esminis
poslinkis įvyko tuomet, kai susidraugavau su savo dabartiniu vaikinu (…). Jam aš esu
dėkingas už daug ką, net ir už nemalonius žodžius bei apibūdinimus iš šalies, kurie kaip ir
rupus popierius padėjo apsišlifuoti“ [Andrius].

Ką mes galime pasakyti apie homoseksualių Lietuvos piliečių padėtį?

  • Lietuvos civilinis kodeksas numato tik moters ir vyro (heteroseksualią santuoką) ir draudžia vyro ir vyro, moters ir moters santuoką (homoseksualią).
  • Lietuvoje tos pačios lyties porų santykiai negali būti įteisinti partneryste.
  • Homoseksualai jaučia neapykantą ir atstūmimą darbe, šeimoje, draugų tarpe, vien dėl kitų požiūrio į jų seksualinę orientaciją. Heteroseksualai to nepatiria.
  • Dėl to jie priversti sąmoningai slėpti savo seksualinę orientaciją. Heteroseksualai to nepatiria.
     
  • Kai kurie politikai ir visuomenės veikėjai atvirai kalba apie būtinybę naikinti homoseksualus, laiko juos ligoniais ir nusikaltėliais.
  • Norima riboti, arba uždrausti visą teigiamą informaciją apie homoseksualumą, homoseksualus.
  • Draudžiami visi vieši homoseksualų renginiai, arba renginiai kuriuose jie dalyvauja.
Views All Time
Views All Time
2445
Views Today
Views Today
1
0 0