Idealaus varianto, koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias – nėra. Vienoms šeimoms atrodo geriau, kai vaikai pametinukai: bendri žaidimai, bendri interesai, o tėvams – vienu ypu išvargti visi vaikiški vargai. Na, o kitiems ir 7 metų skirtumas tarp vaikų atrodo per mažas – gal dar pirmagimį bent iki paauglystės pačiūčiuoti?

Abiem atvejais tėvai tikisi surasti optimalų sprendimą ne tik sau, bet ir vaikams – kad jiems būtų kuo patogiau augti, kad juos skiriantis amžius netaptų pykčių, nesutarimų ir konfliktų šaltiniu.

Tačiau pažvelgus į realias šeimas su realiais vaikais akivaizdu, jog kurį kelią bepasirinktumėte – tarp vaikų broliškai-seseriškų konfliktų tikrai neišvengsite. Galima nebent pasistengti, kad jų būtų kuo mažiau.

Tėvų patirtis, psichologų ir pedagogų patarimai – štai pagrindiniai šaltiniai, iš kurių galima pasisemti vertingos informacijos, kaip gi vis dėlto išvengti konfliktų ar juos išspręsti kuo sklandžiau. Akivaizdu viena – tėvams prireiks auksinės kantrybės, plieno tvirtybės, ir saldžios gardžios diplomatijos.

Skirtumas tarp vaikų – 1-3 metai

Kai šeima susilaukia pametinukų ar vaikų, kurių amžiaus skirtumas – vos keleri metai, tėvai dažniausiai tikisi, jog mažieji puikiai sutars visur ir visada, bus geriausi draugai ir žaidimų partneriai. Tačiau realybė dažniausiai nuima tokius rožinius akinius ir nesiliaujančios kovos vaikų kambaryje parodo – šeima suplanavo, o Dievas tikrai papokštavo.

Vaikai barasi, varžosi tarpusavyje norėdami pelnyti daugiau tėvų dėmesio, nepasidalina žaislų, stumdosi, jei labai prireikia – ir suduoda ar įspiria vienas kitam.

Jei vaikai – tos pačios lyties, konkurencija paprastai būna tik stipresnė. Mat bendri interesai, bendra veikla ir bendri draugai ją tik dar labiau sustiprina – kiekvienas vaikas vis labiau stengiasi pabrėžti savo individualybę.

• Sava erdvė. Geriausia išeitis – namuose sukurti savitą, individualią erdvę kiekvienam vaikui – tokią, kuria jis neprivalėtų dalintis su broliu ar seserimi. Net jei abu dalinasi vienu kambariu – tegul turi jame po jaukų savo kampelį.

• Savi daiktai. Bendri žaislai neretai taip pat daugiau skiria, nei suartina – juk juos reikia dalintis, o dalintis norima tikrai ne visada. Todėl išmintingiau, kai dalis žaislų yra bendri, o dalis – individualūs, kuriais galima ir nesidalinti.

• Draugai. Skatinkite ne tik bendras, bet ir atskiras vaikų draugystes: išleiskite pasisvečiuoti pas draugus po vieną, jei vaikus kartais paliekat seneliams – kartkartėmis palikite atskirai, tegul pasilepina dėmesiu ne tik kartu, bet ir po vieną.

• A nelygu ir nepanašu į B. Nelyginkite vaikų tarpusavyje ir kuo rečiau rodykite kaip pavyzdį vienas kitam. Tai sukelia ne norą prilygti geresniajam, o siekį konkuruoti ir nurungti.

Skirtumas tarp vaikų – 4-6 metai

Kai broliukas ar sesutė šeimoje atsiranda vyresnėliui sulaukus 4-6 metų, pastarasis tėvams gali tapti išties puikiu pagalbininku. Tokio amžiaus vaikai daug rečiau bando žūtbūt nustelbti naująjį šeimos narį, moka palaukti, gali šiek tiek pasirūpinti savimi patys. Taigi iš pirmo žvilgsnio viskas labai patogu, bet…

Mažajam ūgtelėjus, konfliktai netrūksta įsiplieksti. Vyresnėlis nepatenkintas, nes mažylis nuolat kėsinasi į jo erdvę: nori imti jo daiktus, bendrauti su juo, kai tuo tarpu išdidusis pirmagimis jau turi savų planų ir reikalų. O kur dar nesibaigiantys pasierzinimai, vienas kito „auklėjimai“ ir skundimai!

• Atskirtos ribos. Abiem vaikam paaiškinkite, kad vienas kito daiktų imti nesiklausus negalima. Mažasis vyresnėlio daiktams dar per mažas ir gali arba susižeisti, arba sugadinti, o vyresnėlis mažylio žaislams – jau per didelis, taigi jei reikia – ir šiam priminkite, kad nevalia imti ar juo labiau atimti iš jo, nebent abu vaikai sutiktų pasidalinti ir kurį laiką žaistų drauge.

• Pagarba interesams. Sudėtinga situacija, kai vaikų poreikiai susikerta. Didysis nori dar pažaisti žaidimų kambaryje, o tėvai skuba namo, nes mažyliui laikas miegoti pietų miego. Apmaudi klaida – nuolat pažaboti vyresniojo vaiko interesus. Net jei taip ir nutinka – pasistenkite surasti kompromisą: jau tikrai metas eiti iš žaidimų kambario, bet užtai pakeliui nupirksime tau ledų!

• Privilegijos. Kad ir kaip besistengtumėte, būna akimirkų, kai abu vaikai pasijunta šiek tiek nuskriausti: vyresnėlis – kad yra vyresnis, jaunėlis – kad yra mažesnis. Taigi pasistenkite kuo dažniau vaikams (geriausia – kitam vaikui negirdint) pabrėžti privilegijas, kurias suteikia jų amžius.

• Kantrybė. Paaiškinkite, kad mažajam ne viskas sekasi gerai, jis daug ko dar tik mokosi. Taigi ne taip greitai užsiriša batus, ne taip lengvai įsisąmonina, jog pralaimėjo žaidime ir kt. Vyresnėlio pareiga – ne tik pamokyti, parodyti pavyzdį, bet ir kiek atlaidžiau vertinti ne visada vykusius mažylio mėginimus bei neerzinti ir nemenkinti jo.

Skirtumas tarp vaikų – 7 metai ir daugiau

Nesvarbu, dėl ko tarp vaikų kyla ginčai. Svarbiausia – kad ir vyresnėlis, ir jaunėlis tikisi iš tėvų objektyvaus „teisėjavimo“. Taip, vyresnieji jau moka nusileisti, patylėti, nereaguoti į erzinimus. Tačiau, šiaip ar taip, jie vis dėlto vaikai, ir dar konkuruojantys dėl tėvų dėmesio.

Vien dėl to, kad kuris nors vaikas gimė anksčiau, dar neįpareigoja jo nuolaidžiauti jaunėliui visur ir visada. Ir jei iš vyresniojo vaiko reikalausite nuolaidumo, paklusnumo ir supratingumo daugiau, nei iš mažėlio – pirmasis suvoks, kad mažius tik „kelia problemas“ ir trukdo jo gyvenimui šioje šeimoje. Akivaizdu, kad apnikus tokioms mintims vyresnėlio maištas – neišvengiamas.

• Ribų išbandymas. Vaikai nuolat bando pasitikrinti ribas, kiek gi elgesio laisvės jiems suteiks suaugusieji, kokias ribas nustatys. Jei šeimoje yra ir vyresnių vaikų – jaunesnieji stengsis pažinti ir šių leidžiamas ribas. Jei matote, kad bręsta toks ribų konfliktas – nelikite nuošalyje, palikdama vaikams patiems išsiaiškinti, kas ir kiek galima. Padėkite vyresnėliui nustatyti ribas ir išaiškinti mažajam, kas galima, o kas – ne. Kuo vieningesnės visų šeimos narių nustatytos leistinos ribos – tuo mažiau painiavos abiem vaikams.

• Dėmesio dalybos. Vien dėl to, kad vaikai – vyresni, dar nereiškia, kad jie neturi teisės į nedalomą mamos ar tėčio dėmesį. Taigi vakarinių pokalbių prieš miegą, apsilankymų filmuose kartu ar kitokios tradicijos, kurias turėjo jūsų šeima iki gimstant jaunėliui, tebegalioja!

• Beždžioniukų diskoteka. Mažieji daug išmoksta mėgdžiodami. Ypač tada, kai mėgdžioja vyresnius brolius ar seseris. Kuo dažniau atkreipkite jaunesniojo vaiko dėmesį į pozityvų vyresniųjų pavyzdį: pagirkite už jų nuopelnus, paaiškinkite, kuriomis jų charakterio savybėmis didžiuojatės. Be to, tai bus paskata ir didžiajam vaikui pasitempti, būti kuo geresniu vyresniuoju broliu ar sese.

Views All Time
Views All Time
1753
Views Today
Views Today
1
0 0