– Labas, gal tu iš Lietuvos?
– Taip.
– O, tai labai gerai. Mes kaip tik vykstame į Vilnių švęsti vieno draugo bernvakario. Štai šito, kurio akys užrištos. Įsivaizduoji, jis net nežino, į kurią valstybę skrenda. Gal žinai Vilniuje vietų, kur galėtume nustebinti savo draugą ir linksmai paūžti?
– Jums turėtų patikti Vokiečių gatvė prie Rotušės.
– O koks alus pas jus geriausias? Girdėjome, kad jūsų alus apskritai neblogas ir labai pigus. Taip pat teko girdėti neblogų atsiliepimų apie Lietuvos merginas.

Su pokalbį pradėjusiu Philu iš viso į Vilnių skrido 15 jaunuolių, planavusių čia linksmintis keturias paras. Pasiteiravus, kodėl pasirinko Vilnių, paaiškino, kad Didžiosios Britanijos turizmo agentūra jiems pasiūlė labai gerą sandėrį (skrydis į Lietuvą ir atgal + 3 naktys „Radison SAS Astorija“ viešbutyje atsiėjo po 300 svarų (1500 Lt) kiekvienam). Britams tai nebrangu, nes vidutiniškai per mėnesį jie uždirba 7-10 tūkst. Lt. Be to, Philas patvirtino girdėjęs daug gerų atsiliepimų apie Vilnių iš jame jau buvusių draugų.

Tokie ir panašūs pokalbiai lėktuvuose, skrendančiuose iš Londono į Vilnių, toli gražu ne retenybė, o kasdienis reiškinys. Mat per šiuos metus, tai yra Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, labai suaktyvėjo atvykstamasis turizmas, ypač iš jau minėtos D.Britanijos, taip pat Airijos, Skandinavijos šalių, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, tačiau daugiausiai turistų, kaip ir anksčiau, vis dėlto atvyksta iš Vokietijos. Per pastaruosius metus Lietuvos viešbučiuose svečių iš užsienio sulaukta trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais, o svečių iš ES padaugėjo net 70 proc.

Beje, anksčiau mes traukdavome per dantį estus, šaipydamiesi, jog suomiai pas juos važiuoja nusigerti, lėbauti, gastroliuoti po striptizo klubus ar išbandyti ekstremalių pramogų, o dabar ir Lietuva sulaukia vis daugiau tokių turistų, kurie renkasi vadinamuosius savaitgalio turus (daugiausiai tokių turistų sudaro britai, suomiai, norvegai, airiai – paprastai jaunesnio nei vidutinio amžiaus). „Tai tiesiog linksmi žmonės. Į Lietuvą jie atvažiuoja alaus atsigerti, į merginas pasižiūrėti, pašvęsti, po senamiestį pasivaikščioti, naktinius klubus aplankyti. Būtent tokių, o ne pažintinių tikslų turinčių užsieniečių kaip tik ir pagausėjo per šiuos metus. Kita vertus, pastaraisiais metais bent Vilniuje labai padaugėjo įvairių renginių: tiek kultūrinių, tiek sportinių, tiek konferencijų, kad ir pastaroji NATO konferencija ar būsimasis esperantininkų suvažiavimas. Visi šie renginiai pritraukia labai daug užsieniečių, taip pat ir turistų“, – dėsto Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys Rimantas Miknius.

Pramogauti – pigu, atvykti – brangu

Kaip spėjama, daugiau svečių iš senųjų ES šalių čia ėmė važiuoti todėl, kad įstojusi į ES Lietuva užsieniečiams ėmė atrodyti saugesnė ir labiau civilizuota šalis. Gali būti, jog įtakos turėjo ir cunamis, prieš pusmetį nusiaubęs Pietryčių Aziją. Po šios katastrofos vykstančiųjų į šį regioną stipriai sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad žmonės ėmė mažiau keliauti, tiesiog jie vyksta į, jų nuomone, saugesnes šalis, tarp jų ir į Lietuvą. Tačiau didžiausio užsienio turistų srauto pagausėjimo sulaukė ne ES naujokės, o Bulgarija, dar tik žadanti tokia tapti. Užsieniečiai skundžiasi, kad nors Lietuvoje gyventi ir pramogauti jiems pigu, tačiau atvykti – brangu: tarkime, prancūzams į Lietuvą atskristi kainuoja panašiai kaip į Niujorką.

„Nemažą dalį mūsų šalies svečių tikriausiai sudarė užsieniečiai, kuriems buvo labai smalsu pamatyti, kaip atrodo tos naujosios Europos Sąjungos narės. Anksčiau jie į mūsų šalį nevažiavo todėl, kad buvo girdėję daug negatyvios informacijos apie dideles eiles pasieniuose. Dabar eilių nėra, niekas netikrina, egzistuoja realus, o ne tariamas laisvas asmenų judėjimas, todėl sulaukiame vis daugiau turistų. Mano nuomone, dar vienos ES turistų bangos sulauksime, kai įeisime į euro zoną“, – prognozuoja Turizmo departamento informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja dr. Rima Jakytė.

Tiesa, svečių iš Rusijos, Ukrainos, Izraelio pastaraisiais metais Lietuvoje ženkliai sumažėjo ir gali dar mažėti. Dėl šių ir kitų priežasčių sunkūs laikai ateina Lietuvos kurortams. Pastaraisiais metais užsieniečių tiek Druskininkuose, tiek Birštone gerokai sumažėjo ir mažėja toliau. Tiesa, šie kurortai guodžiasi tuo, kad lietuvių dabar atvyksta apie tris kartus daugiau nei anksčiau.

Labai įdomu tai, kad įvairių šalių turistai į Lietuvą važiuoja dėl skirtingų priežasčių: britams labiausiai patinka savaitgalio turai į Vilnių, „pagardinti“ alaus degustavimu bei ekstremaliomis pramogomis – dažasvydžiu, vandens polo, skraidymu reaktyviniais lėktuvais, išvykomis karinėmis mašinomis, visureigių ar kartingų lenktynėmis, šokinėjimu nuo Televizijos bokšto ir kt. Vokiečius labiausiai traukia Klaipėda ir Neringa, latvius – Palanga, na, o po visą Lietuvą keliauti labiausiai mėgsta, regis, lenkai. Tuo tarpu pažintiniais tikslais į mūsų šalį dažniausiai vyksta italai ir prancūzai.

Užsieniečiams priimtiniausias laikas vykti į Lietuvą – vasara. Karščių išvargintiems italams, graikams, portugalams ar prancūzams mūsų vasaros – tikra atgaiva. Kaip rodo apklausos, patinka čia ir skandinavams, tuo tarpu vokiečiams didesnis privalumas ne klimatas, o ramybė. Kaip liudija išvykstančių turistų apklausos, dauguma jų savo kelionėmis į Lietuvą lieka patenkinti. Ypač maloniai nustemba į Lietuvą atvykstantieji pirmą kartą, nes dauguma jų iki vizito apie mūsų šalį turėjo labai menką supratimą ir dažniausiai neigiamą nuomonę.

Europa – per brangi

Kita vertus, Lietuvai įstojus į ES buvo galima stebėti ir šiek tiek kitokią, bet taip pat įdomią tendenciją. Kalbant apie išvykstamąjį turizmą, pastebėta, jog jis taip pat didėjo, tačiau ne į ES šalis, o į Turkiją, Egiptą (tarkime, į Turkiją kelionių organizatoriai 2003 m. nuvežė 17 800 lietuvių, o 2004 m. – jau net 32 tūkst.). Į daugelį ES šalių šiais metais lietuvių vyko mažiau nei ankstesniais metais (bent jau per kelionių agentūras). Konkrečiai sumažėjo vykstančiųjų į Prancūziją, Švediją, Vokietiją, Airija, Lenkiją. Anot Prancūzijoje daug laiko praleidžiančio Darijaus Beinoravičiaus, tai natūralu, mat mėgstantys keliauti lietuviai Paryžiuje, Vienoje, Amsterdame ar Londone apsilankė per pastaruosius 15 metų, o tie, kurie aplink namus juda 50 km spinduliu, į užsienį niekada ir neišvažiuos.

„Paprastai lietuviai važiuoja ten, kur pigiausia. O poilsiauti pigiausia Turkijoje ir Egipte. Tai ir yra populiariausios šalys tarp Lietuvos turistų. Į ES šalis turistauti ir poilsiauti Lietuvos gyventojai nevažiuoja būtent dėl didelių kainų. Tarkime, išvyka ir gyvenimas kurioje nors iš Skandinavijos šalių trigubai brangesnis nei Turkijoje, todėl lietuviai į Skandinaviją ir nesiveržia. Taip pat kainos „kandžiojasi“ ir D.Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje bei kitose ES senbuvėse“, – pastebi R.Jakytė.

Na, o į kurias naująsias ES šalis lietuviai vyksta mieliausiai? Pirmoje vietoje, regis, Čekija, antroje – Vengrija ir Bulgarija, jei valstybes vertintume kaip kelionės tikslą, o ne kaip tranzitinę valstybę (tuomet pirmoje vietoje atsidurtų, žinoma, Lenkija).

Beje, nors gali pasirodyti keista, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų per visus 15 metų nėra kirtę vakarinės ar pietinės Lietuvos sienos. Nors šiuo metu kiekvienas lietuvis po Europos Sąjungą gali važinėti taip pat laisvai, kaip anksčiau važinėjo po Sovietų Sąjungą, vyresnės kartos Lietuvos gyventojai keliauti vis dėlto nesiryžta. Dažniausiai dėl kalbos barjero ir per menkų pajamų.

Kita vertus, toks nusistatymas ydingas, mat kelionės į Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, iš dalies Bulgariją tikrai nebrangios, be to, ir didelių kalbos problemų ten galima nesunkiai išvengti, tačiau sėslumas vis tiek ima viršų.

Senesnės kartos pasyvumą kompensuoja didžiulis jaunosios kartos noras keliauti. Gana daug žmonių iki 45-50 metų jau išmaišę visą Europą ir dabar „atradinėja“ Aziją, Lotynų Ameriką ir kitus žemynus.

Pingantys skrydžiai

Iš esmės tiek išvykstamąjį, tiek atvykstamajį turizmą per pastaruosius dvylika mėnesių labai skatino pingantys lėktuvų bilietai (pernai užfiksuota nemažai atvejų, kai kelionė lėktuvu kainavo pigiau nei autobusu). Juk dabar į Londoną du žmonės (bilietus užsisakę iš anksto) nuskristi ir parskristi gali už 900 Lt, į artimesnius Europos miestus vykstant akcijoms galima nusipirkti dar pigesnių bilietų. Tai lėmė, kad ženkliai padaugėjo lėktuvais vykstančių turistų ir samažėjo besirenkančiųjų keliones autobusais ar automobiliais.

„Aš manau, jog „airBaltic“ atėjimas į Lietuvos rinką lėmė ženklių permainų. Dėl mūsų kainų politikos sumažėjo bendros aviabilietų kainos. Todėl oro kelionės iš ir į Lietuvą tapo daug prieinamesnės bei patrauklesnės. Šis veiksnys, žinoma, labai prisidėjo prie keleivių skaičiaus didėjimo. Nuo tada, kai „airBaltic“ pradėjo savo veiklą Lietuvoje, keliaujančiųjų Vilniaus oro uoste padidėjo apie 40 proc.“, – dėsto „airBaltic“ korporacijos prezidentas Bertoldas Flickas.

Neseniai į Lietuvą sugrįžusi ir kainų politiką pakeitusi Didžiosios Britanijos kompanija „British Airways“ taip pat giriasi, jog parduoda vis daugiau bilietų skrydžiams iš Londono į Vilnių ir atgal. Jos atstovų teigimu, Lietuva tampa vis įdomesnė šalis užsienio turistams, nes čia jau susiformavo pramogų ir poilsio rinka. Anksčiau „British Airways“ apie 80 proc. bilietų parduodavo Vilniuje ir juos pirkdavo norintieji skristi į Londoną, o dabar didžioji dalis bilietų parduodama D.Britanijoje.

Kitos aviakompanijos taip pat didino ir tebedidina skrydžių į D.Britaniją ir Airiją skaičių. Taip daroma todėl, kad į Lietuvą galėtų atvykti kuo daugiau britų ir airių, mat anksčiau jiems atvykti ir išvykti būdavo labai sunku, nes į Dubliną bei į Londoną ar iš jų skraidančiuose lėktuvuose daugumą keleivių sudarydavo lietuviai, ir airiams ar britams tiesiog nelikdavo vietų.

Svečių skaičius visuose Lietuvos viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose 2004 m.

Iš viso 1,12 mln.
Lietuvių 529 tūkst.
Užsieniečių 590 tūkst.
Vokiečių 114 tūkst.
Lenkų 85 tūkst.
Rusų 49 tūkst.
Latvių 36 tūkst.
Suomių 27 tūkst.
Italų 23,5 tūkst.
Estų 23,5 tūkst.
Britų 23 tūkst.
Baltarusių 22 tūkst.
Amerikiečių 19,5 tūkst.
Švedų 17,5 tūkst.
Prancūzų 17 tūkst.
Danų 16,5 tūkst.

Šaltinis: Turizmo departamentas

Šalys, į kurias dažniausiai vyksta lietuviai

1. Turkija
2. Egiptas
3. Ispanija

Dažniausiai lietuvių lankomi Europos miestai

1. Praha
2. Paryžius
3. Londonas

Turizmo tendencijos

Į Lietuvą, nelygu metai, atvyksta nuo 3,5 iki 4,4 mln. užsienio piliečių. Apie trečdalį jų – iš kaimyninių šalių. Atvykstamojo turizmo pajamos per metus sudaro apie 2 mlrd. Lt. Keturi penktadaliai užsienio lankytojų į Lietuvą atvyko kelių, 12 proc. – geležinkelių, o 5,3 proc. – oro transportu. Apie 80 proc. į Lietuvą atvykusių užsieniečių paprastai apsilanko Vilniuje, 27 proc. – Kaune, 23 proc. – Klaipėdoje.

Lietuvos piliečiai, nelygu metai, į užsienį vyksta 3,5 mln. kartų.

Lietuvos kelionių organizatoriai turistines keliones į užsienį organizuoja 170–200 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Užsienio turistai vertina savo apsilankymą Lietuvoje (balais)

Vokiečiai 3,7
Rusai 3,8
Lenkai 3,8
Suomiai 3,6
Latviai 3,5
Estai 3,2
JAV 3,8
Britai 3,9
Švedai 3,6

1 balas – kur kas blogiau, nei tikėjausi
2 balai – blogiau, nei tikėjausi
3 balai – kaip ir tikėjausi
4 balai – geriau nei tikėjausi
5 balai – kur kas geriau, nei tikėjausi

55 proc. respondentų apsilankymą Lietuvoje įvertino geriau, nei tikėjosi: 15 proc. – kur kas geriau, 40 proc. – geriau. Blogiau, nei tikėjosi, įvertino 1,5 proc., kur kas blogiau – 0,1 proc.

Šaltinis: Turizmo departamentas, apklausti 1821 turistai ir 1478 vienadieniai lankytojai iš užsienio

Views All Time
Views All Time
1890
Views Today
Views Today
1
0 0