Sostinės merą Artūrą Zuoką ir tris „Rubicon group“ įmonių grupės atstovus išteisinęs nuosprendis bus skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. „Kasacinis skundas rašomas ir bus paduotas pagal numatytus terminus“, – Eltai sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Pareigūnas pridūrė manąs, kad skundas bus parengtas ir pasieks Aukščiausiąjį Teismą, „nelaukiant paskutinės dienos“, t. y. nepraėjus įstatyme numatytam trijų mėnesių terminui nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Zuokui ir jo bičiuliams palankus Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo šių metų balandžio 22-ąją, kai atmetęs Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą jį paliko galioti Vilniaus apygardos teismas.

Tąkart prokuratūrai nepavyko įtikinti aukštesnio teismo, kad šių metų vasario 4 dieną paskelbtame nuosprendyje nepagrįstai sumenkinti ir netinkamai įvertinti kaltintojų pateikti įrodymai, esą patvirtinantys, kad A. Zuokas kartu su įmonių grupės „Rubicon group“ valdybos pirmininku Andriumi Janukoniu, bendrovės „Ogmios Astra pramogų centras“ vadovu Dariumi Leščinsku bei A. Janukonio vairuotoju Svajūnu Naviku darė nusikalstamą poveikį sostinės tarybos nariui Vilmantui Drėmai per 2003 metais vykusius mero rinkimus.

Teismas pasigedo tiesioginių galimai nusikalstamos veiklos įrodymų pabrėždamas, kad operatyvinėmis priemonėmis užfiksuotus telefoninių pokalbių įrašus būtina patvirtinti kitais faktiniais duomenimis.

Be to, Vilniaus apygardos teismo požiūriu, A. Zuokui apskritai negalėjo būti pateikiamas įtarimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, nes Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį buvo įtariamas ir kaltinamas A. Zuokas, numato atsakomybę tik visuotinių rinkimų atveju, bet ne per miesto taryboje vykstančius mero rinkimus.

Kaltinimo duomenimis, A. Zuokas 2003 metų balandžio-birželio mėnesiais per A. Janukonį įvairiais būdais bandė paveikti ir darė spaudimą miesto tarybos nariui Vilmantui Drėmai, kad šis balsuotų už Liberalų ir centro sąjungos vadovą A. Zuoką, o ne už jo konkurentą socialdemokratą Gediminą Paviržį. Anot prokuratūros atstovų, V. Drėmos balso buvo siekiama pinigais, nerealiais pažadais, prievartiniais vežiojimais į gydymo įstaigą ir užmiesčio sodybą.

Nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, Aukščiausiasis Teismas nebevertina faktinių aplinkybių, bet tikrina žemesnių teismų sprendimus teisės taikymo aspektu.

Jei nustatoma, kad nagrinėdami bylą teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminių Baudžiamojo kodekso pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis arba nutartis gali būti naikinami, o byla iš naujo grąžinama nagrinėti žemesnės pakopos teisme.

Views All Time
Views All Time
191
Views Today
Views Today
1
0 0