Šiandien Dalia Grybauskaitė viešai pranešė, jog dalyvaus Prezidento rinkimuose, t.y. pati kels savo kandidatūrą, t.y. surinkusi 20 tūkst. piliečių parašų taps savarankiška kandidate.

Nėra ką ginčytis – visuomenės nuomonė jai skiria Prezidento postą jau pirmajame rate. Ką daryti oponentams? Kokia rinkimų taktika gali būti taikoma?

Dvi esminės sąlygos: a) šiandien galima spėti, jog įveikti Gryvauskaitę pirmajame rate praktiškai neįmanoma – jos lyderystė prieš grupę pavienių kandidatų akivaizdi, todėl visų oponentų uždaviniai sutampa – tapti antruoju(-ąja) ir neleisti Grybauskaitei surinkti 50%+1 balsą; b) Prezidento rinkimų kampanija vyks kartu su Europos Parlamento rinkimų kampanija, todėl viena kitą papildys ir/ar trukdys.

Tikslas – antras turas

Iš dalies Grybauskaitės situacija yra sudėtinga, nes visi kiti kandidatai ją sutartinai laikys blogybe. Kodėl? Nes būti panašiu ir kalbėti taip pat būtų savižudiška – rasti „geresnį“ tautos atstovą gali tikėtis tik ortodoksai konservatoriai. O „prastesnis“ kandidatas ar kandidatas, kalbantis palankiai apie Grybauskaitę tik didintų jos galimybes laimėti pirmajame ture, t.y. didintų galimybę neįgyvendinti savo tikslo – patekti į antrąjį.

Visa tai reikštų, jog daugelis Grybauskaitės oponentų turėtų sudaryti įvairiaspalvį balsų „prieš“ chorą ir atskirose srityse kritikuoti Grybauskaitės silpnąsias vietas (apie tokias – žemiau).

Ar jie visi kartu gali pasiekti tikslą ir neleisti favoritei laimėti pirmuoju turu? Manau, tai gana realu, nes vien dėl finansinių išteklių, dėl formalių debatų ir diskusijų laiko paskirstymo argumentų santykis bus N prieš 1.

Žinoma, kai kurių viražų gali imtis ir Grybauskaitės komanda. Vienas realiausių – tai netikrų konkurentų sukūrimas, kurie prieš finišo tiesiąją pripažintų Grybauskaitės pranašumą ir jai atiduotų savo palaikymą. Tokiems personažams sukurti reikia išsamių rinkėjų korpuso analizės duomenų – pagal juos būtų galima kurti tokius kandidatus, kurie atitrauktų balsus nuo potencialių oponentų ir juos bent laikinai neutralizuotų ar priverstų apskritai nepasirodyti prie rinkimų urnų.

Grybauskaitė kaip „garvežys“

Dviejų rinkimų sudvejinimas reiškia, jog dalyvaujantys rinkimuose stengsis optimizuoti išlaidas, padidinti efektyvumą, išnaudoti galimą sinergiją  ir kampanijas integruos

Ką tai reiškia Grybauskaitės atveju? Tikriausiai, net kelios partijos bandys EP rinkimų kampaniją sieti su Grybauskaitės palaikymu. Suprantama, ši visaip stengsis laviruoti tarp aiškaus EP sąrašo palaikymo ir neprarasti konkrečių partijų paramos.

Išskirčiau Liberalų sąjūdžio situaciją, kai, atrodo, abi rinkiminės kampanijos, bus pakabintos ant dviejų nepartinių visuomenės lyderių – Dalios Grybauskaitės ir Leonido Donskio. Kaip tai apibūdina politinės partijos svorį, veiksmai kalba už save.

Dviejų rinkimų sudvejinimas ir prezidentinių kandidatų privalomas oponavimas Grybauskaitei reikš, jog konkretus EP sąrašas turės laikytis tos pačios pozicijos kaip ir kandidatas į Prezidentus. O čia jau daug komunikacinių spąstų – turėsime daug įdomybių.

„Piliečių Lietuvos“ programa ir skeletai spintoje

Man asmeniškai gana įdomus klausimas, kaip Dalia Grybauskaitė formuluos savo poziciją Europos Parlamento atžvilgiu – tiek dėl savo ankstesnės veiklos Europos Komisijoje (kuri, iš esmės, gali ir prasitęsti, jeigu Prezidento postas nutols), tiek dėl būsimo Prezidento pozicijos ES plėtros atžvilgiu ir kitų klausimų, kurie visą reikalą daro panašų į voratinklį.

Kaip Grybauskaitė sakė spaudos konferencijoje, programa suksis apie „piliečių Lietuvą“ ir jos kūrimą. Programos ašis pasirinkta tinkamai – tai itin stipri vertybinė nuostata, prie kurios galima sieti daugelį konkrečių programinių priemonių. Įdomu, kas bus realūs programos rašytojai?

Konkurentams bus sunku – kalbėti prieš „piliečių Lietuvą“ bus sunku, tačiau ką galima spėti šiandien? Kokie skeletai spintoje bus skaičiuojami?

  1. homoseksualumaspasipiktinimo neetišku klausimu Lietuvai nepakaks, tiesus klausimas vis tiek bus paklaustas „Ar jūs lesbietė?“. Reikia itin išsamaus visuomenės grupių tyrimo, norint surasti idealų atsakymą. Atskiro dėmesio reikalauja ir santykis su konservatorių propaguojama griežta šeimos samprata;
  2. komunistinė praeitis – Grybauskaitės biografijoje itin platus kompartijos užnugaris. Nors atėjusi į Finansų ministeriją kaip technokratė, Grybauskaitė vis tiek buvo LDDP/LSDP/… žmogus;
  3. liustracija – 19 metų personalo skyriaus specialistė tikrai galėjo būti ir spec. tarnybų darbuotoja. Ar Grybauskaitė yra praėjusi liustracijos procedūrą?
  4. kritikos, o ne pasiūlymų ekspertė – koks didžiausias Grybauskaitės nuopelnas Finansų ministerijos vadovavimo istorijoje? ką Grybauskaitė siūlė, kritikuodamas Kirkilo ministrų kabinetą? kritikuoti lengva, siūlyti sunku;
  5. atitolusi nuo Lietuvos – klausimas dėl lietuviškų šlepečių jau buvo užduotas. Tikrai bus pakartotas. Ir ne dėl adamkiškų teisinių priemonių, bet dėl realaus nuotolio nuo Lietuvos problemų.
  6. … (spėju, apie tikruosius skeletus spintoje dar išgirsime)

Nepasisydamas visų šių skeletų, atvirai teigiu – jeigu reikėtų rinktis šiandien, neabejodamas balsuočiau už Dalią Grybauskaitę. Jeigu galėsiu padėti – prisidėsiu.

Views All Time
Views All Time
1335
Views Today
Views Today
1
0 0