Kaip mesti rūkyti?

Nepaisant bandymų užkirsti kelią rūkymui, daug paauglių vis dar pradeda rūkyti, o JAV vis dar rūko 47 mln. gyventojų. Rūkančių moterų procentas auga. Lietuvoje per pastaruosius keturis metus jaunų rūkančių moterų padaugėjo penkis kartus. Nors apie 70 proc. rūkančiųjų patys pareiškia norą mesti rūkyti, jie nežino, kaip tai padaryti.

Apie 70 proc. rūkančiųjų bent vieną kartą per metus dėl kokių nors priežasčių apsilanko pas savo gydytoją, tačiau gydytojas dažniausiai neklausia, ar pacientas rūko, taip pat neskatina mesti rūkyti. Pradėdamas rūkymo metimo programą bei aprūpindamas pacientą praktiškomis ir veiksmingesnėmis priemonėmis, padedančiomis mesti rūkyti, gydytojas turi gerai išsiaiškinti paciento rūkymo įpročius. Nors net 90 proc. buvusių rūkalių yra sėkmingai metę rūkyti savo pastangomis, kiekvienais metais tik apie 1,7 mln. (3,6 proc.) rūkančių amerikiečių sėkmingai meta rūkyti. Tyrimai parodė, kad gydytojui patarus mesti rūkyti (tai užima apie 3-5 min.), rūkyti mestų 3-5 proc. rūkančiųjų. Jei gydytojai ne tik patartų, bet ir ilgesnį laiką bendrautų su pacientu ir skirtų vaistų, galima tikėtis, kad metusiųjų rūkyti skaičius išaugtų 20-25 proc.

PRIKLAUSOMYBĖ NUO TABAKO

Tabako rūkymas yra dvejopa priklausomybė nuo tabako – psichosocialinė ir fizinė. Tyrimai parodė, kad priklausomybė nuo tabako yra stipresnė nei priklausomybė nuo alkoholio ir yra panaši į priklausomybę nuo narkotikų. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) tabakas yra įtrauktas į psichikos ir elgesio sutrikimus sukeliančių medžiagų sąrašą greta alkoholio, opioidų ir kitų narkotinių medžiagų šifru F17.

Numatant efektyvią rūkymo metimo strategiją svarbu įvertinti, ar stipriai pacientas priklauso nuo tabako. Nors vertinimo kriterijų labai daug, išsiaiškinus, kuriuo paros metu surūkoma pirma cigaretė ir kiek cigarečių surūkoma per dieną, galima spręsti apie priklausomybės nuo tabako stiprumą. Pacientai, kurie surūko pirmą cigaretę tik prabudę, dar gulėdami lovoje, arba tik atsikėlę ir kurie surūko daugiau kaip vieną cigarečių pakelį per dieną, stipriai priklauso nuo tabako.

RŪKYMO METIMO NAUDA

Dauguma rūkančiųjų meta rūkyti dėl sveikatos (1 lentelė) ar ekonominių priežasčių. Mažai kas įsisąmonina, kad dėl kiekvienos surūkytos cigaretės prarandamos vidutiniškai septynios gyvenimo minutės. Dėl susijusių su rūkymu ligų prarandama apie 7-13 gyvenimo metų (tai priklauso nuo amžiaus, kai pradedama rūkyti). Dažniausios su rūkymu susijusios ligos tarp Šiaurės Amerikos ir Europos gyventojų:

• aterosklerozė (kuri sąlygoja miokardo infarktą (MI), insultą, periferinių kraujagyslių ligas);
• plaučių, kasos, šlapimo pūslės, gimdos, gerklų, stemplės bei, tikriausiai, krūtų ir gaubtinės žarnos vėžys;
• lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) – emfizema, lėtinis bronchitas ir kt.

Visa tai turi būti paaiškinta rūkančiajam.

Pažiūrėkime iš ekonominės pusės: metus rūkyti ir neperkant cigarečių, galima sutaupyti po 4 Lt per dieną (per visą gyvenimą galima sutaupyti 60-80 tūkst. Lt). Prie šios sumos galima priskaičiuoti pradegintus rūbus, baldus, kilimus ir automobilio apmušalus.

Mesti rūkyti verta ir dėl kitų priežasčių: rūbai nebūna prisigėrę rūkalų kvapo, geresnis burnos kvapas ir išvaizda (išvengiama ankstyvųjų veido raukšlių), dėl žalingo poveikio vaikams.

Plaučių funkcijos įvertinimas

JAV neseniai išvystė Nacionalinę plaučių sveikatos švietimo programą (NLHEP-National Lung Health Education Program), kurią finansuoja valstybinės ir profesinės medicinos organizacijos. Ji buvo sukurta norint nustatyti pradines rūkančiųjų LOPL stadijas. Spirometrijos būdu galima nustatyti forsuoto iškvėpimo tūrį per pirmąją sekundę, forsuotą gyvybinę plaučių talpą ir sužinoti apie plaučių būklę. Ši informacija gali paskatinti ryžtis mesti rūkyti. Lyginant pacientų, kurie metė rūkyti, liekamąjį plaučių tūrį su tų, kurie rūko toliau, matomas aiškus skirtumas. Aiški visuomenės sveikatos priežiūros paskirtis – raginti pasitikrinti plaučius visus rūkančiuosius bei patiems žinoti jų būklę. Šios programos tikslas – padėti rūkantiesiems, kurių plaučių funkcija pablogėjusi.

PIRMA RŪKYMO METIMO PROGRAMOS PAKOPA

Norintys mesti rūkyti pradžioje turi apsispręsti, o po to imtis veiksmų, taip pat jie turi sulaukti aplinkinių paramos. Gydytojui patarus, rūkantysis gali greičiau apsispręsti ir imtis įgyvendinti rūkymo metimo programą. Kiti svarbūs žingsniai yra pasirinkti rūkymo metimo datą ir pakeisti rūkymo įpročius. Gydytojas turi patarti, padrąsinti ir bendradarbiauti su pacientu ilgesnį laiką.

Gydytojo vaidmuo

Pirmiausia gydytojas turėtų patarti mesti rūkyti ir įteikti atmintinę. Jeigu gydytojai pildytų ligos istorijoje grafą apie paciento rūkymą, tuomet pacientai dvigubai dažniau iš gydytojo gautų patarimą mesti rūkyti. Tai turėtų būti gydytojų darbo dalis. Sveikatos mokymo ir ugdymo įstaigos turėtų aprūpinti gydytojus bukletais pacientams, kaip mesti rūkyti, ir nemokamai teikti informaciją gydytojams. Jau daug žmonių turi personalinius kompiuterius ir gali naudotis “Internetu”, kuriame yra daug specialistų ruoštų tinklapių norintiesiems mesti rūkyti (daugiausiai anglų kalba, tiesa, Estijoje paruoštas “Interneto” puslapis ir rusų kalba). Į juos galima patekti naudojant raktinius žodžius “metimas rūkyti” ir pan. (daugiausiai anglų kalba). Jeigu pacientui užtenka gydytojo ir kitų praktinių priemonių (bukletų ir t.t.), reikia vengti vaistų, kurie turi šalutinių poveikių ir reikalauja papildomų išlaidų. Kai kuriems pacientams mesti rūkyti padeda ir akupunktūra bei hipnozė.

Iškvėpto anglies monoksido testas

Iškvėpto anglies monoksido testas, atliekamas kai kurių užsienio ligoninių pulmonologijos skyriuose, gali vaizdžiai parodyti pacientui tabako dūmų kenksmingumą sveikatai. Šitas testas turėtų būti atliekamas iškart atvykus pasitikrinti, nes anglies monoksidas greitai skyla. Trūkstant prietaisų, šis testas Lietuvoje dar mažai naudojamas.

Rūkymo metimo datos pasirinkimas

Datos pasirinkimas turi būti derinamas su vaistų, padedančių mesti rūkyti, vartojimu. Metimo data gali būti parinkta atsitiktinai arba kokia nors proga (pvz., atostogos, sukaktys ar jubiliejai). Netinkamas laikotarpis mesti rūkyti yra streso būklė. Gydymo strategija skirsis atsižvelgiant į vaistų rūšį. Nikotino pakaitalus reikia pradėti vartoti tą dieną, kai mesite rūkyti, tuo tarpu bupropionu (šio vaisto Lietuvoje kol kas nėra) ar kitais vaistais, kurie mažina priklausomybę nuo tabako, pvz., buspironu, reikia pradėti gydyti likus 1-2 sav. iki metant.

Elgsenos pakeitimas

Keisti elgesį turi būti pasiūlyta visiems pacientams: tiems, kurie vartoja papildomų vaistų tabako potraukiui malšinti, ir tiems, kuriems jų nepaskirta. Elgsenos pakeitimas padeda kovoti su kasdienės veiklos įpročiais, glaudžiai susijusiais su rūkymu. Rūkyti gali skatinti kavos pertraukėlės, nuobodulys, seksualinis aktyvumas, valgis, telefoniniai pokalbiai, kelių eismo problemos ar kokių nors planų žlugimas. Pacientai norą rūkyti gali slopinti tam tikrais būdais (pvz., čiulpdami saldainį, kramtydami dantų krapštuką ar paprastą kramtomąją gumą).

Metimas rūkyti iš karto

Dažniausiai rūkantieji meta rūkyti iš karto, tačiau kai kuriems metantiesiems geriau po truputį mažinti surūkomų cigarečių skaičių.

Gydymas vaistais

Yra daug be receptų ir pagal receptus išduodamų vaistų gydyti priklausomybę nuo tabako (2 lentelė). Plačiai vartojama nikotino kramtomoji guma (turinti 2 mg arba 4 mg nikotino). Nikotino gumą kramto daugelis, nes jos kramtymas dalinai pakeičia rūkymą. Be to, pacientas gali reguliuoti nikotino dozę. Nikotinas yra absorbuojamas pro burnos gleivinę, burnoje turi būti šarminis pH. Dėl to 30 min. prieš kramtydamas gumą pacientas negali valgyti bei gerti kavos, arbatos, rūgščių sulčių. Guma kramtoma bei laikoma tarp dantų ir gleivinės, kol sumažėja tabako poreikis. Labiau pripratę prie tabako pacientai turi kramtyti 4 mg dozės gumą. Gumą reikia kramtyti maždaug 1-3 mėn., atsižvelgiant į potraukį rūkyti.

Kramtant nikotininę gumą pasireiškia kai kurie šalutiniai poveikiai: skrandžio sudirginimas, žagsėjimas, gerklės dirginimas, dujų susikaupimas virškinimo trakte. Dėl ilgo gumos kramtymo gali pradėti skaudėti žandikaulio sąnarį. Prie gumos priprantama retai. Atliekant tyrimus su nikotino pakaitalais iki šiol nebuvo užfiksuota kraujospūdžio padidėjimo, padidėjusios lipidų koncentracijos serume ar širdies aritmijų.
Kramtant nikotino gumą ir kartu keičiant įpročius, elgseną bei gyvenimo būdą, sėkmingai metusiųjų rūkyti po metų gali būti iki 20-25 proc. Tačiau neatsisakius senų įpročių ir tik kartkarčiais kramtant gumą, gerų rezultatų paprastai nebūna.

Nikotino pleistrai yra patogesni vartoti. Pleistruose yra skirtingos nikotino dozės. Jie gali būti naudojami dvejopai: nekeičiant nikotino dozės arba ją mažinant kas dvi savaites. Tyrimai parodė, kad abiejų rūšių pleistrai turi savų privalumų. 24 valandų pleistrą geriau naudoti, jei yra stiprus poreikis rūkyti ryte ar norisi rūkyti prabudus naktį, jei ne – pakanka 16 valandų pleistro. Kartais pleistras gali dirginti odą.

Paprastai pleistras naudojamas 6 savaites, keičiant jį kasdieną, bet sėkmingu atveju galima mesti rūkyti per dvi savaites. Pleistras labiau padės pakeitus kasdienio gyvenimo įpročius. Naudodami šį metodą, po metų gali mesti rūkyti nuo 20 proc. iki 25 proc. rūkančiųjų.

Pagal receptus parduodamas nikotino nosies purškiklis gali būti vartojamas vienas ar kartu su guma arba pleistru. Tyrimai neparodė, jog geresnių rezultatų gaunama derinant kelis gydymo būdus, nors vartojant vien tik purškiamuosius preparatus, gumą ar pleistrus, nikotino kraujas pasisavina mažiau, palyginti su cigarečių rūkymu (rūkant cigaretę į kraują patenka apie 1 mg nikotino). Naudojant skirtingų formų nikotino pakaitalus vienu metu, kraujyje būna didesnė nikotino koncentracija. Tokį terapijos būdą patartina taikyti tik stipriai priklausomiems nuo tabako pacientams.

Nikotino inhaliatoriai yra panašūs į cigaretės kandiklį, turi nikotino ir mentolio. Nikotino inhaliatoriai labiau primena cigaretės rūkymą. Inhaliatorius išskiria nedidelius kiekius nikotino, todėl reikia užsitraukti nuo 40 iki 80 kartų, norint gauti 1 mg nikotino.

Vaistai be nikotino. Bupropionas – tai junginys, kurio struktūra panaši į amfetamino. Jis vartojamas kaip antidepresantas ir turi dofaminerginių savybių. Bupropionas gali skatinti epilepsijos priepuolius ir padidinti kraujospūdį. Dėl šių priežasčių jis nėra rekomenduojamas pacientams, kurių hipertenzija sunkiai reguliuojama ar yra buvę priepuolių. Kai bupropionas buvo vartojamas kartu su nikotino pakaitalais, po metus trukusių tyrimų 50 proc. pacientų metė rūkyti (tai buvo patikrinta biochemiškai).

Taip pat buspironas, nebenzodiazepininis trankviliantas, gali padėti pagerinti savijautą pacientams, kurie metė rūkyti.

PROBLEMOS, ATSIRANDANČIOS METANT RŪKYTI

Metus rūkyti galima pajusti daug nemalonių simptomų – tai: didelis noras rūkyti, dirglumas, nerimas, prasta dėmesio koncentracija, nuovargis, galvos skausmai, mieguistumas ir skrandžio sutrikimai. Daugiausiai bėdų tabako atsisakymas padaro stipriai prie jo pripratusiems.

Daug rūkančiųjų po pirmo nesėkmingo bandymo mesti rūkyti vėl rūko. Paprastai mesti rūkyti pavyksta po 5-7 tokių nesėkmių. Nesėkmės atveju į šią problemą neturi būti žiūrima kaip į neįveikiamą užduotį. Kuo dažniau ir rimčiau pacientas bandys mesti rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad jam pasiseks.

Metančių rūkyti moterų rūpestis gali būti svorio augimas (ypač jei jos savo svorį reguliavo rūkydamos). Tabakas mažina apetitą ir aktyvina metabolizmą. Vidutiniškai sverianti moteris, metusi rūkyti, per 6 mėn. priauga 5 kg. Šis kuklus svorio priaugimas nėra tiek pavojingas sveikatai, palyginti su rūkymo žalingumu. Konsultacijos dėl dietos, nikotino pakaitalai, fiziniai pratimai padėtų apsisaugoti nuo svorio augimo metant rūkyti. Be to, fiziniai pratimai taip pat gali sumažinti potraukį rūkyti.

Kai kurie žmonės rūko apimti depresijos. Šie pacientai turėtų pasitarti su specialistais, nes metus rūkyti, depresija gali dar labiau sustiprėti. Bupropionas yra plačiai vartojamas antidepresantas ir gali tikti prislėgtam pacientui.

***
Mesti rūkyti iš tiesų verta – ir dėl sveikatos, ir dėl finansų, ir dėl kitų dalykų. Lietuvoje kas ketvirtas vidutinio amžiaus vyras yra sėkmingai metęs rūkyti, tačiau maždaug pusė visų vyrų rūko. Nors dauguma norėtų mesti, jiems tai nepavyksta. Reikėtų pripažinti, kad rūkymas iš tiesų yra narkomanijos rūšis. Norintiesiems mesti reikia ir medicininės, ir psichologinės pagalbos. Deja, Lietuvoje ji dar mažai prieinama. Bene vienintelė vieta, kur specialistai nemokamai teikia individualias ir grupines konsultacijas norintiesiems mesti rūkyti, yra Kauno apskrities sveikatos ugdymo centras (Gruodžio g. 31, tel. 32 42 95). Jame taip pat platinami bukletai, gydytojai periodiškai mokomi, kaip teikti pagalbą norintiesiems mesti rūkyti.

Konsultavo gyd. T.Stanikas,
Kauno medicinos universitetas

Parengta pagal:
1. The Merck Manual of Diagnosis and Therapy. Ed.: M.H. Beers and R. Berkow. – Merck Research Laboratories, 1999, 2833 p.
2. Clinical Pharmacy and Therapeutics. Ed.: R. Walker, C. Edwards. – Churchill Livingstone, 1999, 908 p.
3. Harrison’s Principles of Internal Medicine. Ed.: A.S.Fauci, K.J. Isselbacher, E.Braunwald et al. – 14th ed., 1998.