Geri dresiruotojo ir šuns savitarpio santykiai nusistovi jiems bendraujant. Dresiruotojas turi šunį kasdien valyti, šerti, girdyti, vesti pasivaikščioti. Kai šuo prie dresiruotojo pripras ir juo pasitikės, reikia pradėti jį dresiruoti. Jei dresiruotojui artinantis šuo džiaugsmingai loja, šokinėja, šiam priėjus glaudžiasi, nueinant žiūri įkandin, stengiasi sekti iš paskos, dresiruotojui pasislėpus ir pašaukus, ieško jo, pakėlus balsą, nebijo – vadinasi, šuns ir dresiruotojo santykiai geri.

Galimos dresiruotojo klaidos:
– Šiurkštus elgesys su šunimi, staigūs pavadėlio trūkčiojimai be priežasties, šūkaliojimas, sukeliantis šuns bailumą ar agresyvumą.
– Pernelyg švelnus elgesys su šunimi, dažni ir ne laiku žaidimai, trukdantys formuoti šuns drausmingumą.
– Bailus, neryžtingas elgesys su šunimi, sukeliantis šuns nepasitikėjimą ar budrumą.

Karolis Masilionis „Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė“

Views All Time
Views All Time
2433
Views Today
Views Today
1
0 0