1945 m. gruodžio 1 d. Žalias Velnias (Jonas Misiūnas) išleido įsakymą Nr. 1/19, kuriuo 5-oji LLA apygarda buvo pavadinta 5-ąja LLA Didžiosios Kovos apygarda (DKA). Nuspręsta apygardoje įkurti keturias partizanų rinktines -“A”, “B”, “C”, ir “D”. Rinktinė suskirstoma į batalionus, kuopas, būrius ir skyrius. Jos štabą sudaro vadas, jo adjutantas, vado pavaduotojas, finansų, ginkluotės, žvalgybos, administracinio, sanitarinio skyrių viršininkai ir aptarnaujantis personalas.

Šis Žalio Velnio įsakymas nebuvo įvykdytas iki galo. Sukurtos ne keturios, o tik dvi rinktinės, pavadintos “A” ir “B”. “A” rinktinės partizanai daugiausia veikė Trakų apskrityje, “B” rinktinės partizanai-Ukmergės apskrityje. Jonas Misiūnas tikriausiai siekė įkurti “C” ir “D” rinktines Švenčionių ir Utenos apskrityse, bet, žuvus Tigro rinktinės vadui ir sunaikinus rinktinės štabą, ryšiai su Švenčionių apskrities partizanais nutrūko.

Kaip minėta, 1945 m. sausio-vasario mėnesiais buvo sunaikintas LLA Vilniaus apygardos štabas. Balandžio 13 d. žuvo šio štabo narys M. Kareckas-Serbentas. Tada niekas negalėjo įsivaizduoti, kad nuo sausio mėnesio J. Markulis-Kudirka tarnauja MGB kaip agentas Ąžuolas. 1944 m. pabaigoje — 1945 m. pradžioje Kudirka dirbo Vilniaus apygardos štabo spaudos ir propogandos skyriuje.

Pirmieji MGB emisarai aplankė Žalią Velnią 1945 m. birželio mėnesį Žaslių valsčiaus Slabados kaime. Atvyko ryšininkas iš Vilniaus centro — Varpas. 1946 — 1947 metais jis dalyvavo MGB akcijose, aprūpinant partizanus fiktyviais dokumentais gyventi Vilniuje. Didžiausios nesekmės DKA partizanams prasidėjo, pakeitus apygardos vadą Žalią Velnią kapitonu Griežtu. Į apygardą 1946 m. gegužės mėnesį išdaviką atvedė Žalio Velnio štabo ryšininkė Anastazija Rumševičiūtė — Narsutė, pati to nežinodama.

Ryšius su Vilniaus centru Žalias Velnias, matyt, palaikė nuo 1945 metų. Jis greitai išvyko dirbti į tariamą centrinį štabą. Beveik tuo pat metu, birželio 6 — ąją, Vilniuje įsteigtas BDPS komitetas, kurį 1946 m. pabaigoje ar 1947 m. pradžioje perėmė MGB agentas Juozas Markulis — Erelis. 1946 m. gruodžio 20 d. Griežtas išleido įsakymą, kuriuo 5 — oji LLA DKA buvo pervadinta Didžiosios Kovos apygarda (DKA) ir tapo tiesiogiai priklausoma nuo Markulio BDPS komiteto.

Kapitonas Griežtas, matyt, turėjo užduotį ne iš karto sunaikinti apygardą, nes į naują DKA štabą paskyrė aktyvius apygardos partizanų vadus B. Trakimą — Genelį, L. Kupčiūną — Tigrą, A. Kinderevičių, V. Marcinauską — Taurą, P. Macijauską — Žirgelį, P. Klimavičių — Uosį ir kitus. Markulio BDPS komiteto tikslas buvo pasinaudoti partizanų siekiais sukurti centralizuotą visos Lietuvos partizanų vadovybę. Į ją sumanyta infiltruoti saugumo agentus, suimti partizanų vadus, dezorganisuoti partizaninį judėjimą ir vėliau jį sunaikinti. Pagrindinis jo vykdytojas buvo kapitonas Griežtas. Griežtas įtikinėjo partizanų vadus, kad būtina išsaugoti pagrindines jėgas ateičiai, todėl reikia apsigyventi miestuose su dokumentais, kuriuos parūpins Vilniaus centras. Ypač aktyviai tai buvo daroma 1946 m. pabaigoje ir 1947 m. pradžioje.

1947 m. vasarą DKA partizanų organizacinė struktūra buvo panaši kaip ir 1946 m. pradžioje. “A” rinktinei priklausė 4 batalionai:

  • 1 — ajam batalionui vadovavo Petras Petkevičius — Dramblys iš Žaslių valsčiaus Eiriogalos kaimo;
  • 3 — ajam batalionui vadovavo Antanas Praškevičius — Narsuolis iš Kruonio valsčiaus Kazokų kaimo;
  • 5 — ajam batalionui vadovavo Vincas Žukauskas — Putinas iš Žaslių Valsčiaus;
  • 6 — ajam batalionui vadovavo Klemensas Gurskas — Riešutas iš Pažaislio valsčiaus Neveronių kaimo.

Keturiuose partizanų batalionuose buvo 50 — 60 žmonių; faktiškai tai buvo atskiri būriai.

Kaišiadorių apskrities MGB skyriaus 1947 m. liepos mėnesio raporte nurodyta, kad partizanai aktyvių veiksmų nenaudoja. Laikydamiesi štabo įsakymų, jie pakeitė taktiką. Štabo nariai veikia atskirai po 1 -2 žmones. Partizanų būriai nebejaučia štabo vadovavimo. 1947 m. į Vilnių išvyko gyventi “A” rinktinės vadas P. Klimavičius — Uosis, štabo viršininkas B. Steponavičius — Milžinas, 1 -ojo bataliono vadas P. Petkevičius — Dramblys. Ir nemažai žemesnio rango vadų. Visą laiką Vilniuje jie gyveno sekami saugumo kontroliuojamuose butuose, vėlaius dauguma buvo suimti.

 PASKUTINIEJI „A“ RINKTINĖS PARIZANŲ BŪRIAI IR PARTIZANAI 1948 — 1953 METAIS

 1948 m. pavasarį dar veikė DKA “A” rinktinės penki partizanų būriai. Perkūno būryje buvo 5, Jurgino — 8, Putino — 6, Narsuolio — 10, Riešuto — 8 partizanai. Gegužės mėnesį buvo likviduotas Jurgino būrys, birželį — Perkūno ir Putino būriai.

Paskutinįjį “A” rinktinės partizanų būrį, kuriam vadovavo Antanas Praškevičius — Narsuolis ir Kruonio valsčiaus Kazokų kaimo, 1947 metais dar vadino 3 -uoju batalionu. Rugpjūčio mėnesį Narsuolio būrys buvo sunaikintas. Likusiems trims partizanams vadovavo Vincas Balčiūnas — Jupiteris iš Kruonio valsčiaus Kazokų kaimo.

1948 m. pradžioje Rumšiškių ir Karmėlavos valsčiuose veikė 6-ojo bataliono Jono Ožeraičio — Vaidoto būrys šeši partizanai.

Per metus žuvo dauguma rinktinės kovotojų. 1946 m. sausio mėnesį iš Narsuolio būrio buvo likę 4, iš Vaidoto — 2 partizanai,. Paskutinieji DKA “A” rinktinės partizanai buvo: Dominykas Matačiūnas — Jazminas iš Žaslių valsčiaus Paukščių kaimo. Šis Žalio Velnio pirmojo štabo narys 1953 m. vasario mėnesį buvo suimtas. Vincas Čiurinskas — Šermukšnis iš Kaišiadorių valsčiaus Pašulių kaimo 1953 metais dingo be žinios.

 DKA „B“ RINKTINĖS ĮKŪRIMAS, JOS VEIKLA 1946 METAIS

 DKA „B“ rinktinės steigimas prasidėjo nuo 1945 12 01 išleisto įsakymo Nr. 1/19. Įsakyme buvo nurodyta, kad 5-os LLA apygardos pavadinimas keičiamas į DK apygardos pavadinimą, ir sukuriamos 4 rinktinės A, B, C ir D. Be to, įsakyme paminėta, kad kiekviena rinktinė veikia apskrities ribose, skirstoma į batalionus, kuopa, būrius, skyrius. Rinkitnės štabas sudaromas iš 8 narių ir aptarnaujančių štabą rinktinės partizanų bei ryšininkų.

Galutinai J. Šibailos vadovaujamą partizanų rinktinę reorganizavo Žalio Velnio pavaduotojas Lietuvos kariuomenės leitenantas Piliakalnis. Jis 1945 m. spalio mėn. atvyko su savo būriu į Ukmergės apskritį ir A. Morkūną — Plieną paskyrė “B” rinktinės vadu, J. Šibailą — Dieduką “B” rinktinės štabo viršininku. Piliakalnis Ukmergės apskrityje išbuvo iki 1946 m. vasario mėn. Jis per tą laiką aplankė daugelį partizanų būrių.

Tuo metu „B“ rinktinėje buvo įsteigti 3 batalionai:

  • 1 — asis batalionas veikė daugiausia Želvos ir Molėtų valsčiuose, jam vadovavo buvęs policijos vachmistras Petronis — Audra, kilęs iš Anykščių miesto. Batalioną sudarė dvi kuopos: 1 kuopai vadovavo Žaltys, o antrai — Švyturys, buvęs Molėtų miestelio policijos vachmistras.
  • 2 — asis batalionas veikė daugiausis Žemaitkiemio, Pabaisko, Šešuolių valsčiuose. Jam vadovavo Lietuvos kariuomenės leitenantas Kazys Ališauskas — Spartakas, kilęs iš Žemaitkiemio valsčiaus Juknonių kaimo. Batalioną sudarė dvi kuopos. 1 — ajai kuopai vadovavo Viktoras Meilus — Šturmas, 2 — ajai kuopai — Tigras iš Kavarsko valsčiaus.
  • 3 — asis batalionas veikė daugiausia Balninkų, Kurklių, Želvos valsčiuose. Jam vadovavo Lietuvos kariuomenės puskarininkis Kazimieras Puodžiūnas — Titnagas iš Vederų kaimo. Batalioną sudarė 3 kuopos, kurioms vadovavo Vilius Karaliūnas — Viržis iš Balninkų miestelio, Vytautas Rokas — Beržas iš Želvos valsčiaus Paželvės kaimo ir Stasys Narušis — Skiltuvas iš Balninkų valsčiaus.

Vėliau nei šie trys batalionai, buvo sukurti 4-asis ir 5-asis batalionai.

4-asis batalionas veikė Verpių ir Jonavos rajonuose. Bataliono vadas Stasys Markauskas — Galijotas, kalvis iš Verpių valsčiaus Kazlaučiznos kaimo, 1946 m. pr. Bataliono partizanai veikė legaliai ir šis batalionas buvo laikomas rezerviniu. Jį sudarė 3 kuopos. 1-ajai kuopai vadovavo Antanas Morkūnas — Šalna, suimtas 1946 m. 2-ajai kuopai vadovavo Stasys Venskus — Kardas, jis žuvo 1949 m. 3-ajai kuopai vadovavo Galijotas. 1946 m. vasarą Venskaus — Kardo kuopa pradėjo veikti nelegaliai, suėmus 1947 m. liepos mėn. Galijotą, Kardas buvo paskirtas bataliono vadu.

1946 m. vasarą Taujėnų ir Kavarsko valsčiuose susikūrė DKA “B” rinktinės 5-asis batalionas. Vadas Bronius Jakubonis — Stiklas iš Taujėnų valsčiaus Skabeikių kaimo. Batalioną sudarė dvi kuopos. Vadovavo broliai Tušiai iš Deltuvos valsčiaus, Kadrėnų kaimo. 1-ajai kuopai — Kazys Tušys — Nemunas, 2-ajai kuopai — Alfonsas Tušys — Papuošalas. Abu broliai žuvo 1948 m. sausio mėn. Taujėnų valsčiuje, Karveliškių kaime.

 DKA „B“ RINKTINĖS ŠTABAS

 Rinktinės vadu paskirtas Lietuvos kariuomenės puskarininkis Alfonsas Morkūnas — Plienas iš Žemaitkiemio valsčiaus Juodžiūnų kaimo. Rinktinės štabo viršininkas, buvęs Balninkų miestelio pradžios mokyklos vedėjas ir šaulių būrio vadas Juozas Šibaika — Diedukas iš Alytaus apskrities Nedzingės valsčiaus.

Pirmojo „B“ rinktinės štabo nariais dar buvo broliai Vladas ir Kazimieras Ališauskai (Puškinas ir Spartakas) iš Žemaitkiemio valsčiaus Juknonių kaimo.

  • Viktoras Meilus — Šturmas iš Žemaitkiemio valsčiaus Valų kaimo.
  • Valentinas Gleiznys — Šarūnas iš Žemaitkiemio valsčiaus Paškonių kaimo.
  • Kazimieras Puodžiūnas — Titnagas iš Žemaitkiemio valsčiaus Vederų kaimo.
  • Jonas Jūras — Žilvinys iš Kurklių valsčiaus Burios kaimo.
  • Alfonsas Leščius — Šaltekšnis iš Skiemonių valsčiaus, mokytojas.

Per 1946 — 1947 m. keitėsi batalionų vadai, jų vadovybė, keitėsi ir rinktinės štabo nariai.

Views All Time
Views All Time
6035
Views Today
Views Today
1
0 0