Gabenantys prie Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kapo Krokuvoje degusią žvakę link Vilniaus Arkikatedros, kur ilsisi jo žmona Barbora Radvilaitė, dviračių žygio „Karalienės sugrįžimas“ dalyviai penktadienį baigia daugiau nei dvi savaites trukusią kelionę.

Amžinybės, šviesos, tikėjimo ir meilės simbolį senojoje Lenkijos sostinėje įžiebę žygio dalyviai seka iš Krokuvos į Vilnių mylimos žmonos karstą lydėjusio Žygimanto Augusto pėdomis.

Kartu su dviratininkais automobiliu važiuoja kino režisierius Aloyzas Jančioras, filmuojantis kelionę ir kursiantis apie ją dokumentinį filmą.

Daugiausia per dieną dviratininkai yra nuvažiavę apie 90 kilometrų. Pasiekę kelionės tikslą – Katedros aikštę – istorinio žygio pasekėjai bus įveikę daugiau nei 900 kilometrų atstumą tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės paskutinio poilsio vietų.

Paskutinei nakvynei prieš Vilnių dviratininkai pasirinko Rūdninkus Šalčininkų rajone, kur prieš atvykdamas į Vilnių ilsėjosi ir Žygimantas Augustas. Penktadienį apie pusę dviejų legendinės kelionės pasekėjai pravažiuos pro sostinės Aušros Vartus, antrą valandą pasieks Katedros aikštę kur, nusileidę prie jos rūsiuose esančio Barboros Radvilaitės kapo, uždegs iš Krokuvos atvežtą žvakę.

Po to dviratininkai važiuos į Daukanto aikštę, kur juos pasitiks prezidentas Rolandas Paksas.

15 Lietuvos dviratininkų savanorių startavo iš istorinės Lenkijos sostinės Krokuvos Vavelio rūmų, kur palaidotas Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, liepos 16-ąją. Kelionės sumanytojai skiria šį žygį Renesanso humanistinės kultūros, ištikimybės ir Didžiosios meilės pašlovinimui.

Karalienės Barboros Radvilaitės (1520-1551) istorija iki šiol traukia mokslininkus, dailininkus, literatus, kurie bando įminti jos mįslę, kuria įvairias Barboros charakterio ir su ja susijusių įvykių interpretacijas.

2001-aisiais, suėjus 450 metų nuo legendinio grožio karalienės mirties, šis įvykis buvo paminėtas, tačiau iki šiol niekam nekilo idėja pakartoti tą kelią, kurį 1551 metais karaliaus Žygimanto Augusto lydimas Barboros karstas grįžo į Lietuvą.

Našlė Barbora Radvilaitė 1547 metais slapta ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto. Jungtuvėms nepritarė karaliaus tėvas Žygimantas Senasis, tam priešinosi karalienė motina Bona Sforza (Sforca) bei Lenkijos didikai, bijodami Radvilų įsigalėjimo. 1551 metais po sunkios ligos Barbora mirė.

Žygimantas Augustas, pildydamas žmonos norą būti palaidotai Lietuvoje, jos kūną 1551 metų gegužės 25 dieną išlydėjo į Vilnių. Iš Krokuvos per Prošovicus, Višlicą, Šidlovą, Radomą, Lukomą ir kitus miestelius didžiulė procesija, kurioje buvo daugybė didikų, dvariškių, apie 400 žirgų, vyko į Lietuvą.

Žygimantas Augustas žmonos karstą, ant kurio buvo jos portretas, lydėjo raitas, o per miestelius ir kaimus ėjo pėsčias. Rūdninkuose Barboros palaikus pasitiko Radvilos Rudojo vadovaujami Lietuvos didikai. Beveik mėnesį keliavęs karstas su palaikais birželio 22 dieną pasiekė Vilnių ir buvo karališkai palaidotas Katedros rūsio kriptoje.

Views All Time
Views All Time
144
Views Today
Views Today
1
0 0