Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ES šalyse leidžiama auginti genetiškai modifikuotą (GM) bulvių veislę “Amflora”. Tikslas – gauti didesnį atitinkamos sudėties krakmolo kiekį, kuris bus naudojamas popieriui gaminti. Bet… GM bulvėmis leista šerti gyvulius, nors valgyti jos netiks.

Gamtos puoselėtojai nesutinka su šiuo sprendimu, tačiau EK pareiškė, jog sprendimas priimtas remiantis daugumos mokslininkų išvadomis. Čekijoje ir Vokietijoje jau šiemet bus kasamas GM “Amflora” bulvių derlius, o švedai ir olandai šių GM bulvių derliaus sulauks kitąmet.

Ne tik krakmolui, bet ir pašarams

Ar mūsų ūkininkai augins šias genetiškai modifikuotas bulves?

Lietuviai žemdirbiai jų lyg ir neaugins, ir ne dėl gamtos puoselėtojų keliamo vajaus. Krakmolo gamyba šalyje galutinai sužlugdyta prieš kelerius metus, nes EK neatsižvelgė į daugkartinius ŽŪM prašymus padidinti maistinio krakmolo gamybos kvotas iki 10 tūkst. t. Euroderybininkų išsiderėta 1 211 t kvota nesudarė galimybių pelningai dirbti nei AB „Stumbras“ Antanavo krakmolo gamyklai (Marijampolės r.), nei „Ambraziškių krakmolui“ (Molėtų r.).

Prieš porą dešimtmečių ES iškilo problema, kaip pagaminti pramonei reikalingo krakmolo, kurio sudėtyje būtų tik amilopektinas. Kaip sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo direktorius dr. Almantas Ražukas, selekcininkai daug dirbo, bet sukurti tokių veislių nepavyko. Tad nutarta genetiškai modifikuoti kai kurias bulvių veisles. Pramoninio krakmolo gamybos technologija taps paprastesnė, sumažės išlaidos gamybai.

Tačiau nerimą kelia tai, kad GM bulvėmis ir jų atliekomis nuo krakmolo gamybos leidžiama šerti gyvulius. Kas gali paneigti, kad pas mus ant prekystalių neatsiras šiomis bulvėmis šertų gyvulių mėsos ar jos gaminių. Arba iš šių bulvių pagaminto krakmolo?

Pradėta abejoti, ar GM bulvės neperduos turimų savybių šalia augančioms valgomosioms bei sėklinėms bulvėms? Vokės filialo direktorius nepatikliuosius tikina, jog šiuo atveju ūkininkai bulves augintų tik krakmolui gaminti. Be to, GM bulvės įgytų savybių neperduoda.

„Kadangi GM bulvių derliui užauginti reikės daugiau išlaidų, todėl net ir atliekas teks sunaudoti. Tačiau neverta bijoti GM maisto, nes dar sovietmečiu laivais į Klaipėdą buvo plukdoma GM sojos ne tik pašarams, bet ir maistui, kitiems poreikiams, – teigė jis. – Lietuvoje mėgstama triukšmauti dėl bet kokių naujovių, juolab kai galutinis GM maisto produktų poveikis žmogui dar gerai neištirtas.“

Ant prekystalio GM bulvių neatskirsi

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorę Zofiją Cironkienę nustebino šis EK sprendimas, nes EP buvo prieš GM augalus.

– Matyt, suinteresuoti didžiuliai koncernai, modifikuojantys įvairių augalų veisles, nes jų sėklos kasmet brangsta. Ten, kur sukasi dideli pinigai, teisybės nėra, – teigė Z. Cironkienė. – Vargu ar mūsų žemdirbiai GM bulves augintų pramoniniam krakmolui gaminti, nes neaišku, ar skiriasi auginimo technologija, ar jos bus atsparesnės aplinkos faktoriams. Kalbant apie pašarui skirtas bulves, joks ūkininkas dabar jų neaugina: šių bulvių savikaina gana didelė, o supirkimo kaina itin maža.

Niekam ne paslaptis, kad lietuvaičiai po skvernu iš kitų šalių gali įsivežti ir dramblį. Kaip teigia Vokės filialo direktorius A. Ražukas, JAV ir Kanadoje yra nemažai GM bulvių veislių, kurios įgijo atsparumą fitoftorai, amarams, virusinėms ligoms ir t.t. Ir mūsų bulvių augintojai sugeba įsigyti jų sėklos.

Z. Cironkienė taip pat neabejoja, kad nederliaus metais tokių bulvių gali pasitaikyti ir ant mūsų prekystalių. Juolab kad gumbai nesiskiria, tik GM bulvės neskanios. Šiuo atveju padorumą nulems noras gerai uždirbti. Visais atvejais kontrolę, kad GM bulvės nepatektų į mūsų šalį, turėtų sustiprinti atitinkamos kontroliuojančios tarnybos.

Krakmolo gamyba vargiai atgis

Dėl euroderybininkų neišmanymo, skirtos kvotos maistiniam krakmolui gaminti (1 211 t) ŽŪM į EK kreipėsi ne kartą ir 2006 m. lapkritį ES žemės ūkio komisarė Marianna Fisher Boel informavo, kad Lietuva norimos kvotos (apie 10 tūkst. t) negaus. Tuo metu Antanavo krakmolo gamykla ir UAB „Ambraziškių krakmolas“ jau nebedirbo, nors maistinio krakmolo suvartojimas šalies vidaus rinkoje nuolat didėjo ir jau prieš 2–3 metus jo reikėjo apie 12 tūkst. t.

ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Perdirbtų produktų skyriaus vedėjo Dariaus Stravinsko nuomone, vargu ar krakmolo gamyba pramonei bus atgaivinta ir bus skirtos kvotos. Buvusios įmonės išparceliuotos. Kitas klausimas, koks verslininkas užsiims atkurti įmonę, nežinodamas kvotų dydžio. Jam svarbu ir sąnaudos naujoms technologijoms įsisavinti, ir krakmolo, skirto popieriui gaminti, paklausa.

– Jeigu būtų rimtas ketinimas užsiimti pramonine krakmolo gamyba iš GM bulvių, būtų galima derėtis, – svarsto D. Stravinskas. – Bet nėra jokių garantijų, kad EK išpildys mūsų norą.

Taigi uždaras ratas: verslininkai be konkrečių kvotų nesiryš investuoti į pramoninio krakmolo gamybą, o be tinkamo pasirengimo nebus kalbos apie jokias kvotas.

Views All Time
Views All Time
1334
Views Today
Views Today
1
0 0