Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas. Šie pasakojimai įvairiu laiku išspausdinti laikraščiose „Ūkininko patarėjas“, „Kauno diena“, „Tėviškės žinios “ ir kituose leidinuose.

***

Sunku būdavo miškininkams apsaugoti spygliuočių sodinukais atsodintus iškirsto miško plotus nuo elninių žvėrių. Žiemą, kai miške daug sniego, jie nuskabydavo ūglius, nukąsdavo viršūnėles. Taip nusiaubtus jaunuolynus tekdavo iš naujo atsodinti.

Keletą metų Lietuvos miškų instituto mokslininkai suko galvas, kaip atbaidyti žvėris nuo jaunų spygliuočių. Pagaliau šio instituto habil. dr. prof. Vytautui Padaigai pasisekė išrasti repelentą – cheminį preparatą, kuriuo aptaškytų viršūnėlių žvėrys neliečia.

Repelentas – nenuodingas šviesiai pilkos spalvos grietinės konsistencijos mišinys, sudarytas iš 40 proc. vandens, 38 proc. kaolino, 12 proc. talo aliejaus, 8 proc. smulkaus smėlio ir 2 proc. kalcinuotos sodos. Svarbiausia repelento sudėtinė dalis – talo aliejus – celiuliozės gamybos iš spygliuočių medienos šalutinis specifinio nemalonaus kvapo produktas.

Miškų ūkio ministro Alberto Vasiliausko ir repelento išradėjo prof. V.Padaigos iniciatyva šis cheminis miško apsaugos preparatas pradėtas gaminti Kauno aukštesniojoje miškų mokykloje – eksperimentinėje urėdijoje. 1996 m. pagaminta 28 tonos repelento. Šimtui sodinukų apdoroti reikia vieno kg mišinio. Vadinasi, žiemą briedžiams, elniams ir stirnoms neskaniomis tampa apie 3 mln. pušelių ir eglaičių.

Prieš naudojimą repelentas gerai išmaišomas, paskui šluotelėmis ar šepečiais juo apšlakstomos sodinukų viršūnėlės. Želdinius reikia apdoroti rugsėjo – spalio mėnesiais, esant sausam ir šiltam (temperatūra ne žemesnė kaip 10 laipsnių C) orui. Repelentas veiksmingas 6 – 7 mėnesius. Pasak prof. V.Padaigos, repelento efektyvumas 95 – 100 proc. Taigi lietuviškasis savo efektyvumu nenusileidžia keletą kartų brangesniems užsienio firmų preparatams.

Lietuviško repelento nusipirko 27 mūsų šalies miškų urėdijos. Daugiausia (4 tonas) įsigijo Tytuvėnų urėdija; po 2,5 t – Jonavos, Anykščių, Veisiejų; po 1,5 t – Švenčionėlių, Kauno, Kaišiadorių urėdijos.

Kitos urėdijos miško želdinius nuo elninių žvėrių aptveria aukštomis tvoromis. O kai kur elninių žvėrių skaičius taip sureguliuotas, kad didesnių nuostolių miško želdiniams šie žvėrys nedaro.

Ūkininko patarėjas, 1996 11 30

Views All Time
Views All Time
4819
Views Today
Views Today
1
0 0