Objektyvas – pagrindinė bet kurio fotoaparato dalis, o svarbiausia veidrodinio fotoaparato (DSLR – Digital Single Lens Reflex) savybė – keičiami objektyvai. Sužinokite, koks objektyvas kam ir kada naudojamas.

„Kitiniai“ objektyvai 

Dairydamiesi veidrodinio fotoaparato, galite rinktis, ar pirkti tik fotoaparatą (tai vadinama „body“), ar fotoaparatą ir objektyvą (tai vadinama „kit“ – komplektas). Pirkdami savo pirmąjį DSLR, vartotojai dažnai renkasi komplektą, nes dar per mažai žino apie objektyvus, todėl vengia išlaidauti (geri objektyvai dažnai kainuoja brangiau nei fotoaparatai).

Objektyvas, įtrauktas į tokį komplektą, vadinamas „kitiniu“. Dažniausiai jis būna labai primityvus, vaizdo kokybė menka, o optinis prietaisas labiau primena žaislą. Negana to, toks objektyvas dažniausiai imituoja kompaktiniuose fotoaparatuose įrengtą tris kartus artinantį objektyvą, todėl platus jo kampas nepakankamai platus, o artinimas nepakankamas fotografuoti stambiu planu objektą, esantį toliau nei už kelių žingsnių nuo fotografo. Tokio objektyvo kaina – apie 300 litų. Atsižvelgiant į tai, kad už 300 litų galima įsigyti visą kompaktinį fotoaparatą, tai gali pasirodyti nemažai, tačiau „kitinis“ objektyvas dažniausiai būna pigiausias tos firmos gaminamas optinis prietaisas. Šiuo atveju tinka posakis: gauni tai, kiek sumoki.

Tačiau pradedančiajam fotografui tai kaip tik – nebrangu, o išmokti galima daug ko.

Teleobjektyvai

Dauguma fotografų negali apsieiti be teleobjektyvo,  skirto tolimiems objektams fotografuoti. Kuo didesnis židinio nuotolis, tuo daugiau galima priartinti vaizdą. Žinoma, kuo daugiau gali priartinti, tuo daugiau reikia prieš tai sumokėti.

Šiuo metu populiariausi 70-200 ir 70-300 milimetrų objektyvai. Pirmieji pasižymi geresne vaizdo kokybe, tačiau  ir kainuoja daugiau (2-6 tūkstančius litų, atsižvelgiant į gamintoją ir papildomas funkcijas, pavyzdžiui, vaizdo stabilizavimo). 70-300 milimetrų objektyvai nėra tokie kokybiški ir dažnai neturi tokių funkcijų kaip vaizdo stabilizavimo, tačiau kainuoja mažiau  (1-3 tūkstančius litų), o priartina daugiau.

Plačiakampiai objektyvai

Plačiakampiai (wide angle) objektyvai, atliekantys atvirkštinę  funkciją nei teleobjektyvai, leidžia nuotraukoje parodyti didelį aplinkos plotą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tokiose nuotraukose neretai matomi vaizdo iškraipymai, ypač šonuose, todėl tokie objektyvai netinka portretinėms nuotraukoms (nebent fotografas specialiai siekia iškraipymo).

Platus kampas dažnai pasitelkiamas architektūrai ar interjerui fotografuoti, todėl plačiakampiai objektyvai naudojami rečiau ir nėra tokie populiarūs kaip teleobjektyvai. Jų kaina panaši – keli tūkstančiai litų. Populiariausi – 10-22 ir 12-24 milimetrų objektyvai.

Makroobjektyvai

Labai mažiems objektams fotografuoti reikia tam skirto makroobjektyvo. „Kitinis“ objektyvas netinka, mat nepakankamai priartina, o iš labai arti ir nefokusuoja. Teleobjektyvai priartina daug, tačiau fokusuoja tik iš didesnio atstumo – dažniausiai bent vieno metro.

Makroobjektyvų įvairovė nėra didelė, tačiau svarbu neapsigauti: užrašas „macro“ dar nereiškia, jog tai tikras makroobjektyvas. Pati sąvoka „macro“ pastaruoju metu tapo beveik reklaminiu triuku. Tikri makroobjektyvai turėtų kurti vaizdą 1:1 masteliu. Tai reiškia, jog objektas jutiklyje  vaizduojamas tokio pat dydžio, koks yra realybėje. Mastelis ne visada užrašomas x:y formatu – dažnai pasirenkamas „[skaičius]x“ formatas. Pvz., 1,0x reiškia 1:1, 0,25x – 1:4.

Yra ir specializuotų makroobjektyvų, apibūdinamų, pavyzdžiui, 5:1 masteliu. Tokie objektyvai, kitaip nei 1:1 mastelio, negali būti naudojami niekam kitam (pavyzdžiui, portretams), tik makrofotografijai, nes nefokusuoja objektų, esančių toliau nei už kelių centimetrų nuo objektyvo stiklinio elemento.

Kokie dar?

Be bendro naudojimo objektyvų, siūloma ir specializuotų. Pavyzdžiui, fisheye tipo objektyvai kuria vaizdą, panašų į tą, kurį mato žuvis – dar platesnį nei plačiakampiai objektyvai. Čia linijos jau aiškiai iškraipomos. Ši optika dažnai naudojama fotografuojant, pavyzdžiui, riedlentininkus.

Dar vieno įdomaus tipo objektyvai – tilt-shift, galintys keisti vaizdo kampą, kuriuo jis krinta į jutiklį. Taip galima išgauti papildomą išblukinimą (miniatiūros efektą) arba „ištiesinti“ realybėje kreivas linijas (atvirkščiai, nei padarytų fisheye objektyvas).

Židiniai: fiksuotasis ir kintamasis

Objektyvo židinio nuotolis matuojamas milimetrais ir gali būti arba fiksuotasis, arba kintamasis. „Patogesnis“, žinoma, antrasis variantas – vaizdą galima priartinti ir atitolinti. Tačiau pirmoji objektyvų grupė taip pat turi privalumų.

Pirmiausia fiksuotojo židinio nuotolio objektyvai leidžia išgauti geresnę vaizdo kokybę. Antra, juos paprasčiau pagaminti, todėl ir kaina mažesnė. Be to, tokie objektyvai turi plačiau atsiveriančią diafragmą (aperture), įleidžia daugiau šviesos, tad patogiau fotografuoti prieblandoje.

Dažnai sakoma, kad fiksuotojo židinio objektyvai skatina kūrybiškumą, nes, neturėdamas galimybės priartinti vaizdo, fotografas yra priverstas vaikščioti, ieškoti tinkamos fotografavimo pozicijos.

Diafragma – objektyvo „greitis“

Svarbi objektyvo dalis – diafragma (aperture). Ji rodo, kiek šviesos į jutiklį gali įleisti objektyvas. Kuo daugiau, tuo tamsesnėje aplinkoje galima padaryti geros kokybės nuotraukas arba išblukinti nereikalingus fono elementus (pavyzdžiui, portrete).
f/1,8 diafragmosobjektyvas įleis daugiau šviesos nei f/4. Kadangi diafragma kontroliuoja šviesą, o šviesa – ekspozicijos laiką, sakoma, kad kuo daugiau šviesos objektyvas įleidžia (turi plačiau atsiveriančią diafragmą), tuo tas objektyvas „greitesnis“, nes fotografuojant galima pasirinkti trumpą ekspozicijos laiką.

Tačiau kuo objektyvas „greitesnis“ – tuo brangesnis.

Vaizdo stabilizavimas

Kai kurie objektyvai turi papildomą lęšį, kuris stabilizuoja vaizdą, taip pagerindamas nuotraukos kokybę – vaizdas nebūna „susiliejęs“. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog vaizdo stabilizavimas „ištaiso“ tik paties objektyvo, o ne fotografuojamo objekto judesius, taigi padės drebančių rankų, bet ne greitai skrendančio fotografuojamo paukščio atveju.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl vaizdo stabilizavimo funkcijos dažnai objektyvas būna brangesnis net keliais tūkstančiais litų, vertėtų pamąstyti, ar nebūtų geriau tiesiog nusipirkti trikojį.

Originalūs ir neoriginalūs

Objektyvus gamina ne tik fotoaparatų gamintojai. Rinkoje daug ir neoriginalių (third party) objektyvų: Sigma, Tamron, Tokina. Tarp originalios ir neoriginalios optikos juntamas vaizdo ir konstrukcijos kokybės skirtumas, tačiau dar labiau pastebimas kainos skirtumas: minėti objektyvai dažnai net kelis kartus pigesni už originalius (tokio pat židinio nuotolio bei diafragmos).

Objektyvas svarbesnis už fotoaparatą, todėl geriau prastesnis DSLR ir geresnės kokybės optika nei atvirkščiai. Ar kokybės skirtumas pakankamas, kad pateisintų kainų skirtumą? Iš fotografijos uždirbantieji sako, kad taip. Likusieji linkę abejoti.

Views All Time
Views All Time
5256
Views Today
Views Today
1
0 0