Stintos jūroje pateko į depresijos būklę, jų laimikiai susmulkėjo. Naudojant tinklus su padidintomis akimis išgaudytos stambios patelės. Tai yra nemokšiškumo gamtosaugoje pasekmės.

Stintos nyksta

Lietuvoje sutinkama praeivė jūrinė stinta dar vadinama didstinte, turi dvi grupes – mažąją stintelę Kuršių mariose ir ežerinę stintą Rytų Lietuvos ežeruose. Jų variacijos skiriasi pagal gyvenimo trukmę, lytinio subrendimo laiką ir biologines savybes.

Praeivės stintos užauga iki 28 cm ilgio, 180 gramų svorio, neršia 3-4 kartus. Stintelės (rusiškai – Snietok) labiausiai telkiasi gilesnėje Rusijos Kuršių marių dalyje. 6-9 cm ilgio stintelės po pirmojo neršto žūva. Jų masė dengia vandens paviršių ir skleidžia smarvę.

Kiek didesnės ežerinės stintos neršia ir pakartotinai. Ežerinių stintų verslinė žvejyba Lietuvoje galima tik Dusios, Baltųjų Lakajų, Juodųjų Lakajų, Luokesų, Virintų, Siesarties, Baluošo, Zaraso ežeruose ir Antalieptės mariose.

Pastaraisiais metais vyko ryškūs tiek didstinčių, tiek stintelių ir ežerinių stintų nykimo požymiai. Sureguliavus žvejybos Baltijos priekrantėje kvotavimo sistemą ir pritaikius apsaugos priemones Kuršių mariose ir nerštavietėse, jūrinių stintų išteklius dar galima išsaugoti.

Vienu aktualiausių stintų apsaugos priemonių yra tai, jog būtina sutvarkyti šių žuvų mėgėjiškos žvejybos apskaitą įvedant žvejybos knygeles. Pagal mano penkerių metų stebėjimus, žvejai mėgėjai atskirais metais stintų sugauna daugiau nei verslininkai. Nesant jokios apskaitos, iškreipiamas tikrasis vaizdas apie šių žuvų išteklių būklę.

Palaida žvejyba

Pernai Kaliningrade vykusioje žuvininkų sesijoje šiems metams regione nustatytas 470 tonų stintų sugavimo limitas. Tai yra per dideli skaičiai. Tarybiniais laikais, kai žvejybos sistema Kuršių mariose buvo sutvarkyta, stintų žvejybos laimikiai buvo mažesni.

1965-1969 m. stintų laimikiai Nemuno žemypyje siekė vidutiniškai 236 tonas. 1970-1974 m. visose Kuršių mariose vidutiniškai sugauta kasmet po 424 tonas stintų. Panašūs laimikiai buvo ir XX amžiaus priešpaskutinį dešimtmetį.

Tarybiniais laikais dėl galiojusio pasienio režimo nebuvo vykdoma stintų žvejyba priekrantės zonoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę viskas apsivertė. Vietoje buvusių keturių žuvininkystės ūkių atsirado kelios dešimtys įmonių ir bendrovių. Jos žvejojo dažnai nepaisydamos įrankių limitų ir tinklų akių dydžių. Kontrolė buvo silpna.

Pradėta ir masinė stintų žvejyba Baltijos jūros priekrantėje. Jei 1992 m. priekrantėje pagauta 12 tonų stintų, tai 1999 m. laimikiai Lietuvos ekonominėje zonoje ir priekrantėje jau siekė 212 tonų. Ne mažesniais tempais verslininkai ir mėgėjai stintas gaudė ant Kuršių marių ledo, o taip pat Nemuno žemupyje.

Žvejyba: dėl priešnerštinės stintų žvejybos Baltijos jūros priekrantėje ne kartą diskutuota, bet jo žalos mokslininkai nėra įvertinę.

Jei ir toliau nesaikingai gaudysime priešnerštinę stintą Baltijos priekrantėje, o per nerštą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, pajusime tai, kas jau yra Aistmarėse ir Rygos įlankoje. Ten didstinčių jau beveik neliko.

Prarandamos žuvys

Atgaivinti gėlavandenes stinteles ir ežerines stintas iki buvusio lygio, manau, nebėra galimybių. Jų ištekliai jau per daug išseko.

Prieš 130 metų Karaliaučiaus universiteto profesorius B.Benekė rašė, kad Kuršių mariose ir upėse sugaunamomis stintelėmis buvo trąšiami daržai. Jos naudotos ir kiaulėms šerti, virtas techniškas tepalas „tranas“, žuvys pusvelčiui dalintos biednuomenei.

Anuomet Lagbuvoje buvo įrengta netgi šių žuvų džiovykla. Sūriame vandenyje išmirkytas stinteles džiovindavo specialiose krosnyse. Tarybiniais laikais stintelės buvo apdorojamos ir Nidos žuvų rūkykloje. Ilgai negendančios sūrokos žuvelės ypač tiko prie alaus.

Stinteles Lietuvos žvejai traukiamais tinklais ir venteriais gaudydavo ne tik Kuršių mariose, bet ir Nemuno deltoje. Per penkmetį nuo 1965 iki 1969 metų sugautas rekordinis kiekis šių žuvų: mariose – 2970 tonos, Nemuno deltoje – 58 tonos.

Šiuo metu stintelių ištekliai yra katastrofiškai sumenkėję. Ar šių žuvų sugauna Lietuvos žvejai neaišku? Jų laimikiai neberegistruojami. Kaliningrado srites žvejai per laikotarpį nuo 2000 iki 2007 m. kasmet sugavo tik apie penkias tonas stintelių.

Žuvininkystės mokslininkai ir aplinkosaugininkai dar nepateikė atsakymo, kodėl nyksta stintelės. Tai gali iššaukti grandininę reakciją. Stintelės užimdavo svarbią vietą plėšriųjų Kuršių marių žuvų – sterkų, vėgėlių, ungurių, ešerių mityboje.

Ežerinės stintos galėjo pradėti nykti dėl klimato atšilimo ir taršos. 1963 m. Lietuvos ežeruose iš viso buvo sugauta 44 tonos šių žuvų. Dabar šios žuvys kaip verslo mobjektas nebeteko reikšmės ir oficialioje Lietuvos žuvų sugavimo statistikoje netgi nebenurodomos.

Views All Time
Views All Time
1849
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn