|

Korupcijos šmėkla valdo milijardus III

Maždaug po metų bus galima pasiimti savotišką korupcijos žemėlapį ir paklaidžioti po Klaipėdos miesto savivaldybės koridorius, ieškant potencialių kyšininkų. Tokia idėja jau bręsta uostamiesčio vadovų galvose, tačiau, remiantis sostinės pavyzdžiu, brangiai nusipirkus korupcijos kompasą, problemos sprendžiamos tik iš dalies. Atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai neoficialiai atsilyginama vidutinio lygio valdininkams, o kyšio iniciatoriai – patys žmonės, kurie taip elgiasi savo iniciatyva arba atsižvelgdami į kitų nuomonę. Iš visų Lietuvos miestų kol kas tik sostinės Savivaldybė turi vadinamąjį korupcijos žemėlapį – atliktą miesto gyventojų ir savivaldybės darbuotojų korupcijos apraiškų vertinimą ir patirties tyrimą. Tokių priemonių imtasi po to, kai paaiškėjo, kad net 64 proc. vilniečių savo Savivaldybę laiko labiausia korumpuota institucija. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Į pirmąjį trejetuką pakliuvo miesto plėtra, viešieji pirkimai bei įdarbinimas Savivaldybės administracijoje. Sudaryti korupcijos žemėlapį užsimojo ir Klaipėdos miesto valdžia.

|

Tauragiškės pasisavino pusę milijono “Sodros” pinigų

Vakar paskelbtas nuosprendis “Sodros” Tauragės rajono skyriaus vedėjai bei kelioms jos pavaldinėms ir jų artimiesiems, kaltintiems pasisavinus per pusę milijono litų. Kalčiausiomis pripažintos “Sodros” vyriausioji finansininkė bei kasininkė. Šios moterys yra vyriausios amžiumi iš šešių teistų byloje žmonių. Buvusi vedėja iš balos išlipo sausa – nuo pusantrų metų nelaisvės ji atleista pritaikius amnestiją. Jos pavaduotoja – išteisinta. Finansininkei skirta 5, o kasininkei 4 metų nelaisvės bausmės, pritaikius amnestiją bausmė abiem moterims sumažėjo penktadaliu. Jos turės atlyginti didžiąją “Sodrai” padarytą žalą. Finansininkės žentas atleistas nuo bausmės metams, o jos draugei skirta metų ir aštuonių mėnesių nelaisvė. “Sodros” Tauragės rajono skyriaus viršininkė 41 metų Asta Aukštakalnienė, jos pavaduotoja 52 metų Elena Špečkauskienė, vyriausioji finansininkė 58 metų Regina Jocienė, jos žentas individualios įmonės savininkas 33 metų Arūnas Paulikas, “Sodros” kasininkė 56 metų Virginija Žemaitienė, jos sena draugė UAB „Veluikiai“ vyriausioji finansininkė 59 metų Valerija Budrienė buvo kaltinami nuo 1993 metų lapkričio iki 2000-ųjų sausio pasisavinę per 542 tūkstančius litų. Tai padaryta klastojant dokumentus. Galbūt dar ir šiandien visi šeši vakar teisiamųjų suole sėdėję žmonės būtų gyvenę ramiai ir sočiai, jeigu ne atsitiktinumas – UAB „Veluikiai“ direktorius pasiėmė bendrovės finansinius dokumentus iš savo buhalterės ir aptiko, jog jiems buvo pervesta 55 tūkstančiai litų.

Pinigų plovimo sumos Šveicarijoje pasiekė rekordines aukštumas
|

Pinigų plovimo sumos Šveicarijoje pasiekė rekordines aukštumas

Šveicarijos bankai skambina pavojaus varpais. Šios šalies vyriausybė pranešė, kad finansinės institucijos yra ypač susirūpinusios dėl neaiškios kilmės pinigų srautų praėjusiais metais. Įtartinų operacijų suma 2009-aisiais pasiekė rekordines aukštumas – 2,1 mlrd. eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, pranešimų apie nešvarių pinigų srautus padidėjo 5 procentais. Pinigų plovimo sumos pernai buvo pačios didžiausios nuo tada, kai buvo pradėta domėtis į bankus atkeliaujančių pinigų kilme“, – pranešė Federalinis policijos biuras. Policijos ataskaitoje pažymima, kad apie du trečdalius įtartinų sandorių pranešė patys bankai. Pareigūnai teigė nemanantys, kad pernai metais buvo bandoma išplauti daugiau pinigų, o rekordinė suma buvo fiksuota dėl padidėjusio pranešimų apie įtartinas įplaukas srauto. Dviejų stambiausių sukčiavimo atvejų suma siekė net 500 milijonų eurų. Su iš Šveicarijos iškeliavusiais pinigais siejami du sukčiavimo ir pinigų grobstymo atvejai, kurių suma siekia 70 milijonų eurų. Daugiausia pranešimų (196) gauta apie pačių šveicarų įtartiną veiklą. Nuo jų nedaug atsilieka italai (147). Pareigūnai teigia praėjusiais metais tyrę ir septynis atvejus, siejamus su teroristų finansavimu. Keturi iš jų buvo perduoti prokurorams, du iš jų keliaus į teismą.

|

Kauno savivaldybėje klesti kyšininkavimas

Kauno savivaldybėje klesti kyšininkavimas. Vietoje trypčiojantis Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas nesvarsto partiečių veiklos ir laukia komandos iš viršaus. Kauno tarybos Antikorupcijos komisijos užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Factus Dominus“ išvados nemalonios valdininkams. Su Kauno savivaldybe turėję reikalų respondentai teigė, kad dažniausiai kyšius davė statybos leidimų ir infrastruktūros, Viešųjų pirkimų ir Urbanistikos skyriuose bei savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“. Anketoje buvo 35 klausimai apie korupciją. Korupcijos nepateisina 79 procentai apklaustųjų, tačiau apie 68 procentus jų duotų kyšį, o kyšį imtų 40 procentų. Tik 2 procentai apklausos dalyvių mano, kad atsakomybė dėl kyšio tenka jo davėjui. Apie 62 procentus respondentų nepraneštų apie korupcijos atvejį. „Manau, kad vyresnius žmones vis dar veikia sovietinis palikimas – „geriau nesikišti“, o jaunimui trūksta pilietinės savimonės“, – sakė tyrėjus konsultavęs profesorius sociologas Gediminas Merkys. „Darysime korekcijų savo veikloje. Panašūs tyrimai atliekami ir kitose šalyse“, – paklaustas apie apklausos naudą tikino Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Tėvynės sąjungos frakcijos narys Raimundas Kaminskas. Jis skundėsi, kad neigiamą įvaizdį galėjo suformuoti ir prasti savivaldybės viešieji ryšiai. Apklausos leidžia geriau sužinoti apie korupcijos reiškinius, kurie nepasiekia teisėsaugos institucijų.

|

“Daimler” pripažino kyšininkavusi 22 valstybėse

Vokietijos automobilių gamintoja “Daimler” JAV pripažinta kalta dėl korupcijos ir sumokės 185 mln. JAV dolerių baudą. Kaltinimus bendrovei pateikė JAV Teisingumo departamentas tyręs kompanijos tarptautinių pardavimų veiklą. “Daimler”, kuri yra “Mercedes-Benz” savininkė, pripažino, kad mokėjo kyšius užsienio šalių vyriausybių atstovams dešimtimis milijonų dolerių ir tai darė bent 22 valstybėse. Kompanija taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ji jau pakeitė būdus, kuriais vykdo savo veiklą. Kyšininkavimo praktiką nuo 1998 iki 2008 vykdė Vokietijoje įsikūręs “Daimler” eksporto padalinys pavadintas “Export and Trade Finance” bei Rusijoje įsikūręs padalinys “Mercedes-Benz Russia”. Kompanija kaltinama davusi pinigus ir didžiules dovanas tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija, Tailandas, Graikija ir Irakas. JAV Teisingumo departamentas nurodė, kad “kompanija suvokė kyšininkavimą užsienio šalyse kaip verslo darymo būdą”. “Daimler” jau atleido 45 darbuotojus įsivėlusius į kyšininkavimo skandalą. Kompanijos direktorius teigia, kad “įmonė daug išmoko ir praeities klaidų”.

|

Kyšininkavimas padeda spręsti problemas medienos versle

Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų miškų sektoriuje dirbančių įmonių vadovų mano, kad kyšininkavimas padeda spręsti problemas medienos versle Lietuvoje. Tai rodo pirmadienį žurnalistams pristatytas tyrimas, kurį sociologinių tyrimų bendrovė “TNS Gallup” atliko “Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu. Balandį telefonu buvo apklausti 342 miškų sektoriuje dirbančių įmonių vadovai, jų teirautasi, kaip jie suvokia korupcijos problemas savo veikloje ir kaip kyšininkauja. Korupcija Lietuvos miškų sektoriuje, daugumos respondentų nuomone (46 proc.), yra didelė kliūtis verslui vystyti. Kad korupcija nei kliudo nei skatina miškų verslo vystymąsi, mano 29 proc. apklaustųjų, o 8 proc. apklaustųjų tiki, kad ji tik padeda. Tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog kyšio davimas miškų sektoriui atstovaujančių institucijų pareigūnams padeda spręsti problemas medienos versle Lietuvoje. Labiausiai, respondentų nuomone, korumpuotos institucijos Lietuvos miškų sektoriuje yra teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, miškotvarkos projektus rengiančios įmonės bei Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 24,6 proc. respondentų atsakė, jog kyšiai, siekiant įtakoti valdžios sprendimus, yra duodami dažnai, o 5,6 proc. teigė, kad kyšiai yra duodami labai dažnai. Ši nuomonė apie miškų sektoriaus korumpuotumo mastus gali būti lyginama su tradiciškai šalyje gana korumpuotais laikomais viešaisiais pirkimais.

|

Lietuvoje vis dar paplitęs kyšininkavimas

Lietuvoje kyšininkavimas yra paplitęs labiau nei kitose Europos šalyse, rodo naujas tyrimas. Transparency International“šių metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad jie ar jų šeimos nariai yra davę kyšį per pastaruosius dvylika mėnesių. Tai yra didžiausias rodiklis tarp tyrinėtų Europos Sąjungos šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje. Lietuviai yra taip pat vieni kritiškiausių pasaulyje, vertindami valdžios pastangas pažaboti korupciją.

|

S. Stoma siūlo stabdyti apsirūpinimo karštu vandeniu reformą

Parlamentaras Saulius Stoma pernai priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą gyventojams patiems pasirinkti karšto vandens tiekėją laiko keliančia gyventojų sumaištį bei didžiulį nepasitenkinimą ir siūlo ją atšaukti. Tokią pataisą parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Pasak S. Stomos, karšto vandens vartotojai verčiami iki balandžio 1 dienos priimti kolektyvinius sprendimus, kurių jie nesupranta. Biurokratai nesugeba paaiškinti, kuo nauja tvarka bus geresnė, tačiau kainuos ji brangiau, o žmonės patirs nepatogumų dėl skaitiklių keitimo ir jų priežiūros bei rodmenų kontrolės. “Siūlau nedelsiant stabdyti dar neprasidėjusią reformą, kol ji nesukėlė liūdnų pasekmių”, – sako S. Stoma. “Dabar galiojančiame įstatyme tarsi skelbiama pasirinkimo laisvė, tačiau realiai didžioji dalis vartotojų už karštą vandenį bus priversti atsiskaitinėti ne vandens, o šilumos tiekėjams. Šalto ir karšto vandens skaitikliai priklausys skirtingiems tiekėjams. Tai neracionalu ir aptarnavimo, ir kainos požiūriu. Todėl ir savivaldybėms siūlau susilaikyti nuo lėšų švaistymo, priverstinai kuriant naują vandens skaitiklių priežiūros verslą, kai tokia veikla jau užsiima tai pačiai savivaldybei priklausanti vandens tiekimo įmonė”, – teigia S. Stoma. Jo teigimu, pernai priimtas įstatymas sudarė sąlygas veikti karšto vandens tiekimo tarpininkams tuose daugiabučiuose, kuriuose karštas vanduo ruošiamas namo šilumos punkte.

Valstybės griovimas – liberalų mėgiamas užsiėmimas

Valstybės griovimas – liberalų mėgiamas užsiėmimas

Mano atsistatydinimas ir draugiškas perspėjimas nesutrukdė Jūsų patarėjų užmojams griauti septynerių Nepriklausomos Lietuvos ministrų ilgai kurtą valstybės kelių ūkio valdymo sistemą. Patarėjai primityviai, grubiai iškraipė Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengtas kelių ūkio efektyvinimo studijas ir, tendencingai sudėlioję nepalyginamus rodiklius, pateikė Vyriausybei svarstyti kelių priežiūrą reglamentuojantį projektą. Pateikto projekto esmė – 20-čiai metų monopolizuoti valstybės kelių priežiūrą, be jokių investicijų ją atiduodant „draugiškai“ privačiai įmonei. Apgaulingai teigiama, kad toks viešos-privačios partnerystės (PFI) modelis taikomas jau daugelyje pasaulio šalių. Monopolizavus kelių priežiūrą, darbams kasmet planuojama išleisti 65 mln. litų daugiau nei Lietuvos automobilių kelių direkcija, pertvarkiusi esamą kelių priežiūros sistemą, numato išleisti šiais metais. Vienintelis siūlomos reformos pliusas – 20 metų stabilus privačios įmonės finansavimas, avaringumo, aplinkos taršos ir padidėjusių transporto išlaidų sąskaita. Rūpestį kelia ir VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ reforma (kaip Jums žinoma, aš vadovavau šiam institutui septynis pirmuosius metus). Tai – pasaulinių finansinių institucijų pripažinta įmonė. Institute parengti transporto projektų ekonominiai, poveikio aplinkai ir socialiniai vertinimai buvo vertinami kaip patikimi ir pagrįsti Pasaulio Banke, Europos Vystymo ir Plėtros Banke, Europos Investicijų Banke ir t.t.

Kelias iš aklavietės
|

Kelias iš aklavietės

Daugumoje spaudoje bei internetinėse svetainėse patalpintų straipsnių, televizijos laidose vienaip ar kitaip dejuojama dėl blogo gyvenimo, dėl paskutinių visuomenės moralumo likučių sunaikinimo, bet nuo to valstybėje niekuomet niekas nesikeičia. Pasidomėti, kodėl nesikeičia, dejuojantieji paprasčiausiai pamiršta. Jeigu šį reiškinį apibūdinti vaizdesne kalba, tai panašu į nenugalimos potvynio srovės nešamų nelaimėlių šauksmus: „Gelbėkite”. Trumpam suabejokime tos mus gyvenimo kelyje nešančios „nenugalimos srovės” nenugalimu ir pasidomėkime, iš ko ji susideda, ir tuomet paaiškės: ar tos jos sudedamosios dalys (o kartu ir pati „srovė”) tikrai yra nenugalimos? Pats lengviausias (todėl primityviausias ir neduodantis ilgalaikių rezultatų) minėtų problemų sprendimo būdas yra kaltų ieškojimas – arba, kaip priimta sakyti plačiojoje visuomenėje – „iešmininkų nubaudimas”. Tai labai patogus problemų sprendimo būdas – nes visuomet yra kalti tik kiti, o pats kaltintojas „sėdi aukštai virš vykstančio marazmo” ir įvykių atžvilgiu yra neutralus. Tačiau turiu Jus nuvilti – toks požiūris yra „teisingas” tik tokio kaltintojo požiūriu ir egzistuoja tik jo paties sąmonėje. Jūs, gerbiami šių eilučių skaitytojai, galite mane visiškai pagrįstai paklausti: jeigu tikrovė tikrai yra tokia, kokią aš čia „tapau”, tai kodėl to nepastebi patys protingiausi, vadovaujančius postus visuomenėje užimantys žmonės ir nesiima jokių priemonių kad mus išvesti iš šio klystkelio?