Bendravimo su vyru stilius
| |

Bendravimo su vyru stilius

Esate vyrą pavadinusi stuobriu, egoistu, storžieviu? O gal tai teko padaryti ne kartą? Turbūt visoms poroms pasitaiko atvejų, kai norisi abiems stoti į priešingus kampus, tačiau greičiausiai nė viena mūsų, moterų, nepagalvojame, kad problema gali būti ne tik iš pažiūros bukame vyro elgesyje, bet ir pačiose mumyse. Tinklalapyje www.womanspasion.com išskiriami tokie problematiško moters bendravimo su vyru stiliai. Aukos stilius. Jūs galvojate, kad vyrą labiausiai žavi jūsų kūno formos? Jūs flirtuojate su kitais vyrais net nedvejodama? Savo svajonėse įsivaizduojate, kad keliose salose tarp vyrų esate vienintelė moteris? Užmerkiate akis netgi prieš atvirą neištikimybę vardan to, kad išlaikytumėte santykius? Kartais pradedate kūkčioti vien dėl to, kad jums bloga nuotaika? Jūs garbinate vyrus: jie tokie žavūs! Esate pasiruošusi viską atleisti, suprasti ir pakęsti. Netgi tuomet, kai jie nėra teisūs. Esate pasiruošusi vardan Jo paaukoti savo gyvenimą. Esate pasirengusi užmiršti savo karjerą, draugus, artimuosius, pomėgius… Pradžioje galbūt tai žavi vyrus, jie jūsų siekia ir yra pasiryžę dėl jūsų įveikti visas kliūtis. Tačiau vėliau nuolatinis vyro garbinimas pradeda jį erzinti. Jis galvoja: “Aš jos nevertas” ir tai pradeda apkartinti jūsų kasdienybę. Kokia to priežastis? Didžiausia tikimybė, teigia www.womanspasion.com psichologai, kad jūsų tėvų šeimoje, jūsų mama buvo auka – silpna, gležna, “šventa” moteris.

Vyrų ir moterų vertybės: bendrų nerasta
| |

Vyrų ir moterų vertybės: bendrų nerasta

Kas yra vertybės ir kam jas tirti? Mūsų poreikiai, siekiai, vertybės, idealai ir gyvenimui teikiama prasmė – neišvengiamai susiję, kaip kelios vienos grandinės grandys. Norime ir siekiame to, kas mums vertinga, arba – atvirkščiai – vertiname tai, kas padeda tenkinti poreikius. Atrodo kaip klausimas apie vištą ir kiaušinį?.. Ne visai taip. Į klausimą, kaip atsirado vertybės, gali padėti atsakyti žmonijos raidos istorija. Joje būtent žmogaus poreikiai lėmė, kas bus laikoma vertinga, ko derėtų siekti ir ką – įprasminti. Vertybė nėra objektyviai egzistuojanti daiktų savybė – nė vienas daiktas nėra vertingas pats savaime. Vertę – ne tik daiktų, bet ir poelgių, pasirinkimų, tikslų – kuria žmogus. Vertybės – tai sudėtingos nuostatos, kurių turinį sudaro mintys, vaizdiniai ir emocijos, susiję su daiktų ir reiškinių reikšme asmeniui ar jų grupei. Jos formuojasi ne tik paties žmogaus iniciatyva: savo vertybes vaikams perduoda tėvai, mokytojai, visuomenė. Taip, kitų padedamas, pats pasiragindamas, kiekvienas iš mūsų kuria unikalią, tik jam vienam būdingą vertybių sistemą. Ji gali būti fragmentiška, chaotiška, o gali būti ir jungiama kokių nors svarbiausių, „pamatinių” vertybių, nuo kurių priklausys „antraeilių” vertybių reikšmė ir turinys. Pavyzdžiui, jei žmogus tikintis, didelė tikimybė, kad Tikėjimas jam bus esminė vertybė, o visos kitos – Sąžiningumas, Dora, Teisingumas – išvestinės. Mūsų patirtis unikali, nes gyvename vertybių perkainojimo laikotarpiu.

Bendravimas – įprastas veiksmas?
| |

Bendravimas – įprastas veiksmas?

Anot psichologų, klysta manantieji, kad bendravimas nereikalauja ypatingų ar specialių pastangų, kad jis – įprastas kasdienis veiksmas. Bendraudami žmonės pirmiausia keičiasi informacija, emocijomis. Norint būti suprastam ir suprasti kitus, reikėtų atminti, jog žmonės yra skirtingi, tad ir informaciją jie priima skirtingai. Tik save lyginant su kitais, galima daryti išvadas apie savo gabumus ar laimėjimus, tad bendravimas leidžia geriau pažinti ir save. Pozityviai vertinantys aplinkinius tikisi iš jų gero ir patys taip linkę bendrauti ir bendradarbiauti, tuo tarpu asmenys, kitų atžvilgiu nusiteikę negatyviai, yra irzlūs, kritiški, įtarūs ir paprastai nelinkę padėti kitiems. Gyvenime ir tarpusavio santykiuose didelę reikšmę turi žmogaus įvaizdis. Išmokus jį kurti ir kontroliuoti galima aplinkiniams sudaryti tokį įspūdį, kokiu patys būsite patenkinti, nes niekam nepatinka pesimistiškai nusiteikę ir viskuo nepatenkinti žmonės. Kad bendravimas nevargintų, turintiesiems daug problemų geriau nesiskųsti jomis kiekvienam sutiktajam, nes tai tik sukels neigiamas emocijas ir pašnekovas panorės kuo greičiau baigti pokalbį, rasdamas dingstį jumis atsikratyti. Todėl su menkai pažįstamais ar bendradarbiais derėtų elgtis taip, kad sudarytumėte pasitikinčio savimi ir teigiamai į pasaulį žiūrinčio žmogaus įvaizdį. Bendraujant tarpusavyje ar tvarkant dalykinius reikalus visada galima tikėtis pašnekovo palankumo, jei jam bus parodytas atitinkamas dėmesys.

Knygos: Bendravimo psichologija
| |

Knygos: Bendravimo psichologija

Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kudikiui jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi “darbo įrankis”, kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams, įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos, todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos, sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus, ir vis daugiau žmonių – jais domėtis. Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą, ką gi reiškia posakis “sėkmingas bendravimas”. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis, kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis, gebėjimas save suprasti, kontroliuoti ir kt. Skyrius “Gyvenime – kaip scenoje” nušviečia socialinės aplinkos, “stebėtojų”, “žiūrovų” įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Kaip elgiamės patys, tapę stebėtojais,

Būtini bendravimo poroje elementai
| |

Būtini bendravimo poroje elementai

Tam nereikia jokios naujos kalbos. Tiesiog įgūdžių kalbėtis ir palaikyti santykius sklandžius. Vis dėlto, kokie yra pagrindiniai bendravimo poroje elementai? Kūno kalba. Žmonės palaiko ryšį vieni su kitais įvairiais būdais, ir ne visuomet tiesiogiai. Dažnai galima daug ką atspėti iš kūno kalbos. Tad kažin, ar viskas vyksta sklandžiai, jei partneriai bendraudami nuolat būna sukryžiavę rankas ar kojas. Vyrai dažnai žiūri į akis tuomet, kai jam moteris išties patinka. Arba lytėjimas – tai dar vienas ženklas, kad kam nors patinkate. Kalbėjimasis. Šiuo atveju tyla nėra gera byla. Tad jei poroje esama kokių temų, kurias vengiama liesti, kažin ar santykiams tai duos naudos. Gilus atsivėrimas. Nors santykiuose bendravimas yra pirminės svarbos, itin svarbus ir emocinis atvirumas bei ryšys. Nežinodami, kas jus abu gyvenime „veža”, negalėsite bendrauti atvirai. Ginčų ir barnių visiems pasitaiko, tačiau supratingumas bei noras kartu tobulėti yra būtini. Būkite aiškūs. Teoriškai atvirai bendrauti atrodo visiškai suprantama. Tačiau realybėje ne taip lengva pasakyti tai, ką iš tiesų norite pasakyti. Galite bijoti netikėto atsakymo ar tiesiog pasirinksite netinkamą pokalbiui laiką. Bet kartais sumanu paliesti temas, kurių jūsų partneris akivaizdžiai vengia vien tam, kad išsiaiškintumėte, kodėl taip yra.

Bendravimo su psichologu privalumai
| |

Bendravimo su psichologu privalumai

Krizės metu psichologinės problemos, kurių turėjo žmogus, tik dar labiau išryškėja. Norom nenorom reikia jas spręsti, negalima nuolat bėgti nuo savęs, nes toks neigimas gali virsti rimtais psichikos sutrikimais. Todėl krizė yra kaip tik palankus metas susikaupusioms problemoms spręsti, atrasti naujas perspektyvas ir įveikti savo baimes. Kad to pasiektų, žmogui neretai prireikia psichologo pagalbos. Bendravimas su psichologu turi daug privalumų. Pirmiausia, ką gali duoti psichologas, tai išklausyti. Žmogus trokšta ir turi teisę pasisakyti ir būti suprastas. Deja, ne visada yra žmonių, norinčių klausytis. Net ir artimieji dažnai negali padėti, nes jie turi savų rūpesčių, o gal tiesiog nemoka suprasti. Šeimose itin dažnas nesusikalbėjimas, nemokėjimas priimti, nesiklausymas, priekaištai. Nesuprastam žmogui daug sunkiau surasti išeitį, nes jį slegia ne tik savigraužos jausmas (kodėl man taip nutiko?), bet ir artimųjų priekaištai, spaudimas. Jei atsitinka taip, kad šeima neišklauso arba tiesiog nežino, kaip padėti, visada galima kreiptis į psichologą. Bendravimas su psichologu yra ypatingas tuo, kad šis žmogus klauso Jūsų be išankstinių nuostatų ar lūkesčių. Jis pažįsta jus mažiau ir negali kelti reikalavimų. Išklausymas ir racionalūs patarimai, žmogaus nukreipimas teisinga linkme – tai dalykai, kuriuos gali duoti psichologas. Net jei atsiranda žmonių, pasirengusių Jūsų klausytis, tai dar nereiškia, kad jie galės Jums padėti.

Vyras ir moteris. Auksinės bendravimo taisyklės
| |

Vyras ir moteris. Auksinės bendravimo taisyklės

Pokalbiai su vyru paprastai turi du scenarijus: jis arba tyli kaip partizanas, arba nuolat jus pertraukia. Stiprioji lytis mano, jog mes, moterys, per daug kalbame. Be to, jie mano, kad mes neteisingu būdu ir netinkamu metu tauškiame nesąmones. Nėra jokios abejonės – mes esame skirtingi – mumyse šiuos skirtumus įkūnijo pati Gamta. Būtent todėl paprasčiausias ir nekalčiausias pokalbis kartais gali virsti rietenomis bei ašaromis. Tad kame problema? Esmė yra tame, kad mūsų suvokimas ir lūkesčiai apie pokalbį yra visiškai skirtingi. Vyras tikisi gauti informacijos, o moteris – emocinę paramą. Vyras kalba tam, kad būtų jo klausoma ir jeigu jis yra pertraukiamas, tuomet sprogsta lyg parako statinė. O moteris kalba tam, kad išgirstų paramos ir paguodos žodžius. Jai taip pat svarbu išgirsti, jog kažkas domisi jos problemomis. Vyrus tiesiog pribloškia frazė: „Brangusis, aš noriu pasikalbėti apie mūsų santykius“. Jie pajėgia spręsti tik konkrečią, aiškiai suformuluotą problemą. Ar mes turime šansą būti suprastos? Žinoma taip, tik turėkite omenyje kelias paprastas taisykles. Atskleiskite konkrečią problemą. Vyras yra orientuotas į konkretų, aiškiai suformuluotą ar nesunkiai suprantamą pokalbio tikslą. Kitaip tariant, stipriosios lyties atstovai nori žinoti, ko jūs iš jų norite. Atsakymo į jūsų klausimą žinojimas, leidžia vyrui pajusti, kad jis valdo situaciją.

Psichologiniai bendravimo dėsniai
| |

Psichologiniai bendravimo dėsniai

Kai lauke lyja, mes sėdime namie, o jeigu einame į lauką, tai pasiimame skėtį, o ne barame dangų ir debesis. Mes žinome, kad dėsnis, dėl kurio lyja, nepriklauso nuo mūsų, ir paprasčiausiai stengiamės pagal savo jėgas ir galimybes prie jo prisitaikyti. Bet štai kyla konfliktas šeimoje, darbe, gatvėje ar autobuse, ir tuomet atrodo, kad jei ne kito žmogaus piktavališkumas, – konflikto nebūtų kilę. O ką galvoja tas kitas žmogus? Tą patį. Mintyse kitam žmogui mes primetame savo elgesio modelį. Kai nugalime jį, prispaudžiame prie sienos, – kuriam laikui nusiraminame: mums regisi, kad iš konflikto pasisėmėme tam tikros patirties. O ką daro jis? Tą patį. Tačiau bendravimo dėsniai yra tokie pat objektyvūs kaip gamtos ir visuomenės dėsniai. Atlikime psichologinį eksperimentą iš Dembo testo. Nubrėžkite vertikalią skalę. Jos viršuje pažymėkite “protingiausi žmonės”, apačioje – “kvailiausi”. O dabar pažymėkite vietą, kurioje esate jūs. Pažymėjote save per vidurį? Ne, kur kas aukščiau! Atspėjau? Manote, skaitau jūsų mintis? Ne. Tiesiog žinau psichologijos dėsnius. Bet kuris žmogus, turintis sveiką protą, pažymi save būtent čia. Atlikite šį eksperimentą su artimaisiais, paskui pateikite jiems lapelį su savo variantu, ir pamatysite, kad sutapimai gali būti milimetro tikslumu… Kokią išvadą galima padaryti iš šio eksperimento? Pirma. Turime atminti, kad bendraujame su žmogumi, kuris apie save yra geros nuomonės.

Bendravimo su vyrais strategijos
| |

Bendravimo su vyrais strategijos

Jei jis pasišiaušia, kai bandote paguosti, nusisuka, kai prašote jo ką nors padaryti ir atsisako pripažinti, jog esate teisi, tuomet pasinaudokite šiomis išbandytomis bendravimo su vyrais strategijomis. Tarkime, prašėte vyro padaryti ką nors jau kokį tūkstantį kartų. Jis vis žada ir žada, o tai tik erzina – jei vyras tiesiai šviesiai atsisakytų, tai bent jau aiškiai suprastumėte, kodėl jis nieko nedaro. Mylimasis nenori, kad primintumėte jam, ką reikia padaryti, nors pats nuolat apie tai pamiršta. Neprašykite jo atlikti tam tikro darbo, pavyzdžiui, pataisyti varvantį čiaupą. Vyrai nori pasijusti svarbiais, todėl savojo prašykite pavadovauti ir pati pasisiūlykite padėti: „Pasakyk, kokių įrankių tau reikia ir aš juos paduosiu“. Vyrai mėgsta rodyti moterims savo įrankius, rašo CNN. Geriausias būdas pirmą kartą sugundyti vyrą – tai parodyti, kad juo domitės – bet nesate lengvabūdė. Žodžiu, „galbūt“. Galbūt jums reikėtų praleisti daugiau laiko kartu, galbūt su juo išgertumėte, galbūt norėtumėte pamatyti, kaip atrodo jo namai. Žodyje „galbūt“ yra pakankamai „taip“, kad vyras nesijaustų atstumtas ir pakankamai „ne“, kad pajustų iššūkį. Priverskite jį glaustytis, bučiuoti ir žaisti, bet kai tai prasidės, leiskite jam perimti vadovavimą. Nesvarbu, ar tai būtų per pasimatymą, ar per dvidešimtąsias santuokos metines. Vyrui patinka manyti, kad tai yra jo idėja. Nesvarbu, apie ką besiginčytumėte, jis tiesiog nori būti teisus. Ir tai jo silpnybė.

Bendravimas: paprasčiau ar gudriau?
| |

Bendravimas: paprasčiau ar gudriau?

Kažkada labai seniai, kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, kaip ir daugelis paauglių, nemėgau jokių privalomai brukamų taisyklių. Etiketo taisyklės pirmiausiai asocijavosi kaip tik su tuo, vadinasi, ir jos pateko į tą „nereikalingų reikalavimų” rinkinį, kuris ilgam buvo nukištas kažkur kuo toliau. O va psichologija – čia jau kas kita, juk tai – įdomioji ir tiek daug lemianti bendravime ir šiaip gyvenime disciplina. Ji turėtų padėti pasiekti tai, ko nori, ir, žinoma, ją išmanydamas gali greit išmokti gerai jaustis tarp žmonių… Tokios ar panašios mintys nesvetimos ne tik paaugliams. Daugelį iš mūsų jos lydi ilgai. Štai ateina į seminarus pardavimų vadybininkai, jie nori išmokti bendrauti su klientais taip, kad pavyktų užmegzti gerus ryšius ir kuo daugiau bei dažniau parduoti. Ateina vadovai – jiems irgi reikia efektyvaus bendravimo įgūdžių – kad galėtų tinkamai priimti, motyvuoti, girti, kritikuoti ar atleisti savo darbuotojus. Kitiems specialistams, atvirkščiai, norisi lavinti bendravimo įgūdžius kaip tik tam, kad sudarytų gerą įspūdį savam ar potencialiam darbdaviui, ir kad tai padėtų sėkmingai kilti karjeros laiptais. Vienaip ar kitaip, paprastai dauguma kažkodėl pirmiausiai ieško kuo gudresnių bendravimo metodų ar juos aprašančių teorijų – nagi kaip čia išmokus kažką tokio, ko kiti dar nežino, taigi, būčiau gudresnis, ir tuo pasinaudočiau. O jau tai, kas „ant bangos” – žinoti, atrodo, būtinai reikia.