Gelbėjant pasaulį nuo krizės į rinkas buvo įlietos milžiniškos lėšos. Vieni tvirtina, kad tai ne tik atgaivins ekonomikas, bet ir iššauks didžiulę infliaciją. Kiti tikina, jog centrinių bankai ateityje situaciją suvaldys.

Dar praėjusiame numeryje „Investuok“ kalbinti ekspertai sakė, jog artimiausią pusmetį ar net devynis mėnesius akcijų rinkoms prognozuojamas šviesus laikotarpis be didesnių grėsmių sparčiam kilimui. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad „dugną“ pasiekti ir akcijų kainas išjudinti pavyko tik valstybių centriniams bankams gausiai ir pigiai skolinant komerciniams bankams. Toks dosnumas neregėtai padidino didžiausios rinkų gelbėtojos JAV skolą, kurią reikės kažkokiu būdu grąžinti. Be to, jei ši didelė pinigų masė nebus laiku suvaldyta, globalioje ekonomikoje ji gali pridaryti naujų rūpesčių – sukurti hiperinfliaciją ir naujus burbulus. Kokią kainą pasaulis turės sumokėti už trilijoninius gelbėjimo planus?

Neregėtos skatinimo išlaidos

„Skaidydami valstybių vykdytą pagalbą pamatytume, kad tiesioginio stimulo dydis pasauliniu mastu yra 2-3 trilijonai dolerių – tai pinigai, skirti ekonominėms skatinimo programoms: infrastruktūros projektams, skatinti įsigyti naujus automobilius, viešiesiems darbams ir pan. Tokiam skatinimui JAV skyrė apie 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – 800 milijardų dolerių. Dar daugiau procentais skyrė Kinija – apie 12 proc. nuo BVP, arba 600 milijardų dolerių. Europos Sąjunga tam skyrė apie 300 milijardų dolerių. Tokie skaičiai įspūdingi – pasaulio mastu tai vidutiniškai sudaro apie 3 proc. BVP“, – skaičiuoja nepriklausomas finansų analitikas geofinansų ekspertas Stasys Jakeliūnas. Tačiau, jo teigimu, dar didesnę lėšų dalį ekonomikai ir finansų rinkoms gaivinti išleido centriniai bankai. „Čia didžiausią vaidmenį atliko Federalinis rezervų bankas, kurio tiesioginės išlaidos gal ir nebuvo ypač didelės – apie vieną trilijoną dolerių, tačiau kitos stimuliavimo priemonės – apsikeitimo sandoriai su komercinėmis struktūromis, garantijos – siekia 7-8 trilijonus dolerių“, – aiškina S. Jakeliūnas.

Profesorius Maksas Zavanelis (Max Zavanelli) teigia, kad skatinant ekonomiką bendroji pinigų masė JAV padidėjo nuo 800 milijardų iki 1,8 trilijonų dolerių. „Prezidentas Barakas Obama mėgsta leisti pinigus – išlaidavimas neįtikėtinas. Šiemet prognozuojamas biudžeto deficitas gali pasiekti 1,85 trilijono dolerių, ir tai yra švelnios prognozės“, – aiškina M. Zavanelis.

Gelbėjimo pinigai dar įstrigę

„MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovas Mindaugas Vaičiulis sako, kad, nepaisant gautų milžiniškų lėšų, komerciniai bankai kol kas atsargiai kredituoja verslą. „Tie pinigai sunkiai pasiekia realiąją ekonomiką, kurią bandoma pagyvinti. Bankai lėšas verčiau skiria pačių vyriausybių obligacijoms, investiciniai bankai – akcijų rinkoms. Susidaro tam tikras užburtas ratas: ekonomikai skatinti skirti pinigai nukreipiami į akcijų rinkas ir skatina jų augimą. Tas spartus augimas lemia gerus bankų rezultatus: gavę pigias lėšas bankai perka vyriausybės obligacijas ir gauna palūkanų maržą be rizikos, taip pat ir pirkdami akcijas parodo savo gerus rezultatus. Be to, jie uždirba iš komisinių, kai vis daugiau klientų perka akcijas. Todėl akcijų rinkoje per artimiausius metus yra galimybė susiformuoti nedideliam burbului“, – svarsto M. Vaičiulis.

Kad „stimuliavimo“ pinigai kol kas vangiai pasiekia verslą, pritaria ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius dr. Raimondas Kuodis. „Jei šios milžiniškos pagalbos bankams lėšos būtų išskolintos, nebūtų jokių kalbų nei apie depresiją, nei apie defliacines tendencijas“, – tikina ekspertas.

Esminių problemų neišsprendė

S. Jakeliūno teigimu, didelės finansinės injekcijos nors ir užgesino gaisrą, tačiau nepašalino esminių sisteminių priežasčių kilti naujai krizei. „Sukurtas neigiamas moralinis precedentas, kad jei bankas didelis ir svarbus, jis yra visagalis, todėl jam negalima leisti bankrutuoti. Tokiu būdu visos korporacijos, bankai skatinami kaupti kritinę masę, stambėti, kad būtų išgelbėti, jei kils būtinybė. Didieji bankai perka (kartais ir už vadinamosios JAV blogųjų aktyvų programos lėšas) mažuosius, o tai finansų sistemoje didina koncentraciją, mažina konkurenciją“, – aiškina analitikas.

„Atsirado visuomenės spaudimas, kad pastarosios krizės pamoka nenueitų veltui. Masinės pinigų injekcijos tėra tik vaistas, apgydantis ligą, bet principinių jos priežasčių nepašalinantis. Todėl reikalingos ir naujos reguliavimo reformos bei kitoks požiūris į finansus. Dabar padėtis pasikeitė – jau nebe finansai tarnauja visuomenei ir realiajai ekonomika, bet pastaroji taikosi prie finansų sistemos. Taigi, reikia grąžinti finansams tikrąją funkciją, o ne daryti juos centrine dalimi“, – tvirtina R. Kuodis.

Pasekmės bus tragiškos?

Garsus JAV investuotojas Markas Faberis (Marc Faber), išsiskiriantis kontraversiška nuomone apie finansų rinkas, neseniai „Bloomberg“ televizijai pareiškė, kad Federalinio rezervų banko (FED) veiksmai gaivinant šalies ekonomiką sukels didelę infliaciją ir ilguoju laikotarpiu turės tragiškų pasekmių. Pasak jo, į ekonomiką pripumpuotos lėšos šiemet turėtų pakelti indeksą „Standard & Poor’s 500″ iki 1250 punktų.

„Jei finansų sistemoje vyrauja infliacija, sukelta pinigų pasiūlos ir kreditavimo augimo, turime silpną valiutą. Tokiu atveju akcijų kainos gali lengvai kilti aukštyn. Jei spausdinate pinigus, jos gali kilti bet kiek“, – „Bloomberg“ televizijai kritiškai kalbėjo M. Faberis. Anot eksperto, jei problemos finansų rinkoje yra nulemtos pernelyg spartaus kreditavimo ir aukšto įsiskolinimų lygio, jų negalima spręsti suteikiant dar daugiau kreditų.

M. Faberis savo klientams siūlo už 100 dolerių įsigyti JAV obligacijų ir jas įsirėminti ant sienos. „Tam, kad padėtumėte savo vaikams suprasti infliaciją stebint, kaip per ateinančius 20 metų šios obligacijos taps beveik nieko vertos“, – paaiškina ekspertas.

Gelbėti vis tiek reikėjo

M. Vaičiulis su tokiu požiūriu nesutinka tvirtindamas, jog būtinybė tokiu būdu gelbėti rinkas nekelia abejonių. „Kai rinkos buvo sustingusios, visi investuotojai norėjo tik pardavinėti. Kažkas turėjo arba supirkinėti tą turtą, arba kitu būdu – paskolomis ar garantijomis -duoti pinigų, kad likvidumas atsistatytų. Žinoma, visi supranta, kad vyriausybės negalės nuolatos finansuoti tokių išlaidų. Dabar kyla klausimas, ar spės realioji ekonomika atsigauti tiek, kad jai jau nebereikėtų vyriausybių paramos. Kol kas dabartinį augimą skatina valstybių parama“, – sako „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovas.

Infliacijos rizika

Pasak S. Jakeliūno, milžiniškos piniginės injekcijos smarkiai padidina infliacijos riziką. „Pinigų pliūpsniai rinkose yra dideli, ir didžiosioms pasaulio valstybėms sinchronizuotai sumažinti pinigų masę bus ne taip paprasta, ir vargu, ar pavyks. Jau dabar galime matyti besiformuojančius tam tikrus burbulus, ir ateityje jų augimo rizika yra“, – aiškina S. Jakeliūnas.

Tuo metu M. Vaičiulis teigia, kad jei infliacija bus valdoma, ji netgi padės valstybėms lengviau atsikratyti dėl skatinimo išaugusių skolų. „Tarkime, verslininkas turi grąžinti vieną dolerį, ir kai tas doleris po penkerių metų būna vertas mažiau, ne taip skausminga jį grąžinti. Valstybei lengviau tą dolerį susirinkti mokesčiais, kai yra infliacija, o ne kai ji priartėjusi prie nulio. Jei tas doleris ir po metų bus vertas dolerio, norint jį susirinkti per mokesčius, ekonomikos augimas turėtų būti apčiuopiamas. Infliacija yra būdas atsikratyti skolos vyriausybėms ar ją susimažinti. O vyriausybės pajamos yra mokesčiai. Suprantama, nuolatinis pinigų spausdinimas gali sukelti pinigų krizę, chaosą, kurio pasekmė būtų didelė infliacija“, – pavyzdžiais iliustruoja ekspertas.

R. Kuodžio manymu, didelės infliacijos rizika yra santykinai maža, nes centriniai bankai palaipsniui atitrauks į rinkas išleistus pinigus. „Centriniai bankai gaivinimo operacijas atlieka grįžtamuoju būdu, todėl jei jie didina pinigų masę supirkdami vertybinius popierius, tai lygiai taip pat jie gali juos išsiurbti, t. y. parduoti atgal tuos vertybinius popierius. Centriniai bankai neleis didelei pinigų masei pasiekti ekonomikos, nes tokiu atveju atsižvelgus į tos pinigų masės mastus kiltų tikrai nemaža infliacija“, – aiškina ekonomikos ekspertas.

Kada bus išsiurbti pinigai?

Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus, pasaulio centrinių bankų laukia nelengvas uždavinys išsirinkti tinkamą laiką išimti lėšoms iš bankinės sistemos. „Greičiausiai tai netolimos ateities perspektyva, nes dauguma šalių jau yra pasiekusios „dugną“ ir daug kur technine prasme recesijos baigėsi. Jei „dugnas“ yra pasiektas, ekonominė padėtis gali tik gerėti. Natūralu, kad jei centriniai bankai mano, jog didžiausi pavojai finansų sistemai ir realiai ekonomikai yra praeityje, jie pradės greitai atitraukinėti šias lėšas ir grįš prie įprastinės politikos, kai yra reguliuojamos palūkanų normos. Greičiausiai palūkanų normos nedidelės liks tam tikrą laiką, norint per anksti nesugriežtinti skolinimosi politikos. Žinoma, yra rizika ir pernelyg ilgai išlaikyti per mažas palūkanas – tai gali sukurti burbulus, kokius mes matėme 2001- 2007 m. JAV. Taigi, centriniams bankams surasti tinkamą momentą, kada keisti pinigų politiką, yra ir mokslas, ir menas“, -apibendrina R. Kuodis.

Pasak „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovo, rinkoms stimuliuoti skirtos lėšos tokios didelės, kad jų sumažinti ekonomikai atsigaunant greit nepavyks. „O tai padaryti būtinai reikės, nes jei kreditavimo rinka atsigaus iki ankstesnio lygio ir jei visi šie pinigai bus išskolinti, susidarys milžiniški burbulai. Kol kas mes negalime pasakyti, kuriose turto klasėse tam įvykti yra didžiausia tikimybė. Viskas priklausys nuo to, kas tuo metu investuotojams atrodys patraukliausia. Jei prognozuojame, kad ekonomika normalizuosis per dvejus metus, būtų galima pradėti tuos pinigus po truputį atitraukinėti iš rinkų. Tai įmanoma padaryti didinant mokesčius – tai grubus būdas, siunčiantis ekonomikai neigiamus signalus, didinant palūkanas, t. y. mažinant kreditavimą, taip pat grąžinant atgal bankams iš jų nupirktą „toksinį“ turtą“, – svarsto M. Vaičiulis.

Kol kas akcijų brangimas

Ekspertai prognozuoja, kad bent trumpuoju laikotarpiu stimuliavimo planai akcijų rinkose ir toliau lems spartų augimą. „Kai buvo padidinta pinigų pasiūla, nuo kovo mėnesio akcijos augo. Rugsėjo 16 dieną FED vadovas Benas Bernankė (Ben Bernanke) oficialiai paskelbė, kad krizė baigėsi. Panika pasibaigė, turto, o ypač akcijų, kainos kyla. Manau, tai turėtų tęstis iki kitų metų antrojo ketvirčio. Vartotojų pasitikėjimo rodikliai auga, pajamų prognozės smarkai gerėja. Prieš tris mėnesius penkiasdešimties garsiausių ekonomistų prognozavo JAV BVP trečią šių metų ketvirtį pakilsiant apie 1 proc., tačiau prieš mėnesį jų prognozės tapo gerokai optimistiškesnės – dabar jie jau laukia apie 3 proc. augimo. Šiuo metu Amerikoje masiškai prispausdinta pinigų, palūkanų normos yra apie nulį, prekių kainos turėtų kilti, o doleris – silpnėti“, -artimos ateities vaizdą piešia M. Zavanelis.

Kas toliau?

Visgi, tokia gerovė, pasak ekspertų, JAV daug kainuos. Šalies ekonomistai kone kas mėnesį keičia biudžeto deficito prognozes į blogąją pusę. Tačiau tai bus ne vien JAV, bet ir šalies obligacijas perkančių valstybių rūpestis. „JAV jau seniai sėkmingai finansuoja savo biudžeto deficitą išleisdama vyriausybės obligacijas, kurias perka Kinija, Japonija, arabų šalys. Tačiau dabar to nebepakaks, o doleris stabiliai silpnės“, – sako M. Zavanelis. Ekspertas teigia neįsivaizduojantis, kas pirks JAV obligacijas 2011 metais ir kaip šalis vykdys įsipareigojimus. Tuo pačiu jis sakosi kol kas nežinąs, kur tuo metu investuotojams reikės laikyti pinigus. „Investuok“ seminare jis šmaikštaudamas kalbėjo, jog kitų metų pabaigoje pinigus gali būti geriausia saugoti po lova, mat tik ten jie galės būti santykinai apsaugoti nuo JAV planų susiurbti visus pasaulio pinigus.

Views All Time
Views All Time
3701
Views Today
Views Today
1
0 0